Paaiškėjus balsavimo rezultatams – 60 „už“, 53 „prieš“, 10 susilaikė – dėl privalomo medicinos ir socialinių darbuotojų skiepijimo, kurį siūlė Vyriausybė, opozicijos tribūnose pasigirdo plojimai.
„Turėtumėt gėdos“, po prakišto principinio balsavimo kreipdamasi į džiūgaujantį žalvalstietį Kepenį, pasakė premjerė. Prašovė. Jei būtų žinojusi, kaip kas balsavo, Šimonytė pirmiausia turėjo gėdyti savus. Jei liberalai Juška, Varkalys ir Baublys nebūtų susilaikę, o balsavę „už“, plojimai būtų aidėję kitoje Seimo pusėje.
O liberalas Bagdonas prisipažino, kad to itin svarbaus Vyriausybei balsavimo metu jis buvo Seime, bet nespėjo ateitį į salę… dėl darbų gausos. Ne, nu jūs tik paklausykit šitos Liberalų sąjūdžio pelės, pasakytų Sūrskis Mauzeriui. Kažkoks Bagdonas per pasaulinę pandemiją principinio balsavimo metu yra užimtas smarkiau už pačią premjerę.
Desperatiškas Minisitrės pirmininkės „turėtumėt gėdos“ turi tiek daug adresatų Seimo daugumoje, kad reiktų tik stebėtis, kaip šita valdžia kartais išvis dar laimi kokį balsavimą.
Principiniame balsavime nedalyvavo net 10 Seimo daugumos narių. Tarp jų – laisvistės Lengvinienė ir Ošmianskienė. Jei yra agroliberalų, kaip čia be agrolaisvisčių?
Balsavime nedalyvavo trys ministrai ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Matulas. Pastarasis kaip ir aplinkos ministras S.Gentvilas ilsino pavargusius nuo balsavimų kaulus Ispanijoje. Kupčinskas kažkur keliavo asmeniniais reikalais. Turėtumėt gėdos?
Gėda, kad ir kaip to norėtų moralistai, nėra, nebuvo ir, matyt, jau nebus politikos varomoji jėga. Balsavimų, ypač principinių, rezultatus lemia sekinantis, daug kantrybės reikalaujantis, nematomas ir kasdienis politinis darbas už posėdžių salės ribų.
Ar sunku buvo iš anksto susiskaičiuoti galimus balsus „už“ir „prieš“? Įtikinti XXI a. liberalų kunigaikštijos szuksztą, puksztą ir puciatą nedalyvauti balsavime, o kosmiškai užsiėmusį Bagdoną su spec. karučiais atitempti į posėdžių salę?
Technikos reikalas. Bet kad technika veiktų, reikia patyrusio mechaniko. O kas yra Seimo daugumos mechanikas? Žmogus, kuris viską skaičiuotų, o suskaičiavęs priimtų sprendimą?
Nėra. Nėra trijų valdžios partijų bendrų posėdžių. Nėra net didžiausios konservatorių partijos lyderio, kuris, kaip Karbauskis aname Seime, reguliuotų balsavimų eismą. Net horizonte niekas nematė Vyriausybės kanclerės, kurios vienas uždavinių – nepakišti premjerės galvos bent jau po saviškių dalgiu. Beje, o kas ten Vyriausybės kanclerė?
Užsienio reikalų ministru paskirtas konservatorių lyderis net norėdamas negali būti mechaniku. Jo darbas būti užsieniuose. Taip buvo, yra ir bus. Premjerė nepartinė. Tai prideda bravūros, netgi kartais naudingos per rinkimus. Bet premjerui iš nepartiškumo naudos – kaip iš žilo ožio pieno.
Premjero kaip laisvo puolėjo įtaka partijai, kuri dar ir klasikinis stūmtraukis, – minimali. O kas tu tokia? Ir ką tu man padarysi? O aš buvau ir būsiu įtakingas krikdemų sparne. Ir panš.
Vyksta lėtas, bet toks pat užtikrintas ir ilgas kaip R.Granausko apysakos „Jaučio aukojimas“ sakinys, kurių iš viso buvo tik trys, Šimonytės aukojimas.
Žanro klasika – pora dienų anksčiau sužlugdytas vyno ir alaus prekybos liberalizavimas. Menkas, simbolinis liberalizavimas. Užtat skambus ir retrogradiškas antausis Vyriausybei. Kuri tai siūlė, atsižvelgdama į tai, kad galbūt kaip tik todėl jauni žmonės patikėjo Šimonyte ir liberalais, jog ji žadėjo sugrąžinti Lietuvą į sveiko proto šalių sąrašą. Galbūt tik dėl to šiandien ir valdo šita, o ne Karbauskio-Skvernelio-Uspaskicho Vyriausybė.
Prieš simbolinį vyno ir alaus reabilitavimą pagal europietišką auklėjimą balsavo govėda konservatorių, liberalai Juška ir Baublys, susilaikė laisvistė Lengvinienė, kasdien vis aiškiau įrodinėjanti, kad už Vilniaus ribų net naujo kirpimo liberalas virsta liberalo antagonistu.
Psichologiškai svarbiame Vyriausybei balsavime, kurį ji prapylė 51-68, prieš savo Vyriausybę balsavo net 10 Seimo daugumos atstovų, dar 5 susilaikė, o 12 net neatnešė užpakalių į balsavimą. Jei ne darbiečio Mazuronio ir socialdemokratų Palucko bei Šakalienės balsai „už“, skirtumas būtų dar didesnis. Iš esmės tai galima laikyti nepasitikėjimo votumu Šimonytės Vyriausybei.
Politika nėra vien tik pergalės. Bet eiti į pralaimėjimą tada, kai šansų laimėti nėra iš viso, yra politikos profanacija. Taip nei gera, nei netgi bloga politika nedaroma. Katilas su Šimonyte užkaistas, viryklės padala nustatyta ties devyniais.
Bet turbūt keisčiausia yra tai, kad šiame balsavime nedalyvavo net keturi Seimo konservatoriai ministrai – Šiugždinienė, Kreivys, Skaistė ir Navickienė.
Tą reikalą Seimui pateikė Vyriausybė. Prieš patekdamas į Seimą vyno ir alaus dalinis reabilitavimas buvo svarstomas ministrų kabinete. Nė vienas ministras kabineto posėdyje nebalsuoja „prieš“, kad alus ir vynas būtų nuo aštuoniolikos ir sekmadieniais iki aštuonių vakaro. Sveikatos ministras Dulkys nugesina ministerijos verygininkus. Įjungia žalią šviesą įstatymo pataisai, turėjusiai grąžinti Lietuvą į Europą, kurios civilizacija, pasak senovės romėnų, baigiasi ten, kur nebeauga vynuogės.
Bet keturi ministrai konservatoriai net neateina į Seimą balsuoti. Išduria premjerę. Jei rado laiko Armonaitė ir net užsienio reikalų ministras Landsbergis, kodėl jo nerado tie keturi? Kaip ir liberalas Bagdonas, buvo užsiėmę smarkiau už Ministrę pirmininkę?
Visko Lietuvoje yra buvę, bet kad tiek ministrų abejingai nusisuktų nuo gyvo premjero?
Partnerystės įstatymas. Gumbas. Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Gumbas. Dulkys žada teikti Seimui svarstyti 30 metų pavėluotą gydymo įstaigų reformos projektą. Naivuolis. Matulas jau susitarė su Veryga palaidoti gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimą, tai jie nesusitars dėl sovietinio status quo išsaugojimo klinikose ir poliklinikose?
Kuo liberalai Juška, Baublys ir Varkalys skiriasi nuo valstiečių Ąžuolo ir Kepenio? Konservatorius Matulas nuo valstiečio Verygos? Palyginimus galima tęsti. Sakot, per Sausio 13-ąją Matulas ir agroliberalai nebaubia Sieg Heil?
Iki 1933-ųjų Vokietijoje irgi daug kas liberalais ir konservatoriais vadinosi. Trapi ta Lietuvos demokratija. Vis per Marytės plauką.
Šimonytės Vyriausybė iki šiol išvengė VTEK svarstymų, kotletų ir keliukų skandalų. Bet skirtingai nuo ankstesnių ji leidžia iš visų kampų save valgyti ne opozicijai ir žiniasklaidai, o saviems. Vyriausybė kaip obuolio graužtukas. Konservatorių gelbėti iš šalies atėjusios premjerės aukojimas. Kaip varlė iš lėto kaitinamame vandenyje. Nė pati nepajus kaip išvirs. Savi.
