Kare pasitaiko klaidų. Civiliai žūsta visuose karuose. Bet labai mažai tėra tokių armijų, kaip rusų, kurios specialiai taikytųsi į civilius.
Kramatorsko geležinkelio stotį, kaip ir vokiečių laivą „Wilhelm Gustloff“ su 9 000 pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Semaškų ir Naujųjų Aldų kaimų žmones Čečėnijoje ar Alepo ligoninę Sirijoje taikiniu rusai pasirinko sąmoningai.
Milijonus kainuojančios raketos paleidimas – išskirtinė operacija. Procese dalyvauja dešimtys žmonių – dronų operatoriai, žvalgai, radiolokacijos karininkai, taikytojai, generolai, tikėtina, kad ir Kramatorske kažkas koordinavo smūgį. Klaida galima, bet šalia stoties nėra karinio objekto.
Tai, kad tai ne klaida, rodo ir pasirinktas laikas – rytas, pats evakuacijos įkarštis, stotyje tūkstančiai moterų ir vaikų. Rusų propagandonai po smūgio į Kramatorsko stotį soctinkluose prapliumpa krykštauti iš džiaugsmo – pataikė. Kaip ir po Malaizijos lėktuvo numušimo.
O paskui bac ir ištrynė krykštavimus. Rusijoje nieko nemoka daryti. Net propagandonų sustyguoti nemoka. Nurodymas iš aukščiau apkaltinti dėl smūgio Ukrainos kariuomenę atėjo kiek pavėluotai. Ir pasipylė vienas už kitą durnesni orkų melai.
Rusai neva tai neturi „Točka“ raketų, tai – ukrainiečių darbas (kiekvienam Pobedobiesijos parade veža točkas, ir staiga, op, neturi). Bet keisčiausias „įrodymas“, kad tai ukrainiečių darbas – užrašas ant raketos „за детей“ (už vaikus). Mulkiai. Ukrainiečiai būtų užrašę „за дiтей“. Kalboms rusai visada buvo negabūs.
Pagaliau trečias dalykas. Šitas karas vyksta ekrane. Bent keli palydovai užfiksavo, iš kur raketa atskrido ir koks rusų dalinys ją paleido į moteris ir vaikus. Taigi tai – ne taktinė klaida. Kerštas.
Už tai, kad Ukraina laimi, kad nesutiko rusofašistų gėlėmis, kad nepaėmė Kijevo, Charkovo, net Mariupolio. Pralaimėdamas konvencinį karą ir būdamas iki kaulų smegenų teroristinės KGB žiurkė, Putinas prieš Ukrainos žmones griebėsi teroristams įprastų ir vokiškųjų fašistų metodų, taikytų masinėse žydų žudynėse.
Penki rusai Bučoje prievartavo 14-metę. Dabar ji nėščia. Vienuolikmetį berniuką okupantai prievartavo motinos akyse. Kad netrukdytų smagintis, rusai ukrainietę pririšo prie kėdės.
Rusų kareivis A.Byčkovas iš Stavropolio krašto ne tik išprievartavo berniuką, bet dar ir nufilmavo išžaginimą ir paskelbė „Telegram“.
Rusų kareiviai šūviu į galvą nušauna vienuolikametę, čia pat iškreiptu būdu išprievartauja devynmetę, ją nužudo, prievartauja 71-erių moterį, susišluoja jos drabužius ir išsiunčia siuntinį savo dvasingoms mamoms. Nušauna net verslininką ir politiką Ržavskį, kuris dešimtmečius viešai šlovino Putiną ir Lukašenką, advokatavo Lugandonijai, rašinėjo tekstus apie rusų humanizmą. Nušauna jo paties dvare Bučoje.
„Įprastų“ ukrainiečių moterų prievartavimų, apie kokius papasakojo iš Chersono ištrūkusi ukrainiečio kario žmona, kurią pusę paros prievartavo du rusai, skaičiaus gal niekada tiksliai ir nesužinosim. Kaip ir po rusų „pasilinksminimo“ Berlyne 1945-ųjų gegužę.
„Tu rusų kareivis, tavo uždavinys – nušluoti nuo žemės paviršiaus Ukrainos naciją“ – ant Rusijos stačiatikių cerkvės Briansko metropolito herbinio popieriaus parašė ir pasirašė popas, protejerėjas Michailas Agešinas. Popierius pakabintas cerkvės lentoje – tarp kitų skelbimų. Apie Verbų sekmadienį etc.
Atversta rusų išsigimimo anatomija. Cerkvė, kuri taip teatrališkai kovojo su gėjais, laimina padugnių pedofilų nusikaltimus. Laimina marodierius ir masinį žmonių grobimą.
Lugandonijos „respublikų“ vaistinėse pardavinėjami vaistai iš humanitarinio kovojaus į Melitopolį, kurį rusai pagrobė drauge su sunkvežimiais. Iš Melitopolio pavogti traktoriai ir kombainai išgabenti į Krymą. Matyt, denacifikuos.
Rusai grobia žmones taip pat, kaip Kijevo Rusią puldinėję polovcai ir pečenegai. Į Rusiją prievarta išvežta pusė milijono ukrainiečių, ketvirtis jų – vaikai. Putino nurodymas – kuo greičiau juos įvaikinti Rusijoje. Papildyti orkų giminę.
Karas prieš Ukrainą privertė rusus nusimesti Vakarams skirtas kaukes. Po karo rusų propagandai pavyko primesti Europai stalininį istorijos naratyvą, kurio centre stovėjo rusų karys išvaduotojas kaip priešingybė brutaliam vermachto kareiviui ir esesininkui.
Toks šaunuolis geruolis. Kariauja „ne dėl šlovės, o dėl gyvybės žemėje“, kaip poemoje eiliavo Tvardovskis. Jo herojus Vasia Tiorkinas pudrino europiečiams smegenis iki pat šio karo. Tik Ukrainoje Europa staiga su siaubu pamato, kad Tiorkinas geba kariauti tik su moterimis ir vaikais. Rusas kareivis – absoliutus degradas ir greičiausiai net nemokytinas.
Pripetėje, į kurią dėl radiacijos niekas nekiša nosies jau 36 metus, tiorkinai iš po Černobykio avarijos palikto milicijos skyriaus daiktinių įrodymų kambario nušvilpė ir namo į Rusiją išsiuntė elnio ragus, kurių radiacija šimtus kartų viršija leistiną žmogui normą. Paskui nusuko čia pat palikto žigulio lempas ir taip, į Rusiją, namo.
Ką gi, ne visiems sekėsi taip, kaip rusų kariuomenės otličnikui J.Kovalenkai, kuris namo iš Baltarusijos išsiuntė 17 maišų su drabužiais ir kitais ukrainiečių daiktais, iš viso 440 kg. Kitas Tiorkinas – V.Ščebenkovas žmonai į Čitą pasiuntė per 100 kg drabužių. Kruvini?
Nieko, kraujas išsiplauna ir su tėvyniniu ūkišku muilu.
Net zoologijos sodo žvėrys nesijaučia saugūs, kai aplink slankioja orkai. Rusai nušvilpė daržoves, kurios buvo skirtos Feldmano ekologijos parko žolėdžiams. Gyvūnams nepasisekė – rusų orkų pozicijos yra tik per 300 metrų nuo žvėryno.
Orkų logika perša mintį, kad rusų gebelsai, spiegdami apie „režisūrą Bučoje“, „ukrainiečiai patys Mariupolį sprogdina, patys paleido raketą į Kramatorską“ greitai duos atkirtį ir šiame fronte.
Nereiktų stebėtis išgirdus stebuklinių pasakų apie tai, kad klastingi Ukrainos fašistai patys išvežė savo turtą į Baltarusijos paštus, iš kur siuntinėja rusų adresais, siekdami apjuodinti su fašizmu ukrainiečių spintose šauniai kovojančią Rusijos armiją išvaduotoją.
Netiesa, kad rusų propagandonai yra vienintelė dar kažkaip veikianti jų kariuomenės rūšis. Rusų propaganda nesusitvarkė su elementaria lygtimi, jei a=b, o b=c, tai ir a=c. Didmenomis maustosi su prisiskirtu antifašistų vaidmeniu lygioje vietoje.
Per teliką triūbija, kad atėjo denacifikuoti Ukrainos ir čia pat sako, kad Chabarovsko teismas pripažino, jog plakatas „Tegu bus prakeiktas fašizmas“ diskredituoja Rusijos kariuomenę.
Rusai ėjo denacifikuoti Charkovo. O jau pirmosiomis karo dienomis nužudė 96-erių Buhenvaldo kalinį B.Romančenką. Žmogus, išgyvenęs net hitleriniame pragare, pergyvenęs Staliną, brežnevų marazmą, buvo sudegintas savo lovoje rusų. Tai buvo paskutinis rusofašistų tariamos kovos su fašizmu lašas. Rusų diplomatams uždrausta net prisiartinti prie Buchenvaldo kaceto muziejaus.
Tai, kad rusų išsigimimas yra negrįžtamas, rodo ir faktas, jog Sankt Peterburgo teismas nubaudė žmogų, kuris išėjo protestuoti su Putino citata apie karą iš jo kalbos praėjusių metų gegužės 9-ąją. Teismas nusprendė, kad Putino žodžiai diskredituoja Rusijos armiją. Išsigiminėliai ryja patys save bukvaliai, nesigailėdami net orkfiurerio „Mein Kampf“.
Samaroje pasiūlyta įsteigti Nemirtingąjį pulką, skirtą samariečiams, žuvusiems per „spec. operaciją“. Ir įsteigs, jei tik bunkerio fiureris leis. Ir eis per Samarą, pasiramščiuodamas lazda senolis, kovojęs su vokiškaisiais fašistais, vedamas anūko, tapusiu tikru fašistu degradu, ir plos jiems merginos, vilkinčios trofėjinėmis ukrainiečių siuvinėtomis bliuzelėmis.
Nors jei pagalvotų, tai rusės jau dabar turėtų gąsdintis ne tariamų Ukrainos fašistų, o rusų degradų armijos sugrįžimo. Išprievartaus ir papjaus, o atsiųstą „vyšivanką“ išmainys į butelį turguje. Jei tik iš Ukrainos sugrįš į savo zasranską.
