Putinas skiedė tokį šūdą apie tai, kam jums, rusai, tas gyvenimas, jei vis tiek nuo vodkos užsilenksit ar autoavarijoj žūsit, tai geriau jau už mano bzichą Ukrainoj galą gaukit, kad visa kita, matyt, lenkė baltos kumelės sapną net propagandistų smegenėlėmis vertinant.
Todėl visą kitą filmuotą teatrą su į netikrų motinų paveikslą įklijuota kalbančia Putino galva nurašė į nuostolius. Parodyti visą įrašą = diskredituoti ne tik Rusijos armiją, o ir didįjį vadą bei strategą. Rusų akyse, žinoma.
Reikalui užteks. Rusas tiek ir suprato: jo gyvybė kapeikos neverta, Putino planas nepasikeitė. Užgrobti Kyjivą ir visą Ukrainą. Vardan to fuhreris paguldys tuos 230 tūkst. čmobikų, kuriuos surinko. Po to surinks dar tiek ir dukart po tiek.
Tiesa, visų nėra kuo net aprengti. Baikit, ar pirmą kartą Moskovijoj taip? Kaip nors (авось). Štai sudaužysim raketomis Ukrainos elektros paskirstymo pastotes, šilumos mazgus, Zelenskis atšliauš pasiduoti. Kam dar tos uniformos?
Lapkričio 26-ąją Ukraina minėjo 90-ąsias Holodomoro (bado mirties) metines. Septyni milijonai Maskvos įsakymu badu numarintų ukrainiečių – kaip čia buvęs pavyzdys Putino reichui. Buvo Holodomoras, bus jums ir Cholodomoras.
Šalčio mirtis nėra tik Putino baltos kumelės sapnas. Pusė Ukrainos energetikos sistemų jau sudaužyta. Aukščiausios Rados daugumos frakcijos lyderis D.Arachamija įspėja, kad ši savaitė bus ypač sunki, laukia nauji masiniai teroristiniai raketų smūgiai energetikai.
Išgyventi be elektros, vandens, šilumos ir kanalizacijos XXI a. mieste techniškai neįmanoma. Valstybė-teroristė Rusija bando tai įrodyti praktikoje. Bet ir tai tik viršūnėlės.
Kadangi ukrainiečių komunalininkai kaunasi už savo miestus su tokia pat drąsa ir išmanumu, kaip jų kariuomenė frontuose, po kiekvienos teroristinės Rusijos atakos elektra ir šiluma sugrįžta.
O kas, jei per speigą, štai ir dabar prognozė sako, kad artimiausiu metu Ukrainoje paspaus 8 laipsnių šaltis, po dar vienos raketų atakos nespės laiku visko atkurti? Kas, jei vanduo radiatoriuose užšals? Visi daugiaaukščiai, o tai didesnė dalis Ukrainos būstų, tampa negyvenamomis dėžutėmis, kurias, susproginėjus vamzdžiams, teks nugriauti.
Cholodomoras dar kelis milijonus moterų ir vaikų privers bėgti į Europą. Įvertinti šeimos ir socialinių ryšių nutraukimo žalą galima tik apytikriai. O kaip bus po karo? Ar moterys grįš į Ukrainą, jei ten sudaužyti namai, negyvenamu paverstas butas? Pavargusiam karo veteranui gali nelikti kito pasirinkimo, kaip važiuoti pas žmoną ir vaikus į Lenkiją, Lietuvą, Vokietiją.
Toks ir yra Putino cholodomoro planas – Ukraina be ukrainiečių. Paversti Ukrainą negyvenama dykra. Dešimtys tūkstančių derlingiausių pasaulyje juodžemių, išarti raketų ir sunkiosios artilerijos sviedinių, dešimtmečiams jau dykra. Tas paveikslas Putiną, panašu, užveda.
Tai jei yra laikas, kada Ukrainai dar galima duoti puolamosios ginkluotės, tas laikas iki Kalėdų. Niekas nelaimėjo karo su gynybai skirtais ginklais, kurie dar ir dalijami tarsi arbatos šaukšteliu.
Puolamoji ginkluotė, daug tankų ir aviacijos, taip pat priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos Ukrainai – vienintelė alternatyva Cholodomorui ir jo baisioms pasekmėms. Tiksliau – smūgis Melitopolio kryptimi, kuris, be puolimui skirtų priemonių, neįmanomas. O ką turim?
Lenkai, čekai, lietuviai, latviai ir kitos Europos tautos, šimtai Europos jonų ochmanų, renka pinigus dronams, džipams, termovizoriams, šalmams, šarvinėms liemenėms, taikikliams. Perka ir gabena Ukrainos kariams. Tai gerai. Tautos supranta valstybės-teroristės Rusijos mirtiną pavojų. Bet ar 9 mėnesiai nebuvo užtektinai, kad tą savanorių misiją 100 proc. perimtų valstybės?
Kodėl užsitęsė NATO gimdymas? Ukraina neturi nė vieno vakarietiško tanko ir naikintuvo. Nei „Abrams“, nei „Leopard“, nei „F-15“. Tai veikia kaip paskatinimas Rusijos teroristams. Kaip išvirkščio jų zekiško mąstymo teisingumo patvirtinimas.
Vakarietiškos priešlėktuvinės gynybos sistemos Ukrainai imtos tiekti su tokiu pavėlavimu, kad NATO nelabai galėtų pasiteisinti tuo, jog pačios neturi ginklų pertekliaus, kas yra tiesa.
Bet jei taip pagalvotume? Jei mažos NATO šalys šiandien Ukrainai duotų po vieną savaeigę „Panzerhaubitze 2000“, o didesnės – dvi tris, Ukraina gautų visą artilerijos pulką. Tas pats su tankais. Tik su karo aviacija sudėtingiau.
Bet jei NATO neįgali skirti Ukrainai 50 modernių naikintuvų ir šturmo lėktuvų su valdymo ir aptarnavimo sistema, ko vertas galingiausias pasaulio karinis blokas? Tai juk daug lengviau nei patiems kariauti Irane ar Afganistane.
Paprastai taip pasisukus pokalbiui doras lietuvis pratrūksta prakeiksmais NATO, Vašingtonui, Scholzui, Macronui ir jaučiasi toks teisus, kaip gal sekmą dieną nesijautė nė pats ponas Dievas, per šešias dienas sutvėręs pasaulį.
O ką nusprendė prezidento Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba? Nė vienos „PzH 2000“ Ukrainai. Patiems haubicų trūksta, gali neužtekti, jei rusai užpuls ir panš.
Jei rusai užpuls Lietuvą, ir taip neužteks. Likimo ironija. Valstybės gynimo taryba ir „PzH 2000“ perleidimo Ukrainai priešininkai žodis žodin kartojo kanclerio Scholzo žodžius. Tik ne dabartinio Scholzo. Tas jau pasikeitė. O kovo-birželio pavyzdžio Scholzo.
To, kuris, ką nors pažadėjęs Ukrainai, po to neduodavo kartodamas, kad Vokietija pati neturi ginklų, jie jų duos Ukrainai, Bundesveras liks bejėgis. Scholzo kritikai Lietuvoje dar nesuprato, kad geriau jau kokia „PzH 2000“ daužys orkus prie Bachmuto negu bandys juos atremti prie Lauksargių. Bet nei ant ankstesniojo Scholzo, nei ant Valstybės gynimo tarybos nėra ko niršti.
Kas lemia tai, kad Vakarai ir po 9 mėnesių karo vis dar neskuba užlaužti Putino? Nelaiko jo priešu, kurį būtina sunaikinti, o bando įtikinti, kad tas baltos kumelės sapnas, kurį skleidžia Putinas, tas realybės nepripažinimas pačiai Rusijai daro žalą, užsilenksit vieną dieną, kaip 1917 ar 1991 metais, jei taip ir toliau.
Stačiai priešingos mąstymo kultūros.
Vakarietiška kultūra paremta dalykų logika. Paprasčiau kalbant, nauda. Jei tai niekam nenaudinga, kam daryti? Buržuazinis mąstymas XVI a. atvedė prie Reformacijos, o po to ir sukūrė išbaigtą paveikslą to, ką vadinam Europa ir Amerika. Šis mąstymas turi trūkumų, bet geresnio žmonija nesugalvojo ir, amtyt, nebesugalvos.
O vagiui-banditui egzistuoja tik jo planas apiplėšti krautuvę. Net jei koriešai prieštarauja, jis jo laikysis tol, kol bus sugautas. Gali reikalauti derybų, nepaisydamas logikos, nes kaip derėtis dėl karo pabaigos, jei Rusija nėra paskelbusi karo, gali skiesti apie denacifikaciją ir dresuotus uodus, ką tik nori, bet įsikaltos idee fix neatsisakys.
Beviltiška Rusijai siūlyti Kinijos 1979 m. variantą, kai ši, nepaskelbusi karo, užpuolė Vietnamą ir, nieko nepešusi, tyliai išėjo atgal. Regis, tai po stalu rusams siūlo amerikiečiai.
Zeko Putino įtikinti nepavyks. Nei sankcijos, nei krentanti naftos kaina, nei dujų rinkos praradimas. Vis tiek baubs, kad Europa sušalo. Kaip ir zekų mąstymo Rusijos. Teks sunaikinti. Kol Vakarų mąstymas peržengs ribą, Rusija gali sunaikinti didžiąją dalį Ukrainos. Išvietinti ją.
Tik kažin ar čia galima ką pagreitinti. Lėčiausi pokyčiai yra mąstymo pokyčiai. Laikykis, Ukraina. Kol rusų ITišnikai negrabiai įklijuoja kalbančio Putino galvą į karo paveikslus, mes, europiečiai, keičiam savo galvą. Gal suspėsim.
