Druskininkuose policija bandė išvaryti iš miesto moterį, kuri čia gyvena 4 metus, mat jos ratai registruoti kitam mieste. Jai nesutikus išvykti, policija liepė izoliuotis. Kad žinotų.
Taip jai ir reikia, ploja vidutinė statistinė sąmonė, jau pamiršusi premjero keliuką už 300 000 ir jaunų gydytojų ujimą, Karbauskio fintus su žemėmis ir nešvaria rusiška salietra, iš ligonių Verygos atimtus vaistus ir Seimo valstietės Kubilienės panieką ligoninių valytojoms.
Antrasis karantino mėnuo bus kitoks. Gali kilti egzistencinių klausimų. Kaip ir kada po to? Iš ko gyventi iki sulauksim to po to?
Brėžiasi dvi niūrios išvados:
1. Norėtųsi klysti, bet Lietuva iš karantino išeis paskutinė.
2. Lietuva iš karantino, kaip ir iš 2008-2012 m. pasaulinės krizės, išeis kaip labiausiai nukentėjusi ES valstybė.
Kodėl taip?
1. Taip manyti verčia pusketvirtų metų patirtis. Šita Vyriausybė yra labai greita ką nors uždrausti, apriboti. Bet ji dar nieko niekada nėra leidusi. Leisti veikti reikia drąsos ir supratimo, o jų – nė už lietuvišką centą.
Kad ir ką imtume – švietimo ar sveikatos apsaugos reformas, universitetų pertvarką, mokesčių pakeitimus – viskas baigdavosi tuo pačiu baletu: žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal. Masiulis pradžioj, Narkevičius ir du bebrai – nuo vidurio.
2. Nekompetencija. Jiems 2018 m. sakė, kad tokia mokesčių reforma baigsis milijardo skyle, jie šaipėsi. Nepraėjo metai, teko reformuoti mokesčių reformą. Tokios bėdos su pačių prajovais ekonomikai augant. O kaip ekonomikai smukus 50 procentų? Jie iškart taps erhardais ir balcerowicziais? Baikit, nemanau.
3. Valdžios neapykanta verslui ir nepasitikėjimas žmonėmis.
Tuo metu, kai kitose ES šalyse be darbų staiga likę žmonės gavo pervedimus, lygius jų algoms, o šalys leidžia pinigus sustabdytų verslų karantino paketams ir tam, kad nenutrūktų verslo grandinės, Seimas leido Vyriausybei reguliuoti kainas. Leido Lietuvai pakartoti Chavezo-Maduro venesuelietišką ekoharakiri.
Ką kirpėjai daryti, jei ji tik kredito bankui už butą per mėnesį moka 257 eurus, o Vyriausybės žadėtas bankų paskolų atidėjimas tebuvo žalvalstietiška migla, skleidžiama oro lašeliniu būdu? Bankai vien už sutarties perrašymą devynis kailius lupa.
Tokia Dievo valia?
Galima būtų sakyti ir taip. Jei nebūtume euro zonoje. Tuo metu, kai mūsų Vyriausybė žada taupyti žmonių ir verslų išgyvenimo sąskaita, Vokietija, Graikija ir kitos euro šalys, elgiasi priešingai. Kiti euro zonos nariai leis pinigus, o infliacija ir kitomis iš to išplauksiančiomis bėdomis pasidalys su mumis, taupiusiais.
Taškytis pinigais, žinoma, nėra gėris. Bet jei euro zonos galingieji taip nusprendė, Lietuva neturi kitos išeities kaip tik daryti tą patį. Taupydami būsim panašūs į tą vargšę močiutę, kuri taupo net vaistams, bet leidžia anūkui iš spintelės kasdien pasiimti pinigėlių apsipirkti internete.
Ką daro krizės nustekenta Graikija?
Iki rugpjūčio nuo mokesčių atleista 600 tūkst. darbuotojų. Pusė milijono žmonių, kurie dėl išjungtos veiklos balandį negaus jokių pajamų, iš valdžios gaus po 800 eurų kompensaciją. Vyriausybė rengia pagalbos paketą 1,7 mln. privačių firmų darbuotojų ir 700 tūkst. verslininkų.
O ką Skvernelis ar Nausėda su lašinukais? 257 eurų individualistui ir minimali alga virtuvės šefui, pramaišiui su grasinimais jį atleidusiam restoranui atimti paramą.
„Demokratija yra ne vien valstybės valdymo forma, ne vien tai, kas įkūnyta Konstitucijoje; demokratija yra požiūris į gyvenimą, jai reikalingas tikėjimas žmonėmis, žmonija. Demokratija yra diskusija. Bet tikra diskusija įmanoma tik tada, kai žmonės vieni kitais pasitiki ir sąžiningai stengiasi rasti tiesą“, – rašė pirmasis Čekoslovakijos prezidentas T. G. Masarykas.
Koronaviruso istorija rodo, kad su pandemija geriau tvarkosi tos šalys, kurių valdžia pasitiki žmonėmis, pasitiki profesionalais, o problemai sutelkia visus šalies protus.
Ten, kur pateikiama išsami informacija, net jei ji nemaloni valdžiai, ten, kur ligoninių vadovai neverčia medikų meluoti dėl apsaugos priemonių, kur skelbiama, kiek kuri ligoninė turi atsargų, o ne kiek tonų atskraidinta iš Kinijos ir dar su Rusijos oligarcho lėktuvu, valstybė juda geriau.
Mūsų valdžia ilgai melavo ir išsisukinėjo apie tikrąją dalykų padėtį. Kad testų ir apsaugos priemonių per akis, o testuoti net medikų nebūtina. Veryga tik atbulas ir atbulas, kol nepargriūna ir nenorom priverstas pripažinti, kad tai, ką prieš mėnesį sakė prof. Kasiulevičius, būtina daryti.
Santaros klinikų skyriaus, kuriame gydomi sunkiausios būklės pacientai, gydytojai prieš Velykas skundėsi, kad respiratorių savaitgaliui išduota nepakankamai, o dalis jų dar ir prasti. Ką toks faktas sako 25-ąją karantino dieną?
Viešųjų ryšių atstovai gali kiek nori aiškinti, kad apsaugos priemonių užteks, bet fakto nepaneigsi – gydytojai nepasitiki nei savo, nei ministerijos ponais. Nes tie ponai juos per šitą karantiną jau išdūrė dešimtis kartų. „Galiausiai mūsų pasiektas kompormisas dėl apsaugos priemonių vis tiek pataisomas savaip, tai kam dar mums siunčiate tai derinti, ministre?“, dar sykį nuviltas valdžios liūdnai konstatuoja prof. V. Kasiulevičius.
Tam, kad pateisintų neatsakingą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, valstiečio Gaižausko elgesį, Verygos ministerija skubiai pakeitė mėginių paėmimo tvarką, izoliacijos taisykles, mobiliųjų punktų darbo aprašą ir net COVID-19 ligos apibrėžimą.
Pandemijos įkarštyje nėra svarbesnio darbo ministerijai, kaip tik išsukti vieną valdžios „autoritetų“? Ar Lietuva nusipelnė tik tokių „autoritetų“? Visi restoranai, kavinės ir valgyklos uždarytos, bet tik ne Seime, kurio kavinėje tautos išrinktieji šamina taip, kaip iki karantino.
Bet apklausos rodo, kad visuomenė kiaulių ūkio šmikiais kasdien pasitiki vis labiau.
„Lietuva dabar atrodo kaip lėktuvas, kuris skrydžio metu sugedo. Tada paaiškėjo, kad aukštas ir gražus pirmasis pilotas kažkur pasislėpė, antrasis pilotas kartais pasirodo keleiviams ir pavadina kai kuriuos nežmonėmis arba kuo nors pagrasina; o lėktuvą valdo borto inžinierius, kuris kartais apsirengia karine uniforma, o kartais pasirodo su skrybėle ir informuoja, kad galime visi žūti, o gal ir ne, bet pats nežino, kiek ir kokių priemonių skrydžiui valdyti turi, nes jas, pasirodo, turėjo įsigyti patys keleiviai“, tokį „autoritetų“ paveikslą piešia garsus psichoterapeutas R. Milašiūnas.
Žiauru? Bet tiksliau nepasakysi.
Graikijoje krizę valdo ne savimi besipuikuojantis politikas, dėl kurio reitingų kaifuoja valdančiosios partijos bosas, o ramus infektologas, akademikas Tsiodrasas. Premjeras Mitsotakis ir ministrai ekrane pasirodo retai.
Nors Graikija yra Pietų Europoje ir ten, kaip ir Italijoje, malėsi šimtai tūkstančių turistų, čia pandemijos pasekmės daug kartų švelnesnės. O Suomija, pasirodo, turėjo milžinišką apsaugos priemonių rezervą medikams. Ten nereikia tuo rūpintis verslui ir televizijoms.
Mums turėtų būti keista, bet nei Suomija, nei Graikija netriūbijo, kad yra geriausiai Europoje pandemijai pasiruošusios šalys. Lietuvoj, kurioj labai ilgai anei respiratorių, anei testų, triūbijo taip, kad daug kam amžiams užgulė ausis.
Dešimtmečius niekam nerūpėjo, kad dešimtys tūkstančių vaikų neturi kompiuterių. Tik per karantiną valdžia pažadėjo nupirkti jų, bet jei kas ir pirko, tai verslas ir labdaringi piliečiai. O valdžia įkūrė fondą kovai su koronavirusu ir paragino žmones aukoti. Jūs aukokite, o jie padalys. Savo nuožiūra. Prieš rinkimus.
Testų vis dar mažai. Veryga tik neseniai sutiko testuoti visus kaip lapai krentančius medikus, nors tai daryti reikėjo iškart. O juk ir vienas viruso nešiotojas po karantino sušvelninimo gali sukelti naują susirgimų bangą.
Su linija „testuoti, testuoti, testuoti“ velkamės uodegoj. Su 5 mlrd. eurų leidimu, kuriuos Vyriausybei leista pasiskolinti vardan tos ekonomikos, panašu, irgi. Plano, kaip išeiti iš nekvėpavimo zonos, nėra.
Kad tik nereiktų pradėti skaičiuoti savižudybių. Ekonomikos griūtis uždarytoje šalyje – ar bereikia tam geresnių sąlygų? O apklausos – apklausomis. Tai – vardiklis. Žudosi skaitikliai. Konkretūs žmonės.