Pranašiški ženklai – oho ant oho ir tas pats oho – pilasi kaip iš infliacijos rago.

Krasnodaro krašto Primorsko-Achtarsko rajoną užpuolė skėriai. Taip jau sutapo, kad kaip tik iš šio rajono centro aerodromo kasdien kyla orkų bombonešiai daužyti Ukrainos miestų ir žudyti vaikų. Orkų valdžia, kaip ir su pranašu Moze susikibusio faraono, pareiškė esanti bejėgė prieš skėrių ordas. Tiesiog biblinis oho.

Bet ypač daug anomalijų Lietuvoje.

Mūsų žiniasklaida sinchroniškai ir su tuo pačiu siaubo prieskoniu pranešė, kad nei pasauliui, nei netgi miestui nežinoma vardanlietuvių frakcijos lyderio Skvernelio patarėja laukiasi kūdikio.

Mūsų romantinei istorijai iškilo ne mažesnis pavojus kaip švedmečiu. Vienur valstybės dokumentai išsitrina, kitur neišsisaugo. Matyt, ne veltui Biržuose rinktas istorijos mėgėjas Valkiūnas Seime iškėlė egzistencinį klausimą, kas yra švedai? Bet buvo išjuoktas ir nusodintas.

Kol apspangę nuo tos žinios, o gal šaltibarščių kainų Palangos verslininkai ir jų klientai svarstė, kad dėl tokio akibrokšto, klaikaus oro ir šiaip dėl visko reikėtų teisti sinoptikus, trenkė žinia, kad mokslui nežinoma skėrių rūšis užpuolė prezidento Nausėdos rūmų kompiuterius.

Prezidentūros informatikai nesugebėjo smalsiai reporterei paaiškinti, kaip taip nutiko, kad iš Daukanto rūmų kompiuterių vienu metu stebuklingai išnyko visi kvietimai garbiems ponams ir dar garbingesnėms ponioms į karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos balių.

Minėtas garbingas sąrašas, pasirodo, egzistavęs tik tol, kol buvo pasiektas tikslas, kuriuo sudarytas. O po to – jūs tuo nepatikėsit – išnyko net iš kompiuterių šiukšlių dėžių. Oho išėjo dar stipresnis, mat Vyr. ginkluotųjų pajėgų vadas nepranešė apie jokį Putino hakerių bandymą nulaužti tą itin svarbią valstybės sistemą.

Mūsų romantinei istorijai iškilo ne mažesnis pavojus kaip švedmečiu. Vienur valstybės dokumentai išsitrina, kitur neišsisaugo. Matyt, ne veltui Biržuose rinktas istorijos mėgėjas Valkiūnas Seime iškėlė egzistencinį klausimą, kas yra švedai? Bet buvo išjuoktas ir nusodintas.

Viską Briuselio valdžia išaiškins, žebroks kemariniais pautais? Tą akimirką premjerė ir prezidentas su palengvėjimu atsiduso, o kiti gal sakytų, kad net savaip apsidžiaugė, jog viską Europos Komisija dėl Karaliaučiaus tranzito išaiškino.

Visi, įskaitant Ukrainą, paskui rusus skelbė, kad EK „atblokavo Kaliningrado tranzitą“, kurį buvo „užblokavusi“ Lietuva. Pas mus vėl nebuvo kam informuoti. Taisyklė paprasta: jei nekalbi pats, už tave kalba tavo priešai.

Na, ir kas kad EK išaiškino priešingai nei jie sakė. Pasak premjerės, ginčytis su Vakarų sąjungininkais neracionalu. Net tada kai sąjungininkai pjauna iracionalų grybą? Oho ir ohoho.

Pralaimėti nėra gėda. Ypač prieš stipresnį. Svarbu kaip pralaimėta. Be kovos, tikintis stebuklo ir nieko nedarant ar kaunantis kaip liūtams? Laisvu ES sankcionuotų prekių gabenimu į Karaliaučių per Lietuvą gelžkeliu pasibaigusioje istorijoje liūtų nerasta.

Kai įsigaliojo ketvirtasis ES sankcijų paketas ir rusai į Karaliaučių daugiau nebegalėjo įvežti metalo, per pasaulį nusirito banga: „Lietuva blokuoja Kaliningrado tranzitą.“. Ne tik Maskvos propaganda varė. Ukrainos žiniasklaida savaitę kartojo: „Lietuva blokuoja rusų tranzitą, šaunuoliai“.

Kodėl Ukrainos, o ir viso pasaulio žiniasklaida taip traktavo reikalą, nors Lietuva nei planavo, nei galėjo planuoti viso tranzito blokadą? Kur dingo faktas, kad sankcijas ir tik kelioms prekėms įvedė ES, o ne Lietuva?

Todėl, kad Lietuva nekalbėjo. Už Lietuvos valdžią kalbėjo Kremliaus propaganda. Ukraina citavo Rusijos propagandą. Visas pasaulis rėmėsi Rusijos versija. Galima netgi sakyti, kad apie tai net pati Lietuva – kad „blokuoja tranzitą“ – sužinojo iš Rusijos propagandos.

Kas turėjo kalbėti, atostogavo. Arba nudavė, kad arklys pats kelią žino.

EK išaiškino taip, kaip pareikalavo Vokietijos kancleris Scholzas. Per pasaulį, įskaitant Ukrainą, nusirito antra nesąmonė: EK „atblokavo“ Lietuvos įvestą „blokadą“. Lietuva tai taip pat sužinojo ne iš savo rinktos valdžios, o iš Rusijos propagandos. Kurią citavo visas pasaaulis.

Ne pirmas kartas, kai šita valdžia taip supasuoja. Su Lukašenkos kalio trąšų tranzito sankcijomis irgi ištiko kolapsas. Ačiū Dievui, atėjo karas. Kochma, žinoma, taip sakyti, bet jei ne karas, Lukašenka toliau pelnytųsi iš kalio trąšų, gabenamų per Lietuvą, ir nieko, išskyrus tą patį „Oho!“

Visi, įskaitant Ukrainą, paskui rusus skelbė, kad EK „atblokavo Kaliningrado tranzitą“, kurį buvo „užblokavusi“ Lietuva. Pas mus vėl nebuvo kam informuoti. Taisyklė paprasta: jei nekalbi pats, už tave kalba tavo priešai.

Ką darė prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė ir užsienio reikalų ministras? Po pasitarimo prezidentūroje tuo reikalu pabėgo nuo reporterių klausimų pro užpakalines duris. Dėjo į kojas. Laukti, kol blogą žinią praneš pergalę trimituojanti Maskva. Sulaukė.

Paklausta, kas turėtų prisiimti dėl to kaltę, Šimonytė atsakė, kad tai nekorektiškas klausimas, nes niekas negali EK uždrausti daryti sprendimų.

Kitas ginčytųsi. Ne vienas teisininkas ir dabar tvirtina, kad, pateikdama gaires dėl sankcionuotų prekių judėjimo į Kaliningradą, EK peržengė kompetencijos ribas, nes EK gali teikti išaiškinimus dėl politikų priimtų teisės aktų tik tada, jei kyla neaiškumų, tačiau negali sukurti naujų taisyklių, kaip šiuo atveju.

Bet tarkim, kad EK gali. Galų gale ir ES ne viskas teise grįsta, yra ir galia, ypač kai veiksmas nuvyniojamas į užkulisius. Bet tada kyla kitas klausimas – ką prezidentas, Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija padarė, kad ištrauktų kovą į atvirą lauką?

Pagaliau, o nors vienas pilietis dorai suprato, ką per tą savaitę, kai Rusijos propagandistai nekliudomai maitino pasaulį melu apie Karaliaučiaus „absoliučią blokadą“ ir „deblokadą“, o antraisiais smuikais grojo Karbauskis ir Skevernelis, nuveikė Lietuvos aukščiausi pareigūnai?

Ar buvo bandymų susitikti su Scholzu? Vokietija ES, kaip ir Lietuva, turi tik vieną balsą. Taip, kancleris gali ir pasiųsti, bet ar buvo bent jau bandyta? Ar bandyta susitikti su EK pirmininke von der Leyen? ES diplomatijos vadovu Borreliu? Ar bandyta aukščiausiu lygiu rasti sąjungininkų Lenkijoje, Čekijoje, kitur?

Prezidentas Duda Lietuvoje tuo metu susitiko su Nausėda. Bet apie tai viešai – nė žodžio. Gal vis dėlto buvo kalbamasi? Jei ir buvo, jie apie tai mums nepranešė. O juk viešumas buvo vienintelis Lietuvos koziris. Oho ir ohoho.

Bet greičiausiai viskas buvo palikta eiliniams diplomatams. Į kuriuos, natūralu, niekas Briuselyje nekreipė dėmesio. Todėl dabar belieka nelabai įtikinamai tvirtinti, kad klausimas, kas atsakingas už tai, jog Lietuva nugalėta be kovos, nekorektiškas.

Ne pirmas kartas, kai šita valdžia taip supasuoja. Su Lukašenkos kalio trąšų tranzito sankcijomis irgi ištiko kolapsas. Ačiū Dievui, atėjo karas. Kochma, žinoma, taip sakyti, bet jei ne karas, Lukašenka toliau pelnytųsi iš kalio trąšų, gabenamų per Lietuvą, ir nieko, išskyrus tą patį „Oho!“

Tada dar buvo korektiška svarstyti, kas kaltas – G.Landsbergis, Skuodis ar geležinkelių vadas Bartuška. Landsbergis net buvo pasirengęs atsistatydinti. Bartuška nuimtas. Dabar gi visi pasirengę vien tik infantiliai džiaugtis, kad Briuselis „viską išaiškino“.

Šeštadienį vieno Vilniaus restorano padavėja į kliento klausimą, kodėl per valandą ir 10 min. jis dar negavo savo omleto, ramiai atsakė, kad tai sudėtingas patiekalas, greičiau neišeina. Ohoho?

Kitas išties ginčytųsi. Bet kai palygini su tuo, ką, veikdami grupėje, tik iš anksto nesitarę, iškepė prezidentas, Vyriausybė ir Lietuvos diplomatija, gali tik drauge su „Dviračio žinių“ muzikante lėtai ištarti „Oho!”. Padavėjos naudai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją