Jau geras mėnuo Ukrainos ir Vakarų žiniasklaida pilna vienas kitam prieštaraujančių pranešimų apie puolimą. Vienas per kitą politikai ir karo ekspertai, tarp kurių jau ir tire iš pneumatinio kartą šaudę dėdės, užtikrintai beria, kada tiksliai, iš kur ir kaip prasidės Ukrainos puolimas. Tuzinas „kada“ ir keli tuzinai „kaip“ ims Krymą, Donecką ir likusią Lugandoniją.
Durnas pavyzdys užkrečiamas, gali pagalvoti skeptikas. Jei tokių dar yra. Prisimindamas, kaip karo pradžioje kolchozenfuhreris Lukašenka visiems savo kultūrnamio generolams išūžė ausis, grasindamas parodyti, iš kur buvo ruošiamas puolimas prieš Baltarusiją.
Mažų mažiausiai tai skamba keistai. Lyg ne baisiausias karas Europoje vyktų, o būtų vaidinama Becketto pjesė „Belaukiant Godo“.
Jokia armija puolimų neanonsuoja. Netikėtumo faktorius kare – pusė pergalės. Sušnipinėta puolimo data – tai galimybė smogti kontrsmūgį priešui anksčiau už jo puolimą, ar tu imsi Antrąjį pasaulinį, ar Izraelio karus su arabais.
Tai kodėl iš kiekvienos dėžės net Ukrainoje, net Zelenskis su Zalužnu tik apie tą puolimą?
Dar keistesnė istorija rutuliojasi dėl neva tai Ukrainos puolimo dokumentų nutekėjimo JAV. Pentagonas įtartinai mušasi į krūtinę, kad ajajaj, kaip negerai, jie tuoj pat išsiaiškins, kas čia taip negražiai padarė. Ta „netikėta“ proga pora milijonų karo ekspertų nuo Vilniaus iki Londono ir Vašingtono stvėrėsi dar ir šito Ukrainos puolimo kampo.
Ar galima tikėti dokumentų „nutekėjimu“? Kur apskritai pakastas šuo?
Kovo 29-ąją sukako metai, kai Moskovijos reicho gynybos ministras Šoigu raportavo fuhreriui, jog pagrindiniai speckarinės operacijos tikslai įvykdyti visa apimtimi. Per metus ir dvi savaites „apimtis“ susitraukė taip, kad nė pats fuhreris Pu nebežino, kokio didumo ji dabar.
Reichas prarado visą kadrinę pėstiją ir šturmo brigadas, baigiasi pirmosios didžiosios mobilizacijos čmobikai. Į frontus rieda Stalino laikų haubicos ir Chruščiovo tankai. Tankų gamyba merdi. Raketos baigiasi. Kareivių kovos dvasia arti nulio.
Kovą į nelaisvę pasidavė daugiausia reicho kareivių nuo karo pradžios. Šimtai čmobikų siunčia video fuhreriui, kuriuose skundžiasi, kaip juos skriaudžia, mausto ir varo į atakas nuogu užpakaliu.
Ukrainos karo žvalgyba tai žino. Todėl Ukraina ir kaitina atmosferą. Kankina priešą, kuris ir taikos metu nervų nelaiko, kalbomis apie būsimą puolimą. Rusai ruošiami panikos atakoms: „Ej, orkai, o aš jums tuoj parodysiu, iš kur prasidės Krymo puolimas.“
Nota bene. Ant Ukrainos kabliuko pasimovė reicho televizorius. Jei Vakaruose ir Ukrainoje apie puolimą tik šiaip kalba kas netingi, tai Rusijos zombodėžė apie puolimą staugte staugia, klykte klykia, kartais net verkia.
Niekas dabar taip nereklamuoja Ukrainos puolimo kaip rusų propagandistai. Už fuhrerio pinigus varo rusams paniką it Ukrainos pasamdyti.
Solovjovas tikrąją to žodžio prasme stūgauja eteryje. Skabejeva liūdi. Norkinas atatupstas. Kviestiniai propagandonų svečiai vis drąsiau pasakoja, kaip Ukraina tuoj sumuš Rusiją. Karo nusikaltėlis Girkinas-Strelkovas kasdien primena, kad Rusijos armijos netrukus laukia krachas.
Hagos teismas nepastebimai nustojo būti jų anekdotų tema. Tamsūs laikai ateina šviesiam propagandonų rytojui. Jie bijo dėl savo sotaus likimo ir aktyvų. Fuhrerio operacija „Verkiantis gluosnis“ dar nė neprasidėjo, o šušaros nuotaikos jau dabar „šefe, prapuolėm“. Ką ir reikėjo įrodyti Ukrainos žvalgybai prieš didįjį puolimą.
Horilkos dar teks luktelėti, bet broga jau rūgsta. Krymo gauleiteris Aksionovas prieš kelias dienas evakuavo savo šeimą į reichą. Nirtulingai rausia paplūdimius apkasais. Lyg ukrainiečiai būtų kokie tai ichtiandrai, pulsiantys būtinai tik iš jūros.
Vyšnaitė ant panikos torto: Ukrainos verslininkas Jacenka įsteigė 0,5 mln. dolerių prizą tam, kuris Pobiedobiesijos dieną Maskvos Raudonojoje aikštėje nutupdys droną. Laikmatis įjungtas.
Su panika kaip ir aišku, bet palaukit, o kaip bus su Ukrainos puolimu? Kas dabar iš to puolimo, jei reicho armija po nutekinimo žino jo laiką ir kryptis?
Tarkim, rusai išties gavo Ukrainos puolimo popierius. Ką net Mikės Pūkuotuko lygio žvalgyba daro su tokiu lobiu? Paslaugiai paleidžia sunkiai gautus slaptus popierius per feisbukus?
Baikit, nemanau. Slepia net faktą. Turėdamas tokios informacijos rusų generalinis štabas tyliai rengtų kontrsmūgį, siekdamas apsupti puolančias Ukrainos brigadas, keistų gynybos išdėstymą.
O jei kariaujančios armijos žvalgyba tokią informaciją paleidžia per feisbukus ir tviterius, tai reiškia, kad ji jokios tokios informacijos apie priešo puolimą neturi. Bet daryti kažką reikia. O furherio reiche ypač reikia kažką daryti.
Tokiais atvejais gelbsti rusiška darbo imitacija. O dar jei viską pateiksi pagal fuhrerio manierą – su dezinformacijos ir propagandos įdaru, – žiūrėk, ir laipsnius pakels.
Kaip tarė, taip padarė – dar vieną per šį karą dezinformacinį įmetimą per nupirktas žiniasklaidos priemones. Įmetimą po to pasigavo ir jau valkioja visa Vakarų žiniasklaida. Net Ukrainos specnazo „surengtą“ Zaporižės AE „šturmą“ po pusmečio atgaline data išrado.
Dezinformacinio įmetimo kolonos matomos plika akimi. Pirmoji – Pentagonas ir ZSU planuoja puolimą. Na, jūs jau supratot: Ukraina – ne valstybė, jos generolai – nevėkšlos. Viską Ukrainoje už jos valdžią ir armiją daro amerikonai. Rusija kariauja ne su Ukraina – su NATO.
Antra dezokolona – Ukrainos karių nuostoliai klaikiai dideli, o rusai beveik nepatiria nuostolių. Pagaliau nutekinta informacija ką mums piešia? Kovo pradžios karo būklę. Tai, ko jau nebėra.
Vien tokių feikų ir „faktų“ pakaktų suabejoti slaptų puolimo popierių „nutekinimu“. Bet kai nėra žuvies (Ukrainos puolimas vis neprasideda, o rašyti ir rodyti reikia), ir vėžys sueis.
Šitas „nutekinimas“ greičiau sako, kad Rusijos genštabas neturi žinių apie rengiamą Ukrainos puolimą. Belaukiant puolimo rusų generolams neramu. Supranta, kad net jei kas žemėlapyje parodytų, iš kur prasidės Ukrainos puolimas, jie negalėtų surengti prevencinio kontrpuolimo. Nebūtų kuo. Rusijos armijos jėga atgulė prie Bachmuto.
Bet jų fuhreris, kuris informaciją apie urbi et orbi gauna iš tos pačios zombodėžės ir 28 dydžio šriftu surašytą ant popierėlių, bus patenkintas, kad FSB ir GRU, kurios, neatmestina, galėjo užkibti ant amerikiečių žvalgybos įmetimų, taip puikiai prasisuko.
O Krymo ir Donbaso fronte tvyro panika. Smagu klausytis, kaip po smūgio Feodosijos uostui vieni orkai žviegia, kad tai buvo ATACMS, kurių Ukraina neturi, o kiti, kad „Grom“ raketa, kurią Ukraina jau pasigamino.
Šitiems nebereikia rodyti, iš kur prasidės Ukrainos puolimas. Šitie jau prisirpo. Ir tai yra geriausia antrų karo Velykų žinia. Žali liko tik mūsų lėkštučiai, maksimaliečiai ir puidokai. Europoje tie rytietiški obuoliukai paprastai niekada neprinoksta.