Nebūtinai taip bus. Tačiau kodėl Putino šansai liepos gale net didesni nei birželį? Kas verčia taip svarstyti, kai Rusijos karo mašina faktiškai įstrigo?
Trys dalykai: 1) ginklų tiekimų Ukrainai (ne)keistenybės; 2) isterija dėl „bado“ Afrikoje – naratyvas, užrišęs kritiškas akis net Putino priešams; 3) deeskalavimų ir susitarimų po kilimu su Rashos fiureriu smarvė, orą pirmiausia pagadinusi Lietuvoje.
Ginklai Ukrainai tiekiami tarsi atseikėjus arbatiniu šaukšteliu, o tai ir pipete. Kaip vaistinėje. Artilerija, tankai ir kiti sunkieji ginklai tiekiami taip, kad sustabdytų Rusijos puolimą, bet ne tiek, kad Ukraina galėtų pereiti į kontrpuolimą – išlaisvinti okupuotas Charkovo, Zaporožės ir Chersono sričių dalis, Donbasą, ir, neduok Dieve, Krymą.
Kodėl ginklus kaip vaistinėj, it pertusiną?
Yra objektyvių priežasčių. Pasibaigus šaltajam karui ginklų gamyba Vakaruose sumažėjo, kaip ir jų atsargos. Reikia apmokyti Ukrainos karius. Bet ar tik todėl? Per daug keistų pavyzdžių, leidžiančių atsakymą „tik todėl“.
1. JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Sullivanas: „Mes nepasirengę tiekti Ukrainai raketų ATACMS raketas iki 300 km. Mūsų vienas tikslų – padėti Ukrainai gintis, kitas – mes nenorime dar labiau „eskaluoti konflikto“ ir sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.“
Pasaulinį karą taip pat sėkmingai galima išprovokuoti ir šaudant 70 km „Himers“ užtaisais. Kadangi tą karą gali pradėti tik Putinas, jam panorėjus užtektų ir šūvio iš nupjautavamzdžio. O eskalacija apskritai tapo klaikiausiu Vakarų politikų oksimoronu.
Sullivanas gudrauja. Ar įmanoma tiekti ginklų, taigi biškį kariauti Ukrainoje, ir biškį neeskaluoti? Kas galėtų paneigti, kad tokio gudravimo tikslas – karo status quo? Kas būtų su okupantų vadavietėmis ir amunicijos sandėliais, gavus ATACMS, jei Ukrainai pašaudžius iš kelių himarsų, orkai vadavietes ir amunicijos sandėlius perkėlė už 90 km nuo fronto? Rusų generolai su amunicija turėtų nešdintis į savo faterlandą.
2. Vokietija balandį pažadėjo Ukrainai tankų. Ukraina jų negavo. Vokietija iki praėjusios savaitės muilino net leidimą Ispanijai, pasiryžusiai perleisti keletą senų „leopardų“ Ukrainai.
O spėkite kada Vokietija perduos Ukrainai 20 pažadėtų „Leopard-2“? Kitą balandį. Po tanką kas mėnesį iki 2023-iųjų spalio, tada jau po tris. Veiksmas čeko Kunderos romane „Lėtumas“ rutuliojasi kiek greičiau. Kare, kuriame rusai per mėnesį vidutiniškai prarado po 545 tankus, kelis tankus tokiu grafiku siūlai tada, kai žinai, kad nei duosi, nei beprireiks.
3. „Welt am Sonntag“: Ukraina negauna pirktų 11 priešlėktuvinės gynybos sistemų „Iris-T SLM“. Jomis galima būtų apginti, pvz., Odesą. Nėra kanclerio Scholzo sprendimo. Jau tris savaites. Sistemas birželį pažadėjo pats Scholzas. Jei jų ir gaus Ukraina, tai tik metų gale.
4. Kada Zelenskis prašė priešlėktuvinių NASAMS? Regis, kovą. Gal netrukus gaus. Rusija paleido jau 3000 sparnuotųjų raketų. Ukraina numušė 170. Senomis sovietinėmis sistemomis. Absoliuti dauguma raketų pataikė į civilius objektus.
5. JAV jau žada duoti šturmo lėktuvų Ukrainai. Bet reikės rengti karo lakūnus ir ypač personalą. Nusikels į žiemą. Kodėl nebuvo galima pradėti kovą? Tada visas NATO ūžė – Ukraina negaus karo lėktuvų. Net migų.
Bet gal tai isterija, viskas ir NATO vyksta pagal planą?
„Sunkiąją ginkluotę Ukrainai – dabar!“ – tokį kreipimąsi pasirašė 96 pasaulinio lygio istorikai, politologai, diplomatai ir politikai, kurių specializacija – Rytų ir Vidurio Europa (A.Kappeleris, T.Snyderis, A.Umlandas ir kt.). Griežtai kritikuoja „ribotos karinės-techninės pagalbos Ukrainai“ ir „produktyvių derybų su Rusija“ nuostatas.
Fiureris Putinas karine prasme – impotentas. Jo armija nebegali eiti pirmyn. Gali tik raketomis daužyti miestus. Bet Ukraina negali pereiti į kontrpuolimą. Negali pulti priešo, kuris dar turi tūkstančius pabūklų, 1,5 tūkst. tankų ir 2,5 tūkst. šarvuočių, neturėdamas bent tiek pat. Patas?
Blogiausiu atveju rusų fiureriui užteks okupuotų žemių. Putino tikslas – įšaldyti karą. Kaip 2014 metais. Bet tada pati Ukraina pasirašė po įšaldymu. Dabar Ukraina atmeta įšaldymą ir separatinę taiką. Kas Putinui gali padėti? Tik ES, pirmiausia Vokietija, Italija, Prancūzija. Velnio advokatas Orbanas įjungtas į rozetę. Mala maskolišką šūdą dviem pamainom.
„Karas įklimpo, gali tęstis dar 4-6 mėnesius, o baigtis panašiai, kaip Korėjos karas, – svarsto buvęs JAV pajėgų Europoje vyriausiasis vadas gen. Stavridis. – Tai reiškia paliaubas, militarizuotą zoną ir įšaldytą konfliktą.“
Ar mums ES reikia tokio scenarijaus? Ne, bet jei viskas pasibaigs taip, dėl to būsim kalti mes, įskaitant tuos iš mūsų, kurie leido Europos Komisijai paminti teisės viršenybę Europoje, kad „deeskaluotų“ sankcionuotų prekių gabenimą į Kaliningradą.
Vakarai pavėlavo perginkluoti Ukrainą. O gal ir nenorėjo. Su „Himars“ pavėluota mėnesį. Geriausias laikas smogti Rusijai Ukrainoje buvo iškart, kai jos marodieriai išėjo į „pauzę“.
Kare šaudo: tu tieki haubicas, tau priešas išjungia dujas. Neįmanoma biškį kariauti ir biškį prekiauti su Mordoru. Jį reikia nugalėti. Bet tai įmanoma tik atsikračius iliuzijų apie deeskalaciją. Apsimesti neutralais dabar – karo nusikaltimas. Putiną reikia sumušti. Kuo greičiau. Kol išcentrinės jėgos ES, mylinčios stručio galvos smėlyje politiką, neįgijo pagreičio.
Isterija dėl bado Afrikoje yra Putino ir jo draugelių Afrikoje naratyvas. Kaip ir naudingų idiotų. Ukrainos grūdų reikšmė Afrikai pervertinama. Detalė, kurią visi kažkaip „pamiršo“: iki SSRS griūties blogio imperija neeksportavo grūdų, tik importavo,. Bet Afrika nemirė iš bado.
Kviečių gamybos apimtys nuo pasaulinės krizės pradžios nuolat augo ir lenkė paklausą. Pernai pasaulyje užaugintas rekordinis kviečių derlius – 779 mln. t (Ukrainos – 25 mln. t). Ko gero, etanoliui ir spiritui kviečių sunaudojama daugiau nei jų išaugino Ukraina, kuriai, žinoma, grūdai – rimtas pajamų šaltinis.
Bado problemą Afrikoje pučia Rusijos agentūra JT ir ES. Nebus bado Afrikoje. Pabrangs duona ir makaronai. Bet badas tik dėl Ukrainos grūdų – nonsensas. Badas būna tada, kai nieko iš to, kas pasėta, šalyje neišauga.
Jei kas ir skatino kviečių krizę agrarinėje Afrikoje, tai pačios Afrikos šalys. Nenorėjo vystyti savo žemės ūkio, o dabar pagal Kremliaus špargalkę varo ant Ukrainos. Net ir Vokietija, jei Rusija užsuktų jai dujas, TVF teigimu, prarastų tik kelis procentus BVP.
Viskas išgyvenama. Tačiau ką daro ES? Švelnina sankcijas Rusijai, kad ta leistų išvežti Ukrainos grūdus. Kaip girdėti, ES septintuoju sankcijų paketu bus panaikintas draudimas lėktuvų dalims.
Kaip EVT balsuos Nausėda? Norėtųsi žinoti. Ypač po Odesos prekybos uosto apšaudymo raketomis iškart po to, kai buvo pasirašyti susitarimai dėl Ukrainos grūdų eksporto iš šio uosto. Kai rusai šitaip, už ką jiems švelninti sankcijas?
Ar Europa suras bent dešimtadalį Ukrainos drąsos eiti iki galo? Ne dėl Ukrainos. Dėl savo pačios saugumo ES negali vėl kišti galvą į smėlį ir tikėti visas sutartis (1975 m. Helsinkis, 1994 m. Budapešto memorandumas, sutartis su Čečėnija, Minsko susitarimai), sulaužiusiu Putinu.
Tikėti Putinu yra tas pats, kaip Kalėdų seneliu ir Velykos zuikiu, sako Vokietijos žemės ūkio ministras Özdemiras. Bet kiek tokių yra Vokietijoje? Saksonijos žemės premjeras, krikščionis demokratas Kretschmeris paragino Scholzo vyriausybę įšaldyti karą Ukrainoje, nes per karą Vokietija praranda ekonominę galią, būtiną jos konkurencingumui garantuoti.
Kretschmeris tepa Putino žaizdas. Putinui žūtbūt reikia taimauto. Bet karo tęsimas padedant Ukrainai – ne dovana Ukrainai. Neišvengiamybė. Tiesiog su Putinu neįmanoma susitarti.
Vienintelė galimybė įveikti psichopato vadovaujamą terorististinę valstybę – vis stiprėjantis spaudimas. Bet tik ne nuolaidos. Nuolaidos Putiną veikia kaip dopingas. Ką parodė ir Odesos prekybos uosto apšaudymas. Tai buvo atsakymas tiems naivuoliams, kurie po penkių mėnesių žiaurių karo nusikaltimų bando toliau kaip nors susitarti su Sankt Peterburgo banditu.
Paskutinis, bet ne menkiausias faktas: antidepresantų pardavimai per 2022-ųjų I pusmetį Rusijoje išaugo 81,3 proc. rubliais ir 51,7 proc. – skaičiuojant pakuotėmis. Visai negerai su galva ten.
