Rimvydas Valatka. Misija – atkeršyti Karbauskiui

Antradienį Seimas turėtų balsuoti už Šimonytę – ar užteks balsų? Paskirtosios premjerės gali tekt palaukti. Tokiu metu.

Kam tai įdomu. Gali šaukti karalius, gali kardinolas ir net pats ponas Dievas. Trys Seimo daugumos muškietininkai su Karbauskio gvardiečiais smagiai kapojasi špagom. Miledi Norkienė patraukta. Miledi Širinskienė bus nukirsdinta. Statuto pataisomis. Ypatingos skubos tvarka. Kas, kad dar vakar tą tvarką nuoširdžiai kritikavo tie patys muškietininkai.

Seimo špagų turnyro fone daugumos atstovus vieną po kito leisgyvius neša iš salės. Dauguma kaip ir yra, daugumos lyg ir nėra. Koronavirusas kala antirekordus: 1 999, 2 200, 2 307. Pandemija nuvežė į kapus dar 14, 16, 19. Per vieną dieną nuo COVID-19 jau miršta tiek, kiek nuo gripo mirdavo per metus. Per dieną.

Kam tai, be Kasiulevičiaus ir poros Vilniaus daktarų, įdomu? Laikinasis premjeras atostogauja. Guli katinėlis ant pečiaus, letenėles nuo ugnies saugodamas.

Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų valdymo vadovas irgi atsipūtęs kaip Češyro katinas. Sako, kad jo įsakymų nebūtina vykdyti. Tik Seimą gerai būtų uždaryti. Pandemija – ne kiškis, į mišką nepabėgs. Ar antradienį Lietuva turės naują premjerę, spręs opozicija.

Kam tai rūpi. Linksminkimos, pakol Seime esam? Išdursim Karbauskį su Širinskiene, ir bulvės vėl žydės.

Karbauskis ir Širinskienė – tikrai ne patys maloniausi politiniai tipai. Bet gyvenime tu negali pasirinkti net tėvų, brolių ir seserų, dažniausiai – net kaimynų ir bendradarbių. Tai iš kur tas lietuvio konservatoriaus, liberalo ir valstiečio noras pasirinkti tinkamą opoziciją?

Tai opozicija pasirenka tave. Visi bandymai išvengti nemalonių tipų opozicijoje yra nenatūralūs. Niekur neveda. Neišplečia valdžios socialinės bazės, ko turėtų siekti bet kuri demokratinė Vyriausybė, o tik susiaurina. Šiuo atveju – net neperėmus valdžios.

Taip, žinoma, keršyti daugumai drąsių lietuvių yra malonumas. Kitam, žiūrėk, ir vienintelis gyvenimo tikslas. Bet politikai nėra sonetų ir trioletų rašytojai.

Geras karvedys turi vengti bet kokių veiksmų, kurie, būdami nereikšmingi, gali padaryti kariuomenei blogą poveikį – stoti į grumtynes, kuriose panaudojamos ne visos jėgos, bet rizikuojama visa laime, be galo neprotinga, taip ar kažkaip pan. rašė dar Machiavellis.

Kerštas yra nesugebėjimas susitvarkyti su savo sielos demonais. Politinis, kaip ir kraujo kerštas, neturi pabaigos. O pažiūrėk, kaip jie elgėsi! O jie irgi tą patį daro! Ir t.t., ir panš., kai tas š apačiose baigiasi tradiciniu „visi jie vagys!“

Konservatoriai ir liberalai turėjo progą sustabdyti kerštų politiką. Situacija, kuri susiklostė po Seimo rinkimų, buvo itin tam palanki. Niekas nebuvo pamiršęs, kaip elgėsi valstiečiai. Užuot kalbėję apie savo darbą, jie ketverius metus tik šnypštė, kokie blogi nuo Adomo ir Ievos laikų buvo konservatoriai ir landsbergiai.

Kiek tyrė, neištyrė, bet ir toliau tą patį gargaliavo.

Naujajai daugumai nieko nereikėjo daryti. Tik balsuoti už valstiečių į Seimo vicepirmininkes pasiūlytą Norkienę. Nekišti nagų prie Seimo statuto, bandant eliminuoti net galimybę, kad Širinskienė taptų Audito komiteto pirmininke.

Bet kažkam panižo nagai. Didžiausia opozicinė frakcija liko be Seimo vicepirmininko ir dar liks be Audito komiteto ir turbūt Antikorupcinės komisijos pirmininkų postų.

Konservatoriai su liberalais liuobėsi į tą pačią kiaulių fermos balą, kurioje murkdėsi valstiečiai. Tik dabar LŽVS netgi atrodo kiek padoriau.

Kas ką tik buvo Seimo vicepirmininkė nuo didžiausios konservatorių frakcijos? Degutienė. Sprendžiant iš Tėvynės sąjungos pirmininko rinkimų, antras žmogus partijoje. O kas vadovavo Audito komitetui? Šimonytė. Konservatorių kandidatė į prezidentus, partijos sąrašo vedlė.

Visi išvedžiojimai, kad Norkienė „netinka“, niekiniai. Dėl Statuto skubių pakeitimų numanomai LŽVS nenaudai – išvis jokio rišlaus paaiškinimo.

Teisintis laisvu balsavimu, žinoma, galima. Juolab kad tavo šalininkai šaukia „Vivat!“ ir „Mušt Karbauskį taip, kaip jis mus mušė!“ Tik kokia iš to vaikiško gudragalviavimo ir dar vaikiškesnio džiūgavimo nauda? Kraujo keršto tradicija išsaugota, naujos politinės kultūros – ba.

Ko tu vertas kaip politikas, jei sugebi numatyti tik vieną politinių šachmatų ėjimą? Paniškai bijai aukoti savo figūrą dėl tolesnio žaidimo kokybės? Seimo daugumai nesugebėti susitarti balsuoti dėl vienos Norkienės? Baikit, nemanau. Bet jei jau taip, tai šakės lipa pro tavo langą.

Karbauskiui tie dešiniųjų „ėjimai“ buvo pasas „ant lėkštutės“. Neišturėjusių nekeršyti konservatorių ir liberalų rankomis jis kelias dienas per visus eterius už dyką kūrė panoraminį viešųjų ryšių paveikslą, kokie nuožmūs žvėrys yra tie konservatoriai ir liberalai.

Taip, Karbauskis ir taip audė mintį, kaip jam čia iš to Seimo dingti. Ir jo karvei aišku, kad oligarchui, valdančiam 150 mln. eurų turtą ir 30 000 ha ariamosios, trintis opozicijoje yra kankynė.

Tačiau kokia prasmė Seimo daugumai buvo padėti Karbauskiui surengti jo rečitalį? Ar ne geriau būtų žaidęs tomis savo rusiškomis šaškėmis – be tokių efektų? Kas sugalvojo tą liberaliai konservatyvų blūdą „atjungti“ valstiečius nuo opozicijai tradiciškai priklausančių pareigybių?

Sunku patikėti, kad blūdo scenaristė ir režisierė būtų Šimonytė. Ne jos būdui žaisti po kilimu. O ir laiko, užimta kabineto formavimu, ji tokiems niekams vargu ar turėjo. Panašu, kad ir ne G. Landsbergis. Būtent konservatoriams po pralaimėtų kitų rinkimų tektų riaugėti šitais kerštais.

Namų karo Seimo smėlio dėžėje sumanytojai ir organizatoriai – Liberalų sąjūdis, laisvistai ir antri treti konservatorių numeriai?

Supaisysi ten. Bet keistai skambėjo Čmilytės-Nielsen aiškinimas jau po viskam, kad „yra kelios priemonės, kurias mes norime aptarti su opozicine LVŽS“. Planavusi su valstiečiais aptarti ketvirtadienį po pietų, bet nespėjo. Ar tai ne pripažinimas, kad dauguma per stipriai užlenkė? Kam tas reverensas, jei tu teisus?

Šaškininkas Karbauskis, tegu ir ceitnoto sąlygomis, bet apžaidė šachmatų didmeistrę. Anksčiau nei Seimo pirmininkė spėjo ką nors pasiūlyti, jis paskelbė, kad meta Seimą.

Nėra didelio skirtumo, ar Karbauskis paliks Seimą, ar ne. Per kelias naujojo Seimo dienas Lietuva prarado galimybę būti šiek tiek kitokia. Kelių šimtų tūkstančių Karbauskio šalininkų dūšios liko tvirtai užrašytos Naisių ponui.

Tikrai vertėjo keršyti Karbauskiui?

Gal koks teatras rodo Sofoklio „Antigonę“: „O dėl jo brolio tikrojo, dėl Polineiko, / Kurs ištremtas sugrįžo ir kėsinosi / Gimtinį miestą ir gimtos šalies dievus / Paleisti pelenais, kėsinos atsigerti Jis brolių kraujo, / o kitus paverst vergais – / Dėl jo paskelbė kraštui nuosprendį šaukliai: / Nelaidoti kapan ir jo neapraudot.

Visi teatrai uždaryti. Karantinas. Seime tik špagomis muškietininkai ir gvardiečiai velėja šonus narsiai viens kitam.