Antradienis yra lietuviškos gerosios naujienos diena. Antradienį Prezidentas kažką išbrauks iš Šimonytės sąrašo. Kažkam antradienį (tikrai ne tiems, kurie tryško džiaugsmu praėjusią savaitę) bus šitiek džiaugsmo. Kiek, ką? – vienas per kitą šaukia reporteriai.
Nė nepamatėm, kaip į Prezidento burną sugrįžo laimingų 2019-ųjų karališkas Cezario „Mes“: „O kiek pavardžių Mes kvestionuosime, šiandien aš negaliu pasakyti. Mes tikrai informuosime premjerę dar prieš paskelbdami šių ministrų sąrašą.“
„Aš žmogus kuklus ir būsiu dėkingas už viską, ką man padarysite“, šauniojo kareivio Šveiko atsakymu policininkui pasikloja paskirtoji premjerė.
Kad ir kaip ten su jos sąrašu bus antradienį, Šimonytei vis tiek nepalyginti lengviau nei Maskoliūnui, katras meldžia Dievą, jog Lietuvai kokį antradienį netektų žaisti su Farerų žvejais.
Koronaviruso izoliuota trapi Seimo dauguma eina per lūžtantį ledą. Kandidatai į ministrus – vorele žemintis pas šešis Prezidento patarėjus. Nepalikdami pėdų.
Nei Narkevičius, nei Tamašunienė nebuvo verčiami šitaip vyniotis Daukanto a. rūmų priemenėje. O vat šitie visi turės pereiti per prezidentinio pulko lazdas. Kaip Prūsijos kaizerio ir Rusijos caro armijoj. Kad įsikaltų į galvas. Nausėdos sugalvota gerovės valstybė bus.
Šimonytės kandidatai tyliai po nosim lyg mantrą: ir ką tam Mes turiu kalbėti apie tą gerovės valstybę, jei MES pats per pusantrų metų taip ir nesuformulavo, kas tas yr. Ai, pavarysiu ką nors iš bendro išprusimo apie pensijas. Kad būtina didinti, didinti ir dar kartą didinti.
Liepė palikti tą ir aną valstiečių viceministrą? Ai, koks skirtumas, pažadėjau. Liežuvis nenudils.
Reliatyvizmas politikoje garantuoja postą. Labiau už geriausias kompetencijas ir diplomus. Reliatyvizmas politikoje negarantuoja proveržio? Bet tai kam tas proveržis rūpi.
Prezidento triumfo laikrodis rodo be penkių dvyliktą. Yra laiko trumpam atsitraukti nuo trumpų nuotolinio darbo valandėlių ir įgrisusio kompiuterio ekrano. Priėmęs porą kandidačių iš skerdžiamo Šimonytės sąrašo ir pasveikinęs mažąjį ekraną geriausių šalies disertacijų proga Prezidentas važiuoja prie savo Razlivo ežero. Aplanko Žuvinto rezervatą.
Nuo užankančio ežero byloja apie amžinus gamtos apsaugos dalykus. Kodėl nebylojo tada, kai valstiečių ministras Mažeika leido Žuvinte žvejoti, paukščius baidyti? Ne caro tai reikalas cholopams aiškintis.
Mes užduodame pirmiausia klausimą pačiam kandidatui: ar jis turi komandą, o jei jis jos neturi, ar turi viziją dėl komandos? Tai yra Mums svarbiausias dalykas.
Tai čia kaip ir aišku. Dėl ko Mums patiems skauda – dėl paskubomis surinktų Prezidento pritarėjų ir skubių jų atleidimų, – dėl to ir prie Šimonytės sąrašo kabinėjamės. Geriau patyręs.
Paskui jau turbūt pamiršęs, kad ne caro tai reikalas cholopams teisintis, jog priešai nepelnytai jį, tokį aukštą ir gražų, kritikuoja, prabyla kaip kokių 9-10 m. berniukas: „Mes nežinome, iš kur atsiranda visi tie traktavimai dėl privalomų viceministrų, abejonės, sąmokslo teorijos. Mes sakome, kad jos neturi jokio pagrindo.“
Gyvenimas nuo antradienio iki antradienio – kaip nusekusi upė. Be jokio pagrindo nuskęsti: tarp 1 880 ir 2 300 „naujų atvejų“, 11 ir 23 „asmenų“ mirčių.
Miestų merai: „Mes įžiebėm eglę ir dovanojom jums, mieli asmenys, fejerverkus!“. Atvejai ir asmenys numirėliai (būsimi): „Mes stovėjom ir žiūrėjom biškiuką susispaudę – prie pat eglės įdomiau, nei per televizorių! Mažoji labai norėjo! Kaip be Kalėdų?“
Kaip be Kalėdų, atitaria lumzdeliais Gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Kurdamas teisingą mūsų istoriją. Kokia buvo tavo kova? Disertacijos sovietai neleido parašyti. Stokis, laisvės kovų dalyvi!
Koks nesusipratėlis gal ginčytųsi, o Kirkilas pritartų – ko tik, žmogus, Lietuvoj dėl didesnės pensijos nepadarysi. Ekspremjero Kirkilo Kalėdos – Seimo eiliniui popierius nešioti. Kaži dar neturim generolo, kuris, išėjęs į atsargą, „Geležinio vilko“ brigados sandėly viršila kėpso?
Kaudamiesi už laisvę atgaline data ir teisę būti pimpianosiais čia ir dabar, vakcinos sulauksim paskutiniai Europoje. Specialių šaldytuvų vakcinai nėra. Net konkursas jiems įsigyti dar nepaskelbtas.
Kai paskelbsim konkursą ir būdingai valdžiai nuspręsim mokėti kokiam saviškiui po 4,5 ar 25 kartus brangiau, pralaimėjusieji konkursą apskųs teismui. Ilgai laukę dar palauksim.
Gydytojai tokiais atvejais sako… Tačiau kam Lietuvoj įdomu, ką tie gydytojai tauškia? Tik gąsdinti moka, o kaukės neapsaugo. Ir išvis, kas tuo koronavirusu tiki? Praneša maušas žado netekusiai slaugytojai. Galuodamasis mirtimi koronaviruso palatoje.
Jaunas medicinos profesorius sako, kad pandemijas galiausiai įveikia paprasti žmonės. Arba ne. Bet visos pandemijos, net maro, kada nors vis tiek pasibaigia. Tai gero jums antradienio.