Pasaulis pagaliau nusisuko nuo fašistinės Rusijos, ir tai yra gerai. Bet per vėlai. Jei NATO ir ES šalys dabartines sankcijas fašistinei Rusijai būtų įvedusios po to, kai Putinas užgrobė Krymą ir dalį Donbaso, šiandien Rusija būtų taiki ir vangi kaip Biliūno Brisius, savo būdoj laukiantis galo.
Tos sankcijos pavėlavo 8 metus. „Mes turėjom sustabdyti Rusiją 2014 metais, – sako Turkijos prezidentas Erdoganas. – Menkas Vakarų atsakas po invazijos į Krymą paskatino Rusiją pradėti šitą karą.“
Tada Vakarai pavėlavo su realiomis sankcijomis. Dabar lygiai taip pat vėluoja ginklai Ukrainai ir NATO lyderių leksika, plavinėjanti tarp XIX a. geopolitikos vadovėlio ir Šaltojo karo banalybių.
Too late – per vėlu. Taip trumpai į klausimą, kaip pralošiami visi karai, atsakė vienas garsiausių JAV generolų per visą istoriją D.MacArthuras.
Mes pavėlavom su sankcijomis 8 metus, o dabar bandom užsiliūliuoti kaifuodami, kad tos sankcijos Rusiją patvarkys. Taip, patvarkys. Bet prieš tai Kremliaus kandis nušluos nuo žemės paviršiaus Mariupolį, Charkovą, Kijevą, Černigovą, Sumus ir grąžins Mordorą didelėje dalyje Ukrainos, kurios žmonės norėjo tiek nedaug – gyventi kaip žmonės.
Kapituliantiškumas nesustabdė Hitlerio. Nesustabdys ir Putino. Kriminaliniai nusikaltėliai, o Putinas kriminaliniu nusikaltėliu tapo dar tada, kai pradėjo dirbti KGB, supranta tik vieną kalbą – kai gauna į snukį. Kremlių valdo bailiai banditai ir vagys, kurie kitos kalbos nemoka.
Tačiau ką mes, be gerų sankcijų, matom? Kapituliantiškumą kiekviename žingsnyje.
NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas kasdien vapa, kad dabar NATO svarbiausia neįsivelti į karą su Rusija. Prezidentas Bidenas tuos žodžius jau vartoja kaip kokį priežodį.
Po velnių, Stoltenbergai. Mes jau įsivėlėm. Ar bent pagalvojot, kaip juokingai atrodote, prašydamas Putino nutraukti karą ir atitraukti kariuomenę? Toks Stoltenbergas ir NATO skatina Putiną griauti toliau. Vienintelis darbas, kuriuo turėjo užsiimti NATO vadovas nuo tada, kai JAV žvalgyba pranešė, kad Kremliaus Hitleris puls Ukrainą, tai jį sustabdyti.
Ką gali NATO? Labai daug. O pirmiausia gali netaukšti pacifistinių niekų.
Kokio velnio reikėjo iškart mesti ant stalo Putinui rankas atrišusią kortą – NATO nesikiš į karą? Nebuvo galima patylėti? Toks pacifizmas paskatino fiurerį, atriša jam rankas bombarduoti mokyklas ir vaikų ligonines, vogti humanitarinę pagalbą, lyginti su žeme Ukrainos miestus.
NATO lyderių ir prezidento Bideno išankstiniai pareiškimai, kad NATO nesikiš, skamba kaip pasityčiojimas. Tiek iš karo strategijų, tiek iš Dekalogo. Viena vertus, toks pareiškimas savižudiškas, suteikia priešininkui papildomų forų. Antra, tai tas pats, kas pasakyti, kad pralietas ukrainiečių kraujas yra žemesnės prabos nei NATO šalių piliečių. Rasistinis požiūris, jei norite.
Užteko Bidenui pasakyti, kad naikintuvų Ukraina negaus, ir Kremliaus žiurkė atkuto. Lavrovo pavaduotojas Riabkovas iškart padidino statymus: jei tik Vakarai dar tieks kokių nors ginklų Ukrainai, Rusija laikys juos savo teisėtu taikiniu bet kur. Užuot paliepęs Riabkovui uždaryti koserę, ES užsienio reikalų vyr. įgaliotinis Borrellis dejuoja, kad Rusija gali užpulti ir ES šalį.
Eina 18-oji kruviniausio po Antrojo pasaulinio karo Europoje diena. Mariupolyje civiliai jau savaitę be vandens ir maisto, vaikų kliniką rusofašistiniai grobikai subombardavo sąmoningai. Vaikai ir moterys žūsta nuo Putino rankos. Charkoviečiai požeminiame metro jau trečia savaitė. O prezidentas Macronas vis paplepa telefonu su fiureriu. Ne kaip su karo nusikaltėliu. Kaip su partneriu! Pagal ikikarinę Paryžiaus stilistiką, Putinas yra problemos sprendimo dalis.
Mesjė Macronai, Putinas pats yra problema, o ne jos sprendimo dalis. Ar kas kalbėjosi su Hitleriu po to, kai tas užpuolė Lenkiją, Norvegiją, Daniją? Gal tik maršalas Petainas. Tas, kuris Prancūzijos išdavikas. Macronas = Petainas? NATO ir ES šalies prezidentas neturėtų kalbėtis su karo nusikaltėliu.
NATO vertas atsakas Moskovijos ordos fiureriui gali būti tik vienas – tokios Ukrainos kariuomenės sukūrimas, kad Putinas gautų į kaulus. Jei tai padarysim too late, su Putinu teks kariauti sunkesnėmis sąlygomis, ir karo to nebeišvengti.
Prie ko čia Lietuva? Prie to paties. Klausimas toks – ar bent vieną iš šitų klausimų ir požiūrių Nausėda per dabar itin gausius ES ir NATO samitus pateikė Macronui ir Scholzui asmeniškai? Visiems NATO ir ES partneriams? Išdėstė tai kokiam Europos dienraštyje ar TV?
Jei pateikė, ką mums atsakė? Kur apie tai galima perskaityti? Pvz., apie pasiūlymą ES atidaryti ginklų lendlizą Ukrainai? Ką Lietuva, be to, kad pritarė sankcijoms, pasiūlė NATO ir ES lyderiams nuo savęs, kad būtų baigtas Ukrainos civilių žudymas ir miestų griovimas?
Lendlizo įstatymo Ukrainai nėra. O jei nebus, tai žmonės, kurie nori ginti Ukrainos ir Europos tautų laisvę, realiai to negalės padaryti.
Nuo karo pradžios į Ukrainą grįžo per 200 000 užsienyje dirbusių ukrainiečių vyrų. Iš kitų valstybių atvyko per 20 000 savanorių. Tai antra Ukrainos kariuomenė. Iš jų galima būtų sudaryti 30-40 naujų, motyvuotų brigadų. Kodėl negirdėti bent apie vieną brigadą, suformuotą Lvove ir pasiųstą prie Charkovo, Mariupolio, Zaporožės? Bent bataliono?
Atsakymas – Ukrainai trūksta rimtos ginkluotės.
Vien automatais ginkluoti vyrai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, bus tik partizanų būrys, bet niekada – kovinis batalionas, juolab brigada. Tam, kad šie vyrai taptų koviniais batalionais, Ukrainai neužtenka duoti tik stingerių ir javelinų.
Pusėtinai brigadai reikia šimtų šarvuočių, vilkikų ir automobilių, dešimčių tankų, prieštankinių pabūklų ir haubicų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, medicinos įrangos, aviacijos. Net brigadą sukūrus, be aviacijos priedangos, kiek iš jos liks kelio Lvovas-Mariupolis pabaigoje?
Per daug niūriai?
Citata iš „Blue/Yellow“ įkūrėjo J.Ohmano knygos „Donbaso džiazas“: „Karo metu atsirado žūtbūtinis kelių papildomų brigadų poreikis (…). Užsukome į poligoną už Charkovo, kur stovėjo ką tik suformuota brigada. Įspūdis sunkiai nupasakojamas: kuopos lygio dalinio aprūpinimas stichinis, išskyrus maitinimą, trūko beveik visko. Kariai – daugiausia senyvo amžiaus rezervistai, ginkluotė ir ekipuotė tinkama nebent teritorijos gynybiniam daliniui, o čia juk kalbama apie mechanizuotą brigadą.“
O juk tai buvo santykinės taikos metas. Dabar tikras karas. Rusija vien raketų į Ukrainą paleido beveik tūkstantį. Stingeriais ir javelinais neatsipirksim. Kur NATO tiekimai Ukrainai – pablūklų, tankų, priešlėktuvinės gynybos sistemų? Kada tai pasieks Ukraina? Kai bus apsupta ir lyginama su žeme Odesa, neliks Mariupolio ir Charkovo?
Laikas susirūpinti ir karo leksika. Visi vokiečiai, prancūzai, izraeliečiai, lietuviai, bandantys aiškinti, kad Ukraina dėl šventos ramybės turėtų atiduoti dar keletą savo žemių Kremliaus ordos žiurkei, nebelaikytini naudingais Moskovijos idiotais. Tai – agentai, valgantys iš kruvinų karo nusikaltėlio, vaikų ir moterų žudiko Putino rankų.
Ukrainiečių kraujas yra toks pat, kaip ir NATO šalių žmonių kraujas. Jų noras ištrūkti iš Moskovijos ordos yra toks pat gerbtinas, kaip ir amerikiečio, ispano, vokiečio laisvės siekimas Mūsų bendras reikalas. Atsispirti Rytų diktatoriams – Putinui ir Xi.
Europos tautos pradeda tai suprasti. Tik Europos ir JAV lyderiai, vadovaudamiesi pasenusiais ir iš esmės amoraliais XIX a. ir Šaltojo karo geopolitikos vadovėliais, vis dar mano, kad ukrainiečiai, kurie užsimanė gyventi kaip žmonės, Vakarams yra kaip rakštis subinėj.
Aštuonioliktoji didvyriškos Ukrainos gynybos diena veda į neviltį minkštus, tik apie savo ribotus interesus galvojančius mūsų politikus. Kiek jie ten dar kausis, kam? Geriau susitarti su rusofašistų fiureriu. Kaip visada.
O juk tai jie patys ir yra rakštis Vakarų demokratijai. Dėl Dievo, Bidenai, Stoltenbergai ir Macronai, nustokite išpažinti Putinui, ko jūs nedarysite. Laikas tiesiog daryti. O tai bus too late paskutinį kartą. Ne tik Ukrainai.
