Jaunos ylos lindo iš sudilusio maišo. Negeri dalykai vienas po kito spaudė randuotą tautos širdį.
Mylimiausias meilužis iš Naisių pasirodė besąs arogantiškenis už jaunąjį Landsbergį. Melavo susiriesdamas. Daugiau už patį baroną Miunchauzeną. Tik ne taip gražiai, kaip tas senis vokietis. Paskui jį senei melavo ir visi nauji jauni laidokai puidokai.
Senelį Zenoną pakeitusi jaunoji L. Matjošaitytė priesaiką tautai garantuoti begalinį VRK reikalų skaidrumą ir viešumą davusi jau po to, kai skaidrumą ir viešumą buvo išmainiusi su Karbauskio kupčium Pranckiečiu į VRK pirmininkės postą.
Permetė tautą. Drauge su jaunu pavaduotoju V. Vobolevičiumi. Kurį – jei ką – į VRK paskyrė pati Prezidentė D. Grybauskaitė. Esu profesionalas, galiu aptarnauti visas. Pūtėsi jaunas vaikis iš stuomens ir iš liemens. Kaipmat susigiedojo su Širinskiene ir K.
Matjošaitytė įkišo giliai į stalčių senuko Zenono tyrimą apie nešvarią politinę reklamą „Naisių vasaroje“. Jei nebūtų įkišusi, Naisių Miunchauzenas viename suole šalia E. Masiulio seniai sėdėtų. Žalvalstiečiai – šalia Liberalų sąjūdžio. Tik ilgiau turbūt. Šiaip ar taip, „Agrokoncerno“ milijonas paramos partijai per serijalą yra daugiau nei 106 K partijos bosui „MG Baltic“ dėžutėj nuo suktinio.
Nė šuo nesulojo. O kai po metų sulojo, tik suklapsėjo akelėmis, sučiauškėjo lūpelėmis: „Ačiū, ačiū labai.“ Ir paskyrė „Naisių vasaros“ toliau netirti jaunąjį Vobolevičių. Ne tik sena ranka ranką plauna. Jauna irgi gali. Tik įžūliau.
„Naisių vasarai“ atstovaujanti advokatė Valčiukienė, pirmininkė Matjošaitytė ir vicepirmininkas Vobolevičius – šitiek jaunųjų valstiečių vienoje VRK.
Jaunas konservatorius T. Langaitis išmainė tautos mandatą į bitkoinų biznį. Su ašaromis akyse sena tauta per jutūbę veizėjo padus pasipusčiusio jaunojo meilužio pirmąjį aktą: „Aš, Langaitis, baltomis pirštinėmis mūvėdamas atlikęs dešimtį Heraklio žygių, viešai tau pranešu, kad einu su tavim į lovą. Tikiu, kad tai paskatins kitus jaunus žmones pasukti į politiką ir metu iššūkį tam, tai ir dar tai padaryti tą patį.“
Langaitis žadėjo nesustoti. Nesustojo, nusiviepė tauta, išjungdama jutūbę.
Jaunas eksmurzininkas L. Kasčiūnas taip pat nenustygo konservatorių pusėje. Numetus tiek svorio nerimo jaunas kraujas. Gavęs tautos lovos mandatą vis tiek į rusiškų trąšų mišką žiūrėjo. Kaip įprasta vilkams ir tautininkams. Būdavo pakeikia rusus, pakaukia mėnesienoje. Bet apsisukęs ima ir pakviečia atvykti į Lietuvą „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) veikėjus.
Kas ta AfD? Kaip ir visos alternatyvos Vakarų demokratijai. Iš daug ko sprendžiant, ši Vokietijos partija, kurios trečdalis rinkėjų yra rusakalbiai vokiečiai, finansuojama Kremliaus. Gal ne trąšomis, kaip „artimojo užsienio“ vasalai ir klientai. Bet ne šiaip juk „alternatyvinis“ M. Pretzelis lėkė į Krymą ir ten, karštai plojant maskoliams, viešai gyrėsi, kokia „alternatyva“ yra pavojinga Ukrainai ir A. Merkel vyriausybei?
Vienas AfD vadų Poggenburgas, būdingu vokiečiams vardu Andrejus, taip ir sako: „Ką jūs kalbat, civiliokai! Rusija niekada neaneksavo Krymo!“
Jauno meilužio išdurta sena tauta, ypač ta jos pusė, kuri patriotiška iki negaliu, klausėsi jaunojo Kasčiūno. Senukas signataras M. Laurinkus karštai pritarė Kasčiūnui. Į Rusijai naudingą alternatyvą reikia veizėti akademiškai, gyrė jaunąjį konservatorių pirmųjų konservatizmo eskizų autorius.
Sena tauta karčiai nusišypsojo. Prisiminė kažkur girdėjusi kalbant, kad kasmet po du Kovo 11-osios akto signatarus numiršta, o dar po du išprotėja. Dar didesnis kartėlis iškreipė sukepusias tautos lūpas, kai išgirdo, kad senukas Landsbergis, o gal jaunėlis, kas ten juos supaisys, atmintis nebe ta, Kasčiūnui nepritarė. Supeikė jaunąjį.
Taip išeina, kad tikrai jau geriau patyręs, kad senas arklys vagos negadina. Bandė galvoti. Prisimindama savo pačios prieš 20 metų laidytas pašaipas regint senojo Landsbergio prezidentinį plakatą ir traukiant dainelę „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės?“
Prie ko čia jaunas ar senas? Tai meilužes renkasi pagal amžių: turtingi – jaunikles, pliksubiniai alfonsai – senes, ir atvirkščiai.
Kai renkiesi tą, kuris turėtų garantuoti tavo ir kaimynų namų saugumą nuo Kremliaus ar savų banditų, ligoninių ir mokyklų tvarką, geriausius ar tik generinius vaistus, kai nori paskirti tą, kuris kasmet tavo 9,5 mlrd. eurų ištaško taip, kad net vaikų centrų vaikams maistui dviem mėnesiams pristinga, o tu pati valioji tik kišenėse besivoliojančius jo sąvaržėlėms skirtus 600 eurų patikrinti, neturėtum rinktis jauno plevėsos.
Reikėtų, kad ne tik prie šono gražus būtų, bet ir prie kūtės tiktų. Ar man reikia titnago, kaip savo akį saugančio visų pinigus? Ar tik jauno nartaus meilužio, kuris vėjais paleis paskutinį eurą ir dar prisiskolins būsimų vaikų sąskaita? Apvogs ne tik pačią, bet ir vaikus, net anūkus. Arba paprasčiausiai pabėgs, suviliotas kokios jaunesnės ir turtingesnės kriptovaliutos.
Mėsos parduotuvėje už kampo kartais gali gauti perpus nukainuoto gero karbonado. Bet gero politiko mėsinėj – niekados. Speigui braškinant Lietuvos kiemų tvoras atgalia ranka braukė sena tauta sunkias savo mintis.
Ir čia pat save tildė: bet juk toks gražus, tvirtas kaip uola buvo jaunas Brazauskas. Kurio 25-ojo žengimo į sostą metines Valdovų rūmuose antai taip bičiuliškai drauge minavojo ir jaunieji socialdemokratai paluckininkai, ir senieji kirkilistai su prie jų prisišliejusiu Skardžiumi.
Ir lakūnas Paksas toks jaunas ir gražus buvo. Suėdė, žalčiai. O jau suvirintojas Uspaskichas! Ir tas Skvernelis. Abu ir dabar dar širdį traukia. Kai grybšteli, tai iki pat hipofizio nueina. Ir Venckienė, kurią su antrankiais parveš iš Amerikos, tokia jauna buvo. Tai kas dabar bus? Puteikis?
Eidama į mėsos krautuvę už kampo nupiginto karbonado, o gal į bėdų turgų. Kurio nebėra. Kur tada aš išvis einu? Galvojo tauta. Ką tik dar kartą pamesta ir permesta. Toks kriptovaliutos dėsnis – jauni meilužiai greitai pabėga. Tik o kam dabar lengva?
