Kažkokia zyzimo spec. operacija Z. Tai juos aktorė A.Jolie juodai užkniso, tai tviteris, net uždraustas, erzina. Tai jiems Gejropa blogiausia, kad negina Solovjovo nuosavybės prie Komo ežero. Tai vėl Amerika, kad ginklų Ukrainai duoda. Tai ukrainiečiai, kurie, tik įsivaizduokit, tarsi vyktų koks karas, perkelia demilitarizaciją į Briansko, Kursko, Belgorodo ir Voronežo sritis.
Lavrovas arkliškai zyzė kinams į sterblę dėl ginklų Ukrainai. Propagandonė Simonian zyzė, kad visi ukrainiečiai iki vieno, pasirodo, besantys fašistai. Dabar ta televizinė orka sriūbauja, kad visi rusų artistai bėga iš Rusijos sunkią diedui Pu valandą.
Oj, kaip negerai. O kas atsitiko?
Ar Amerika irgi zyzė, kai jūs į Š.Korėją ir Š.Vietnamą naujausius migus ir tankus siuntėte prieš Ameriką? Kai klykėte, kad sunaikinsit sionistinį Izraelį ir siuntėte arabų diktatoriams šimtus naujausių naikintuvų, tankų, raketų, Palestinos teroristus ruošėte?
Jei jau esi toks nupušęs, kad, sukūręs tikrą nacistinį režimą, sugalvoji eiti denacifikuoti ir demilitarizuoti taikios Ukrainos, būk vyras, bent nezyzk gavęs pendelį į užpakalį. Arba nešk muilą atgal į apdergtą savo faterlandą, arba kaukis kaip vyras su kariais, kol gausi galą.
Bet rusų orkai trečią mėnesį raketomis daugiausia žudo moteris ir vaikus, vagia viską, ką randa Ukrainoje, – nuo skalbiankių iki kombainų ir grūdų, ir tuo pat metu vis gailiau zyzia, kad jų niekas nemyli, visas pasaulis rusą muša.
O tai ne pats reichsfiureris Vova norėjo su NATO pasimušti? Tapkit vyrais nors dabar, orkai. Nustokit žliumbti. Pripažinkit, kad orkiškos vagių kinkos – per silpnos Ukrainai paimti. Visada galima pradėti iš naujo. Mokytis dirbti ir gyventi negeidžiant artimo gero.
Rusija turi net du karo užbaigimo būdus: 1. Nudaigoti Putiną, patraukti orkų marodierių kariuomenę iš Ukrainos ir pradėti derybas dėl sankcijų panaikinimo bei reparacijų mokėjimo. 2. Pralaimėti karą Ukrainai, likti be armijos, nudaigoti Putiną ir laukti, kad gal Vakarai, paskyrę reparacijas, susimylės su kažkuo dar Maskvoje derėtis ir galbūt panaikins dalį sankcijų.
Pirmas kelias – protingesnis. Greitesnis, efektyvesnis ir mažiausiai skausmingas Rusijos armijai ir liaudžiai. Bet iš istorijos žinoma, kad rusai visada visur eidavo per aplink.
Ukraina turi tik vieną kelią – sudaužyti Rusijos orkų armiją ir išvaduoti savo žemes. Vakarai, o svarbiausia JAV, suprato, kad Ukraina tai gali. Todėl ir atsirado lendlizo įstatymas. Kada lendlizas ir kitų NATO šalių sunkiosios ginkluotės tiekimai duos norimą rezultatą?
Artimiausias mėnuo bus sunkiausias. Todėl, kad tai bus milijonų geros valios, bet silpnų žmonių laukimo mėnuo. Rusai vis dar puola trimis kryptimis, vis dar stumiasi į priekį. Ukrainiečiai laikosi ir sulaiko rusus, bet dar negali pereiti į kontrpuolimą.
Ukrainos armijai tenka archisunki lygtis su keliais nežinomaisiais. Vienu metu atmušinėti Putino ordų atakas, ginti civilius miestų objektus, ir, jei taip galima pasakyti, neakivaizdiniu būdu baigti JAV, vokiečių, prancūzų, švedų, ispanų, italų etc. šiuolaikinės ginkluotės studijų koledžus.
Pageidautina dešimtukais ir per dešimtis kartų sutrumpintą tokiems mokslams skirtą laiką. Galų gale dar reikės atsigabenti modernius tankus, artileriją ir kitas sistemas į dalinius. Perginkluoti 240 tūkst. vyrų ir moterų armiją nenueinant nuo rusų vagių apsuptos kasos. Ir tik tada pradėti Donecko, Luhansko, Chersono, Mariupolio ir Krymo išvadavimo operaciją.
Tamsiausias metas būna prieš aušrą. Kai vyksta daug dalykų, bet nieko neįžiūrėsi. Kai atrodo, kad niekada šviesos ir nebus. Šitas mėnuo bus ilgas kaip šimtmetis. O ar po to galima garantuoti, kad ukrainiečiai jau varys maskolius lauk? O jei nepavyks? Jei jų reichfiureris kariaus iki paskutinio buriato, čečėno, netgi ruso?
Rusų puolimas Donbase – jau su ilgiausia didžiojo puolimo pradžia. Kol kas iš to puolimo išeina tik silpstantys puldinėjimai. Jau dabar turime ilgiausią pasaulyje Trijų dienų karą. Kuris, nepaisant 66-osios dienos, reichfiurerio žodžiais, vyksta pagal išankstinį, taigi Trijų dienų planą.
Rusija didelė, žmonių daug, o ir karo metalo, tegu ne pirmos prabos, rusai turi dar daug. Kas, jei karas užtruks iki Kalėdų? Kitų Velykų? Ar Vakarų visuomenėms užteks tos empatijos, kurios banga pakilo po Bučos skerdynių? Kiek jėgų dar turi ukrainiečiai, nuo kurių dvasios stiprybės ir priklauso dabar karo baigtis?
Tamsoje klausimų kyla pačių bjauriausių, o atsakymai nėra patys gražiausi.
Kodėl JAV negalėjo lendlizo įstatymo priimti vos tik Rusija pradėjo karą? Kodėl taip ilgai NATO šalys stojo piestu prieš tankų, artlerijos ir aviacijos tiekimus Ukrainai? Jei Ukraina iškart būtų gavusi tiek ginkluotės, kiek praėjusią savaitę, karas gal jau būtų pasibaigęs?
Iš tiesų, šeši JAV senatoriai iš abiejų partijų lendlizo projektą siūlė dar prieš karą, sausį. Prasidėjus trečiajam karo mėnesiui galima aiškiau matyti, kodėl JAV neskubėjo su lendlizu. Amerika po šalto dušo Afganistane neturėjo teisės į klaidą. O kas, jei ir Ukrainos armija išsilakstys taip, kaip išsilakstė JAV ginklų prifarširuota Afganistano kariuomenė?
Amerikai reikėjo įrodymų, kad Ukraina gali ir nori kautis. Kad Ukraina kariaus ne tik partizaninį karą. Kariaus reguliari armija. Per du karo mėnesius Vakarai gavo įrodymų ir magaryčių. Prasčiau ginkluoti ukrainiečiai įrodė, kad jie gali karšti kailį armijai, fanaberiškai save vadinančiai „antrąja pasaulio kariuomene“.
Ukrainos armija savo narsa ir meistriškumu užsitarnavo lendlizą. Ukrainos politinė vadovybė savo pasiryžimu ginti šalį užsitarnavo lendlizą.
Žodžiu, zyzti mums patiems nuo šiol – prasto tono ženklas. Tegu zyzia sau rusai. O jie zyzia vis gailiau. Lendlizo įstatymas ir Ramšteino bazės konferencija nubrėžė kitas karo gaires.
Bent iš dalies galima sutikti su tais, kurie sako, kad Ramšteinas 2022 – tai Teheranas 1943 pagal Antrojo pasaulinio karo skalę. Po Teherano karas dar tęsėsi dvejus metus? Tikėtina, kad dabar tempai – spartesni, o ir Putino Rusija tėra Hitlerio Vokietijos karikatūra, ypač ekonominė.
Lendlizas Ukrainai suveiks. Taip kaip suveikė lendlizas Sovietų sąjungai, kuri be 4,5 mln. tonų JAV patiekto maisto, tūkstančių tankų, lėktuvų, sunkvežimių ir automobilių būtų pralaimėjusi. Negali nesuveikti. Todėl dabar tokia svarbi kantrybė.
ES tautų uždavinį tiksliai brėžia Italijos premjeras M.Draghi: „Dabar svarbiausia taika. O elektros kaina – paskui. Reikia aukotis. Mes turim rinktis tarp taikos ir kondicionierių. Be kondicionierių išgyventi galima.“
Jei Lietuvoje dar kam nors kyla noras prorusiškai zyzti, yra dar vienas dalykas, neskaitant, žinoma, ukrainiečių karių narsos ir profesionalumo, kuris suteikia vilties.
Tai – tas pats vis garsesnis rusų propagandistų ir Putino statytinių zyzimas. Verkšlenimas tai šen, tai ten peraugantis į gailų brisiaus kaukimą mėnesienoje. Labai jau greitai nuo atsainaus „kepurėmis ukrainiečius užmėtysim“ rusai peršoko prie „mėgėją rusą muša“.
Zyziantis ir verkiantis į bejausmio kinų komunisto sterblę rusofašistas – padaras, iš principo neįgalus laimėti tokį karą. Ką ten karą. Šitas padaras apskritai neįgalus funkcionuoti. Jo garantija baigėsi už vartų jį pagaminusio fabriko, kuris vakar dar ir sudegė. Per kancarą.
