„Ne alkoholis tai!“, tarsi būtų iš rusiško filmo „Briliantinė ranka“ nužengusi femme fatale Ana, sušunka Kirkilas akimirką po to, kai jį demaskavusi reporterė nepatiki tik gandrams ir bebrams būdingu melu „Mes negeriam!“
Kirkilo frazė „Taip, šampano šiandien išgėriau, o tai ne alkoholis, nes paskutinis posėdis komiteto“ galutinai keičia trejų metų Karbauskio-Skvernelio klikos valdymo kryptį.
Žemės ūkio ministerija į Kauną nebepersikels. Šampanas – ne alkoholis. Mokesčių mokėtojai, prieš metus pašerti pažadais, kad mokesčiai jiems mažės, apkrauti naujais mokesčiais.
Vaiko pinigų per metus gausit 120 eurų daugiau, bet dauguma vaikų neteks 135 eurų popamokinei veiklai. O kiek dar suės padidinti degalų ir šampano (kuris nebe alkoholis) akcizai? Taip iš visų darnų tik virtuali lizinginio vieno keliuko premjero skiauterė liko.
Kelneri Kirkilai, šampano ekskomisarui Skverneliui! Ant valstiečių kalno pliko tik šita pušelė beliko. Apie jo politinę ateitį dar ir dabar svaičioja 2,5 politikos mokslininko ir Seimo Pranckietis. Net Karbauskis ausis pastato – vieno keliuko herojaus išėjimas būtų paskutinis cvekas į žalią grabą. Žali kryžiai nekryžiuočių susigrobtose tėviškės žemelėse jau pastatyti.
Vieno keliuko premjeras paskutinę Advento savaitę nusipelnė dėžės geriausio šampano su Kirkilo reabilitacijos kilmės dokumentais. Už du faktus vienam sakiny.
Gaidiškai išpūtęs krūtinę viename vištiškame interviu vieno keliuko premjeras pareiškė, kad yra bandoma manipuliuoti Prezidentu, bet visi netikėliai turėtų gerai įsidėmėti vieną faktą: Lietuva esanti parlamentinė, o ne prezidentinė Respublika.
Išvertus iš Naisių kokoko tarmės, tie MP žodžiai turėtų reikšti, kad: 1) Prezidentas yra dangiškasis Dievo mulkis, o gal tiktai Karbauskio šaškė, todėl jį galima stumdyti kaip kam išeina; 2) abu Naisių gaidžiai dės skersą ant Nausėdos Prezidento poste.
Nors vienas ekspremjeras bandė priminti, kad vieno keliuko premjeras neturėtų pamiršti, jog Lietuva yra tokia pusiauprezidentinė Respublika, todėl net senovėje, kai Seime tvirtą daugumą dar turėdavo viena partija, Brazauskas ir Adamkus sugebėjo atleisti pasitikėjimą praradusius premjerus Šleževičių ir Vagnorių, Skvernelio faktas gali būti stipresnis.
Vieno keliuko premjero fakto stiprumas kyla iš fakto, kad Prezidentas iki šiol neturi jokios nuomonės apie premjero keliuką po blato.
Kaip žinoma, Nausėda, tarsi atliekantis žurnalistinę praktiką studentas pirmoje savo žinutėje tik informavo premjerą, kad visuomenėje yra kilusių abejonių dėl keliuko, todėl paragino premjerą kreiptis į VTEK, kad ši išsklaidytų tas abejones.
Pačiam Prezidentui abejonių dėl po blato už 300 000 eurų nutiestą kelią nekilo. Tai tegu VTEK išsklaido net ir abejones. Kaip kartą jau išsklaidė.
– Palaukit, jūs paspėsit duoti parodymus, – sako teisėjas iš A. Čechovo apsakymo „Unteris Prišibejevas“. – Dabar tegul kalba unteris Prišibejevas. Prišibejevai, kalbėkit, toliau!
– Klausau! – sugergždžia unteris. – Jūs, jūsų klinybe, malonėjote pasakyti, kad ne mano reikalas žmones vaikyti. Gerai. O jeigu netvarka? Argi galima leisti, kad, žmonės ardą keltų? Kur taip įstatymuose parašyta – žmonėms duoti valią? Aš negaliu leisti. Jei aš nevaikysiu, nebausiu, tai kas bus? Niekas apie tvarką nieko neišmano, visame kame tik aš vienas, galima sakyti, jūsų kilnybe, žinau, kaip elgtis su prastais žmonėmis, ir galiu, jūsų kilnybe, viską suprasti. Aš ne mužikas, aš unteroficierius, atsargos kaptenarmus(...) Visą tvarką žinau. O mužikas – prastas žmogus, jis nieko nesupranta ir turi manęs klausyti, užtat, kad tas jam į naudą.“
Kaip ir unteris Prišibejevas, vieno keliuko premjeras su visuomene įpratęs elgtis taip, kaip su praeityje gaudytais vairuotojais. Šventu jo įsitikinimu, trenkiančio iš jo povyzos per visą keliuką valdžioje, žmonės jam yra tik potencialūs nusikaltėliai, ardantys nustatytą tvarką. Bet ypač tvarką ardo kai kurie žurnalistai, įsitikinęs unteris iš Gedimino 11.
Kietesnis klausimas mūsų unteriui Skverneliui prilygsta jo asmens įžeidimui. Klausimas iš esmės – pagal unterį, tai žingsnis į šoną, už kurį turėtum būti nušautas, bet dar nėra tokios tvarkos – premjeras kaip nuplikytas pabėga iš savo paties spaudos konferencijos.
Klausimai siunčiami jam raštu dėl kažokio ten tyrimo – unteris uždaro priėjimą prie Registrų centro ir Vyriausybės pasitarimo įrašo. Gauna 9 klausimus dėl išasfaltuoto keliuko ir Ministro Narkevičiaus – apsimeta, kad neskaitė.
Staiga užsimanęs atleisti tris ministrus, išdidžiai rėžia, kad išmano visą tvarką, todėl ir atleido. Kai Prezidentas liepia atleisti vieną ministrą, vieno keliuko premjeras kartoja unterio Prišibejevo žodžius, kad „niekas apie tvarką nieko neišmano“, todėl jis pats negali atleisti šito ministerio.
Kai unteris užsimano, dirba. Kai nenori, pasiima biuletenį ar bent jau tėvadienį, nes gali drąsiai net ir taikos teisėjui pasakyti: „Visą tvarką žinau.“
Vieno keliuko premjeras yra oportunistas (lot. opportunus – patogus: tai nuostata, paremta ne moralės normomis, o tuo, kas naudinga). O ko nebūti? Jei Prezidentas leidžia viską nurašyti visuomeni, kam kreipti dėmesio į tokį šalies vadovą, kurį leidi sau išvadinti nesavarankišku?
Jei nemaža dalis visuomenės leidžia sisioti sau ant galvų ir dar džiaugiasi lietumi, kam į tą dalį kreipti dėmesį? Į likusius galima nekreipti dėmesio todėl, kad jų mažuma, o mažuma, kaip sakė Seimo Pranckietis, privalo klausyti daugumos. Neklauso, vadinasi, elgiasi neteisingai.
Kodėl mūsų unteris Prišibejevas turėtų paisyti tokios visuomenės? Būsi nuolankus jos tarnas, žiūrėk, dar atsitiks kaip toje mokykloje, kurios mokytoja ką tik skundėsi: „Jis jau nebijo nei psichologės, nei socialinės pedagogės, nei vaiko teisių.“
Visi privalo bijoti vyresnybės. Tokia yra lietuvių pareiga Naisių gynybos sistemose. Pasakytų krepšinio komentatorius. Čechovo Prišibejevas formuluotų aiškiau: „Jei kvailo žmogaus neapkulsi, tai tau gi nuodėmė, ne kitam, ypač jeigu reikalas, jeigu netvarka.“
Nepaisant alkoholinio ministro kryžiaus žygių įvedant naisią vaistų tvarką, žmonės vis tiek nori gerų vaistų, net sutinka primokėti skirtumą tarp prastų veryginių ir gerų vaistų? Netgi teismas nusprendė, kad visuomenė teisi, todėl alkoholinis ministras turėtų grąžinti buvusią tvarką?
Niekas apie tvarką čia nieko neišmano, unterį Prišibejevą cituoja naisi kareivija, varoma iš Seimo salės prieš balsavimą, kad tik baimę sėjanti pigiausių, bet ne tinkamiausių žmogui vaistų sistema nebūtų pakeista į žmones mylinčią ir saugančią.
Kalėdos – stebuklų metas. Vieno keliuko unteriui iš papratimo rėkaujant apie opoziciją, jos manipuliacijas Prezidentu ir parlamentinę Respubliką („Išsiskirstyt! Nesipulkuot! Į namus!“), ačiū partijai ir Vyriausybei nors už tai, kad šampanas – nebe alkoholis.