Kaip viename savo romanų rašė J. Steinbeckas, XX a. trečiojo dešimtmečio vyras apie klitorį nusimanė daug mažiau nei apie „Ford“ variklį. Nežino, bet smerkia. Iš peties. Panorama įprasta.
Fu, kaip negražu. Vilnius pristatomas kaip sekso turizmo vieta. Tailandas ir tas nesireklamuoja taip. Ir, o Dieve, prieš pat Šv. Tėvo vizitą. „Kadangi tai sutampa su popiežiaus vizitu, tai mes tik prašom įvertinti galimybę, ar negalima kitu laiku“, pukši pagonių daugumos Vyriausybės kancleris. Piktinasi katalikų arkivyskupas. Ir kas tik nesipiktina.
Pasaulyje gausu reklamų, dėl kurių laužomos ietys. Pasaulyje, kuriame puritoniškumas sugrįžta per politinį korektiškumą ir kitus kairiųjų bzichus, bet kuri reklama, turinti bent mažiausių aliuzijų į seksą, sukelia audras.
Būna, kad reklamų kūrėjai perlenkia. O būna, kad perlenkia ir reklamų vertintojai. Jei nevaizduotume švenčiausių planetos gyventojų, kokie lietuviai nėra, gal sutiktume, kad vertintojai perlenkia dažniau. Gamta nemėgsta tuštumos. Kuo mažiau šventumo – tuo daugiau šventeiviškumo.
Galbūt ta Vilniaus reklama iš tikrųjų netikusi. Bet palikime ją trumpam ramybėje. Yra rimtesnių klausimų, nei kokia reklama.
Tarkim, ar viską šiame gyvenime turėtume suprasti paraidžiui? Ar visi tokie buki? Ar tik tokiais prisimeta, kad pademonstruotų savo šventumą? Ar mūsų vidurinis mokslas su savo XIX a. rašliavos trafaretinėmis interpretacijomis jau taip nustekeno lietuvio vaizduotę, kad jei tik parašyta „G taškas“, tai kiekvieno gyvo padaro galvoje žaibu išnirs tik lytinis organas?
XXI a. Lietuvoje nebėr vietos nei humorui, nei metaforai? Perkeltinė prasmė automatiškai = nuodėmė? O tai, kad Vilnius gali būti pristatomas tiesiog kaip maloni žmogui vieta, mes, kaip galutinai sugedę žmonės, atmetam iš principo?
Gali būti ir taip. Čia vis dar laisva šalis. Apie Vilniaus reklamą kaip G tašką kiekvienas turi teisę spręsti pagal savo sugedimo laipsnį. Bet net ir tokiu atveju klausimas, kuo čia dėtas popiežiaus vizitas, lieka atviras. Kam rodyti į popiežių, jei aptariame reklamą?
Dauguma tų, kurie Vilniaus reklamą pjudo su Šv. Tėvo vizitu, gal nieko neraukia nei apie Romos katalikų bažnyčią, nei krikščionybę. Bet visi jie puikiai raukia apie rusišką pokazuchą. Užtat mes popiežiui parodysim, kokie šventi esam!
Tai, kad Marijos žeme vadinamą šalį jau dveji metai valdo pagonis, prieš popiežiaus vizitą Seimo Pranckiečio nejaudina. Kad Karbauskio kareivija iš lubų sukurtą baltų pagonybę prieš Šv. Tėvo vizitą skelbia tradicine valstybės religija, irgi.
Vyriausybės kancleriui dzin, kad tas pagonis kone kasdien pažeidinėja 8-ąjį Dievo įsakymą. O kalbant apie ariamą žemę, tai turbūt dar ir 7-ąjį bei 10-ąjį. Apie 1-ąjį Dievo įsakymą ir prasižioti baugu. Bet baisiausia jam, matai, yra tai, kad Vilnius paleis reklamą apie save kaip G tašką.
Kokį Dievo įsakymą pažeidė Vilnius?
Tai gal jūs savo dvejų metų nuodėmes peržiūrėkite, jei jau tokie uolūs katalikai? Paklauskit savęs, kodėl savo ponui leidžiate pažeidinėti Dievo ir žmonių įstatymus? Jis pamiršta deklaruoti kotedžus Ispanijoje, šimtatūkstantines sumas, automobilį-traktorių su 6 l tūrio varikliu, šmugeliuoja algą lizinginiam premjerui ir apsitveria valstybinį mišką, o jūs – nė mur mur.
Kiek kartų įstatymų leidėjas gali sąmoningai pažeisti įstatymą? Kodėl Naisių pagoniui taip nuolaidžiauja visos valstybės institucijos? Kodėl jos už gryną pinigą priima jo „nežinojau“, „man niekas nepasakė“, „suklydau“? Kodėl Muitinės vadovas, vos tik nusprendęs patikrinti jo importuojamos nešvarios rusiškos salietros sudėtį, staiga pasiprašo perkeliamas į žemesnes pareigas?
Bet net ir prie to neturėtume klijuoti popiežiaus vizito. Popiežius į Lietuvą atvyksta ne Naisių kaimo šventumu pasigėrėti. Juo labiau ne kokia reklamike baisėtis. Jo vizitui nepakenktų net faktas, jei pusė mūsų bažnyčių būtų perduota baltų religijos kriviams, kaip anksčiau – kolchozų trąšų sandėliams. Popiežius Pranciškus žino, kokia košė kliuksi lietuvių galvose. Dėl to jis ir popiežius. Dėl to jis čia ir atvyksta.
Lietuva yra periferija – Europos ir krikščionybės. Tikėjimo klausimu daugumos lietuvių galvose šiukšlynų katės pjaunasi. Bet ne dėl to, kad Vilnius reklamuojamas kaip G taškas. Krikščioniška meilė artimui čia tokia silpna, kad visa kita nublanksta. Sujudimas dėl G taško tai patvirtina.
G taškas, panašu, Lietuvoje tikrai galinga jėga. Vilniaus reklama suvienijo katalikus ir pagonis, vyskupus ir krivių krivaičius, Seimo kolūkiečius ir konservatorius, Karbauskį ir jo nesutaikomus kritikus, net gydytojus ir jų pacientus, kas atrodė bus neįmanoma iki pat Paskutiniojo teismo dienos. Suvienijo tuos, kurie poilsiauja Palangoje, ir tuos, kurie giriasi olinklūzyvu Turkijoje.
Lietuva vieninga kaip niekada. Matyt, ta proga Vilniuje naktį iš penktadienio į šeštadienį apsireiškė Rusijos prezidento sūnus. O Palangos verslininkai pirmą kartą po 1990-ųjų Kovo 11-osios paskelbė, kad yra patenkinti šios vasaros pelnu.
Valdančioji dauguma gavo puikią galimybę prisimesti šlanga G taške. O juk užuot burbuliavę, Stončaitis su Pranckiečiu galėtų Vilniaus merui kokį valdišką bukietą pasiųsti.
Sovietų okupacijos metais vienu metu buvo madingi anekdotai iš serijos „kas aukščiau“. Kas yra aukščiau kvailumo, įžūlumo ir t.t. Situacijos buvo kažkuo panašios į „bukiausius Amerikos banditus“, jei padės geriau įsivaizduoti.
Bet geriausiai tai iliustravo valstiečių paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos narė J. Valčiukienė. Ne todėl, kad ji, būdama „Agrokoncerno“ advokato žmona, pažeidė įstatymą nedeklaravusi vyro ryšių. Net ne todėl, kad ji VRK balsavo už „Agrokoncernui“, Karbauskiui ir jo partijai naudingus sprendimus, nors turėjo nuo jų nusišalinti.
Todėl, kad po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vienbalsio sprendimo, jog pažeidė įstatymą, ši ponia teigė, kad yra nekalta, nes jos vyras „Agrokoncerno“ valdyme neturi jokios įtakos.
Kaip žinoma, Karbauskis prieš pusantrų metų advokatui E. Valčiukui perleido „Agrokoncerno“ ir dar kelių bendrovių neturtines teises. Klausimas tik toks: kas yra aukščiau įžūlumo – VRK narės ašaros, kad jos vyras „Agrokoncerne“ yra nulis, ar Karbauskio aiškinimas, kad jis savo koncerno valdyme nedalyvauja?
Karbauskis visur kur mato konservatorių klastą. VTEK sprendimas – turbūt ne išimtis.
Žmonės dažniausiai būna silpni. Dauguma dėl to – ir šiek tiek sukti. O kai kurie žmonės būna fariziejai. Kas yra fariziejai?
Paprastai kalbant, fariziejai yra tie, kurie bando vaizduoti save šventesniais už patį Romos popiežių. Kad nebūtų liūdna, galėtume dar prisiminti, jog Kristaus laikų fariziejams priklausė turtingi vergvaldžiai, pirkliai ir aukštoji dvasininkija. Beje, jie puikiai išmanė visus įstatymus.