aA
Laiką tarp dviejų svarbiausių modernios Lietuvos švenčių atidavėm heiteriams. Dešinėje būgnus mušė kunigai-influenceriai ir vyskupai emeritai. Dvasingumo šaukliai tiek susiaurino lietuvišką gėrio ir blogio kovos lauką, kad pro tą bulę vargiai pratilptų ne tik Jėzaus minėtas kupranugaris, bet ir dauguma po Kovos 11-osios gimusių piliečių.
Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Užgauti kaip apleistos bažnyčios vargonai kitoje pusėje atitarė bedievių ir e-tikinčiųjų trimitai. Kažkas net prašė atkrikštyti. Gerai, kad ne atgimdyti. Įžeisto berniuko pozoje įstrigęs Prezidentas paskui egzekuciją į drumstus savo frustracijos vandenis nuleido dar ir XVI a. žodį inkvizicija.

Po kelių dienų kreipdamasis į tautą frustruotas Prezidentas ką nors papasakos apie vienybę. Po kelių dienų visi seks pasakas mažiemus apie tautos vienybę. Vienybė yra europėjančio, bet dar nesueuropėjusio eksbaudžiauninko idée fixe.
Rimvydas Valatka

Artimoje aplinkoje kaltų vėl suradęs Prezidentas šiuo žodžiu tarsi atgimdė Lietuvą į XVI-XVII a. religinius karus. Kurių Lietuvos didžioji kunigaikštija sėkmingai išvengė, su 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija tapusi tolerancijos šviesuliu Europai. Iki pat Apšvietos amžiaus. Neišsikariavusi Lietuva metasi į religinius karus dabar, kai Apšvietai ateina galas?

Lietuva be antivakserių ir sąmokslo teorijų kūrėjų. Be nostalgijos kolchozams, Kovo 8-ajai ir okupantų įvestai lygiavai. Lietuva, nebijanti savo istorijos. Neperrašinėjanti pagražindama net bjauriausių puslapių, priimanti savo istoriją tokią, kokia ji buvo.
Rimvydas Valatka

Po kelių dienų kreipdamasis į tautą frustruotas Prezidentas ką nors papasakos apie vienybę. Po kelių dienų visi seks pasakas mažiemus apie tautos vienybę. Vienybė yra europėjančio, bet dar nesueuropėjusio eksbaudžiauninko idée fixe.

Masinė obsesija. Vis kartojamas beprasmis ritualas. Žmogus bando simboliškai apsaugoti save nuo mažai tikėtinos grėsmės. Pats suvokia tų ritualų beprasmiškumą, bet vis tiek juos kartoja.

Kas yra tikrai prasminga, pasitinkant 31-ąsias atgautos laisvės metines, gražiausiai nusakė žmogus iš šalies.

Lietuvoje prieglobstį radęs emigrantas iš Rusijos Matvejus Linovas sako, kad lietuviai yra geresni, nei galvoja apie save: „Ypač jaunimas. Nė vienoje šalyje nesu susidūręs su tuo, kad žmonės taip sunkiai dirba, stengiasi, sugalvoja. Jaunoji karta nori dirbti, nebijo darbo. Lietuva turi vieną geriausių customer service pasaulyje. Tiek turistams, tiek vietiniams – su šypsenomis, skirtingomis kalbomis, draugiški ir atviri.“

„Lietuva yra galimybių šalis, – žavisi Matvejus. – Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, dauguma labai patriotiški, ir tam tikrai yra priežasčių: jums pavyko čia sukurti sąžiningą valstybę. Skatinami geri darbai, smerkiami blogi. Visuomenėje tvyro teisingumo dvasia. Nėra biurokratijos, valstybė nėra atskirta nuo žmogus. Ypač per pandemiją matom, kad tie patys žmonės, su kuriais bendraujame kasdieniame gyvenime, kontroliuoja ir priima sprendimus. Jie daro klaidas, bet nė vienas iš jų akivaizdžiai neveikia savo interesais, viršydamas daugumos gyventojų interesus.“

Įveikėm sovietų okupantų primestą atsilikimą darbo ir pasaulinės konkurencijos srityse. Bet ar įveikėm jų primesto socialinio mąstymo recidyvus? Įtarumą, neapykantą ir pavydą, dairymąsi atgal, kerštavimą, norą ne tik nugalėti, bet būtinai dar ir pažeminti nugalėtąjį?
Rimvydas Valatka

Baigdamas panegiriką laisvai Lietuvai M.Linovas ne vieną privers loštelėti atgal: „Uždirbti milijoną Lietuvoje yra lengviau nei vogti.“

Imigrantas sako, kad mums pavyko, o A1 lygis gyvenime, tai – Lietuva. Kiek iš mūsų bent kartą, bent užsieniečiui, yra pasakę ką nors panašaus, kaip Matvejus, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju? Kiek iš jūsų dar netrypia kojomis?

31 metų kelionė – ir trumpa, ir labai ilga. Kiek joje visko nutiko. Darbo srityje – tą patvirtina ir M.Linovas – lietuviai iš kolchozninkų tautos (prof. E.Gudavičiaus terminas) tapo europine tauta. Vėl išmoko dirbti europietiškai, kuo Gudavičius prieš du dešimtmečius labai abejojo.

Įveikėm sovietų okupantų primestą atsilikimą darbo ir pasaulinės konkurencijos srityse. Bet ar įveikėm jų primesto socialinio mąstymo recidyvus? Įtarumą, neapykantą ir pavydą, dairymąsi atgal, kerštavimą, norą ne tik nugalėti, bet būtinai dar ir pažeminti nugalėtąjį?

Šitoje kelionėje vis lygindavome save su Estija. Pavydžiai skaičiavom, kur ir kiek estai vėl aplenkė. Niršom, kad štai ir vėl atsilikom. Bet šitos lenktynės yra ne su Estija. Su savo demonais, fobijomis ir senovine girnapuse po kaklu.

Nuolatinis dairymasis atgal – įsikibimas į lygiavą, tautinę mokyklą ar tradicinę Vingių šeimą – tai toks bėgimas, kai du žingsniai pirmyn ir vienas atgal. Būtinai reikalaujant antro žingsnio atgal dėl „vertybių“. Pamiršus, kad laikas – tai tokia vertybė, kuri nei grąžinama, nei kompensuojama.

Lietuva ir Estija tuo pat metu pradėjo didžiąją privatizaciją. Estai kaip pradėjo, taip ir užbaigė. Lietuva privatizaciją pristabdė kone metams. Estija grąžino savininkams tą žemę, kurią atėmė okupantai. Lietuva pavertė žemę kilnojamuoju turtu. Tampėme žemę kaip katė kiaulės pūslę.

Estija sveikatos reformą pradėjo ir baigė 1993-aisiais, mes įstrigome iki dabar.

Lietuva už rublinius indėlius, kurių vertė buvo arti nulio, grąžino 6 mlrd. laisvai konvertuojamų litų. Tiems, kurie iki šiol nesuprato, kad pinigai yra tik prekė, kuriai supuvus, krautuvė atgal nepriima. Estai nė minties tokios neturėjo. Paskui grąžinom per krizę nurėžtas pensijas ir valdininkų algas. Įdėtume tuos milijardus į pensijų fondus, estai pavydėtų mums pensijų.

Mes bėgom greitai, bet vis sustodami pasižiūrėti atgal. Lyg laukdami kokio MTZ traktoriaus, kuris ims ir nuveš visus pailsusius tinginius į švedišką socializmą. Kai nuolat neši duoklę praeičiai, ateitis dalį algos sumoka kaktos gumbais.

Šūkiai apginti tradicinę šeimą skamba romantiškai. Bet, kaip ir bet koks kitas romantizmas, taip ir šis turi mažai ką bendro su tikrove.

Žiūrint istoriškai, tradicinę šeimą sugriovė a) industrializacija ir moterų įtraukimas į darbo rinką, b) skyrybų įteisinimas ir c) kontracepcija. Bus ar nebus įteisinta partnerystė, ratifikuos Seimas ar ne Stambulo konvenciją, tradicinei šeimai abiem atvejais tai bepadės ar bepakenks tiek pat, kiek numirėliui kompresas.

O štai Lietuva be homofobijos taptų visuomene su A1+ lygio gyvenimu. Kaip be agresyvios, taip ir užvualintos. Kai net profesorės samprotauja, kad „pažįstu daug gėjų, visi puikūs kolegos, nelenda į viešumą, lai ir tie sėdi tyliai kampe, o ne reikalauja čia visokių teisių.“

Mažuma turi paklusti daugumai, prieš keletą metų postringavo per radiją Seimo pirmininkas, paskui iš valstiečio pasivertęs liberalu. Kol mažuma nesijaus jaukiai, tol Lietuva nebus negrįžtamai tapusi A1 lygio valstybe.

Per 31 metų kelionę Lietuva labai išgražėjo, sumodernėjo. O kokia graži ji būtų be antisemitizmo. Tiek agresyvaus, tiek ir užslėpto, kai masinės mūsų piliečių žudynės aiškinamos, „o žydai džiaugsmingai sutiko Raudonąją armiją“. Vaikai ir kūdikiai, kurių galvas mūsų išgamos daužė į medžius, taip pat entuziastingai sutiko okupantus?

Lietuva be antivakserių ir sąmokslo teorijų kūrėjų. Be nostalgijos kolchozams, Kovo 8-ajai ir okupantų įvestai lygiavai. Lietuva, kuri nebijo savo istorijos. Neperrašinėja pagražindama net bjauriausių puslapių, priima savo istoriją tokią, kokia ji buvo.

Tokia Lietuva būtų ideali valstybė. Nėra idealių valstybių. A1+ gyvenimo lygiui pasiekti pakaktų, kad homofobijai, antisemitizmui, nacionalizmui, pseudopagonybei, antivakseriams, neapykantos verslui ir gydytojams neliktų vietos Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, žurnalistikoje ir mokykloje.

Kažkas taikliai pasakė, regis, tai Andrius Baranauskas, kad iki 2031-ųjų Lietuvoje bus ir partnerystės įstatymas, ir Stambulo konvencija, kurią žmonės po ratifikavimo iškart pamirš, ir dar daugiau. Kam lemta įvykti, įvyks, net „w“ pase bus.

Tik romantiniams religiniams karams sugaišto laiko niekas nesugrąžins. Inkvizicinė laiko egzekucija, vykdoma mūsų pačių ir išrinktųjų frustracijos, apkarpo skrydžiui ištiestus valstybės sparnus. Paverčia valstybę diendaržio višta, kurią paskui patys ir keikiam.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(514 žmonių įvertino)
3.8658

Top naujienos

Praėjus skandalingiems maršams dėlioja niūrų vaizdą: dviprasmiška žinia ir klaida, kurią praleidome (86)

Praėjusią savaitę baigėsi tris dienas prie Seimo vykęs antrasis Šeimos gynimo maršas, kurio...

Seimas priėmė patikslintą biudžetą: didesnes išlaidas pandemijai apmokės auganti ekonomika (8)

Seimas priėmė patikslintą šių metų biudžetą, kuris reiškia, kad nepaisant didėjančių...

Laukiant karantino pabaigos – reikšmingi COVID-19 statistikos pokyčiai: skaičiai kalba patys už save (74)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys...

„Agrokoncerno grūdai“: politikai turbūt perkaito saulėje, svarstome reputaciją ginti teisme (3)

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „ Jonavos grūdai “ valdyba, gavusi 2017 –...

Šimonytė – apie Puidoko pareiškimus: jeigu tai buvo pasakyta viešai, pagalvosiu, ką su tuo daryti (316)

Seimo nariui Mindaugui Puidokui pareiškus, kad premjerė Ingrida Šimonytė viešais pasisakymais...

Įspūdingus skiepijimo mastus demonstruojančioje Anglijoje – visiška sumaištis: užsimenama apie dar vieną karantiną (181)

Augantis koronaviruso infekcijos mastas Jungtinėje Karalystėje didina nesutarimus tarp oro linijų...

Seimas priėmė sprendimą dėl nukentėjusių verslų: liepą įsigalios laikina PVM lengvata (58)

Pusantrų metų nuo liepos 1 dienos lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus...

Vilniuje vilkikas prispaudė lengvąjį automobilį, ant kelio išsiliejo daug degalų susidarė didžiulė spūstis

Antradienį, apie 12.20 val., Vilniuje, Oslo g., vilkikas DAF prie atitvaro prispaudė lengvąjį...

The Economist | D+

Kaip būti efektyviu darbuotoju: štai dienos, kada turėtumėte dirbti iš biuro, o kada – iš namų

Labai gali būti, kad hibridinis darbas yra netolima mūsų ateitis, tačiau kyla klausimų, kaip...

Paaiškino, ką daryti užsienio lietuviams, kurie pasiskiepijo ne Lietuvoje, bet nori grįžti į tėvynę (21)

Užsienyje nuo COVID-19 ligos pasiskiepiję lietuviai vis dar nuogąstauja, kad šis vakcinacijos...