Dar graudžiau, kad ta sufeilinto himno eilutė – tegu dirba savo naudai – prezidento lūpose skamba šimtu procentų, absoliučiai teisingai, kaip pasakytų Naisių klasikas. Prezidentas dirba ne žmonių, ne valstybės, net ir ne maršistų, iždo vagies Celofano ir baubikų naudai, kaip kartais galėjo atrodyti. Dirba savo naudai. Savo antrojo išrinkimo. O po to nors ir tvanas.
Tokia aukščiausių valstybėje pareigų devalvavicija nėra gerai. Štai nuosavas liežuvis ir nubaudė. Ar nubaudė?
Pirmoji himną viešai sufeilino kažkokia maršistė. Lie-va-tu priklauso Graužinienei. Apverstą trispalvę demonstravo ir ministrai, ir merai, ir televizijos. Negerai, bet jei tik tokios bėdos būtų. Devalvacija yra mūsų laikmečio ženklas.
Kur pažvelgsi, ten devalvacija. Nuvertėja eurai. Darbas ir darbo vietos. Aukštasis mokslas. Profesūra, mokytojai ir gydytojai buvo devalvuoti ne tik visų parlamentinių partijų bendru sutarimu – visos visuomenės, įskaitant nemažą dalį pačių profesorių, daktarų ir mokytojų bendru sutarimu.
Palyginti su kvailybe, proto vertė smunka akyse. Tiesa nuvertėja palyginti su kylančia melo verte. Sakantis tiesą yra susaistytas ankštų jos rėmų, o melagis gali pūsti į akis kokius tik nori blėnis, ir jo nevaržo jokie rėmai.
Nuvertėja Pagrindinis šalies įstatymas. Konstitucija! Baubia žmogus su akmeniu rankoje. Niekada Konstitucijos neskaitęs, net negalintis papasakoti, kaip ta knygelė atrodo. Laisvės! Rėkia ir tie, kuriems „prie ruso buvo geriau“. Gavę galimybę veikti netrukdomi įstatymų, pirmiausia atimtų laisvę iš visų su jais nesutinkančių žmonių, o po to išsipjautų tarpusavyje.
Krikščionybės ir tradicinės šeimos vertybes karingiausiai gina tie, kurie viešoje vietoje net girdint vaikams keikiasi kaip vežikai, tujina ir kitaip niekina savo artimą. Stipriausias argumentas – duoti į snukį. Grasinimas užmušti ar išprievartauti nepatinkančią žurnalistę – čia krikščioniškesnis už penktąjį Dievo įsakymą. Ką jau kalbėti apie 7-ąjį, 8-ąjį ir 10-ąjį.
Laisvės sąvoka išgyvena devalvaciją. Tradicinės šeimos idėja, kuriai apginti tinka ir sultono janyčarai, devalvuota.
Europinė asmens duomenų apsauga virto prisidirbusių politikų, jų giminaičių ir sugėrovų bei artimos tai tradicinei šeimai verslininkų, o jei visai tiksliai, tai vagių ir korumpuotų veikėjų apsauga nuo viešumo.
Demokratiškai rinkta valdžia – Seimas, Vyriausybė, prezidentas – pagal Konstituciją turintys garantuoti visiems piliečiams lygias ir teisingas sąlygas veikti – devalvuota iki girto grafo, dalijančio būrams po šimtą auksinų savo tuštybei patenkinti, ir joks Fiskalinės drausmės įstatymas, jokia Konstitucija tos devalvacijos bendru sutarimu jau nesustabdys.
Užpernai ir pernai po šimtą, kitąmet reikės po 500.
Kiek devalvuoti tapo mūsų žodžiai, geriausiai matyti iš naujienų portalų antraščių. Jei tikėti portalais, pasaulio pabaiga Lietuvoje įvyksta kur tai po 66 kartus per dieną. Niekas nebekalba. Tik rėžia, kerta, taškosi. Net krepšininkai pas mus nebežaidžia. Tik sproginėja, taškosi į purvą ir būna parblokšti.
Dėmesio. Bet kokia kaina. Duokit nors sekundę dėmesio. Norėdamas pasirodyti kietas, Nausėda prisiminė, kaip kažkada Nepriklausomybės aušroje senasis Landsbergis užtraukdavo himną baigiantis Aukščiausiosios Tarybos sesijai. Pakartot.
Ką pakartot? Nausėdai atrodė – lyderystę. Iš tikrųjų tai bejėgystę. Prieš tris dešimtmečius jauna valstybė sturėjo skystą protokolą, ir Landsbergio užvedimas buvo savaime suprantamas. Geriau negu nieko. Bet jei praėjus trisdešimčiai metų Prezidentūroje nesugebama profesionaliai sugiedoti himno, tai reiškia, kad turime be galo silpną prezidentą.
Sutvarkyti kanceliariją, kad ji dirbtų sklandžiai – per didelis iššūkis net tada, kai prezidentas dirba tik savo naudai.
Nausėdos valdininkai, labiausiai atsakingi už tai, kad tik, gink Dieve, koks aukšto ir gražaus kritikas nesugadintų jo gimtadienio, daro vieną „administracinę klaidą“ po kitos. Dėl „administracinės klaidos“ į Nacionalinės kultūros ir meno premijų apdovanojimų ceremoniją nebuvo įleista aktorė V.Kuodytė.
2008-aisiais, kai Rusijos tankai buvo tik per 80 km nuo Tbilisio, prezidentas Adamkus su prezidentu L.Kaczynskiu išskrido į Tbilisį, kurį pasiekė kalnų keliais iš Azerbaidžano ir vakare stovėjo tribūnoje mitingo Sakartvelo sostinėje, kurią tuoj tuoj galėjo užgriūti rusų tankai. Tokia yra lyderystė.
Rusija grasina užgrobti Ukrainą. Nausėda lengvai galėjo pakartoti Adamkaus lyderystę Kijeve. Nepakartojo. Sumurmėjęs kažką panašaus į „jeigu prezidentas Zelenskis pakvies, tada“, nuvažiavo savo kubo pusėn.
Prezidento postas buvo dar sykį devalvuotas. Devaluation = sumažinta vertė. Turime labiausiai devalvuotą prezidentą per visą istoriją.
Panašu, kad vienintelis dalykas, kuris Lietuvoje dar nėra devalvuotas, yra vienas senas, aptriušęs balkonas Vilniaus Pilies gatvėje. Šįmet jo vertė smarkiai išaugo. O dėl ko įvyko tokia revalvacija?
Dėl senuko Landsbergio lyderystės. Bet dar labiau dėl būrelio kvailių, pareikalavusių išdalyti balkonėlį tautai ir jau savaitę bandančių įtikinti save, kad Landsbergis iš balkono naudojo Ženevos konvencijos uždraustus plojimų konservus. Tai galima išvesti, kad ir dėl logikos devalvacijos.
