Valstybinė užstalė – konservatoriai, abiejų mosčių liberalai ir prezidentas. Nervingai rūko. Anksčiau uždraustas valdžiai antimonetarines suktines. Pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Statymai auga. Šimonytė niaujasi su Nausėda, katras tautai duos daugiau.
Už durų piktai balbatuoja marga opozicija. Atskrieja paskiros nuotrupos, bet tokios iš svarbesnių – genocyyydas, Lanzzzberrrgas, anūūūks, karrro parrrtyja, mandarinų kalba ir Kinija su mumis.
Pensijos ką tik padidintos daugiau, nei liepė įstatymas. Minimali alga 730 eurų. Galimybių pasas panaikintas. To konservatorių ir liberalų gerumo taip niekas ir neužskaitė. Kaip ir milijardo infliacijos amortizacijai biudžete, energetikos kainų šuolio atidėjimo. Reikia kažką daryti.
Susigūžę nuo likimo smūgių konservatoriai siūlo nurėžti visą PVM šilumai. Visiems. Ir tiems, kuriems šiluma pabrango dvigubai, ir tiems, kuriems vos vos. Solidarumas. Visa Lietuva gelbės vilniečius, įskaitant milijonierius. Kada nors sumokės už tai, kad Vilniaus valdžia lengvabūdiškai paliko sostinę žiemą basą – pasodintą ant dujų adatos.
Kažkas siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Visiems. Stoja nejauki tyla. Nausėda nutaiko momentą, kol finansų ministrė Skaistė, stryktelėjusi nuo kėdės kaip įgelta, numeta ant parketo šakutę ir dabar turi lįsti po stalu jos ieškoti. Nutaisęs Češyro katino šypseną aukštas ir gražus rėžia tostą. Siūlo kiekvienam pensininkui išmokėti po šimtą eurų.
Apsimiegojęs lumzdelių, kanklių ir spragilų Svistopliaso ansamblis „Lietuva“ užgroja Pensininkų maršą. Susidūręs su prezidentiniu žvilgsniu plastiškai peršoka į „Rodos, ir vargo nebuvo, ir skausmo upeliai išdžiūvo“: Tu viską dabar pamiršai, / Kai neša mus popvalso garsai.
Tai įkalam po šimtą, ponios ir ponai, sako taip klastingai Nausėda valstybinei užstalei. Konservatoriai ir ypač liberalai, kaip antai tėvas ir sūnus Gentvilai, makteli iki dugno ir žiauriai nusipurto. Tik trys agroliberalai kaip pylipukai kanapėse ploja atsistoję ir prašo dar.
Pro apsaugininkų būrį prasiveržę Skvernelis su Butkevičium atsistoja šalia prezidento kaip tikri žodžio žmonės. Būk tai ne jie pavogę mėnulį vadovaudami vyriausybėms, katros piestu stojo prieš kuklų PVM mažinimą šviežiai mėsai ar bent PVM grąžinimą iki Šimonytės žadėtų, bet pamirštų 18 proc. Jie siūlo nubraukti visą PVM maistui.
Prieškambaryje Blinkevičiūtė kaip pasiutusi rėkia „dar, dar, dar.“. Konservatoriai ir liberalai kyla nuo stalo ir sliūkina prie simboliu tapusios suskilusios gerumo geldos. Ministrė Navickienė apsipila ašaromis. Nausėda laimėjo dar vienas kėlinį TV gerumo varžybų. Kurios tik prasideda.
O kodėl po šimtą tik pensininkams, prezidente? Po šimtą – kiekvienam lietuviui!
Antai, kai iš aūlų į Almaty centrą suplūdo liumpeno pulkai, jie irgi viską iš krautuvių pasiėmė ir išsidalijo. Bet ar nuo to Kazachstanas sugriuvo? Matot, net Kazachstanas nesugriuvo, o mes –
Europos Sąjunga. Žiū, ir prancūzai dalija, ir belgai. Visiems užteks. Iš kolchozų kiek antai metų vogėm, ir tai visko neišvogėm – Landsbergiui ir šiferį, ir fermas palikom. Reikia kažką daryti.
Tai dar po šimtą – į mieliausiojo pono prezidento sveikatą. Ant antros kojos. Pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Siūlykit dar, prezidente. Jūsų įdėmiai klausosi. Už Lietuvą kaip kolchozą. Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį.
Už dvi užsienio politikas, ko Lietuva nuo LDK paskutinio padalijimo neturėjo, irgi ne griekas po šimtą. Už geriausią Kinijos diktatoriaus Xi advokatą Karbauskį ir jo padėjėją ekspremjerą Butkevičių dar po šimtą. Už tai, kad užsienio politikos problemos pagaliau tapo rimta vidaus politinių muštynių korta – į visų didžiąją Kiniją mylinčių ponų sveikatą.
Būtų nedovanotina klaida sustoti ties pirmuoju šimtu. Ant vienos kojos tik degradai geria. Jei siausti, tai su muzika. Šių naktį per naktį gaideliai giedos.
Už tai, kad buvo sutrypta Konstitucija verčiant lietuvius visur rodyti Galimybių pasą, būtina kompensuoti. Už patirtą moralinę žalą – kiekvienam po šimtą.
O kaip kompensuoti prarastą poilsį žmonėms, kurie savaitgaliais priversti vykti į Lenkiją apsipirkti? Jei valdžia nenori nubraukti PVM nuo maisto ir degalų, tai jos reikalas, bet tada turėtų kiekvienam šalies žmogui ir vaikui skirti po šimtą už darbo diena paverstą šeštadienį.
O kas, jeigu karas rytoj? Jei Rusija, kuri, kaip daug kam maršuose žinoma, niekada nieko neužpuola, tik ginasi, rytoj pradės Ukrainos „išvadavimą“? Tai dar po šimtą, prezidente. Kiekvienam – nuo kūdikio iki karšinčiaus. Juodai dienai, kaip sakoma.
Laikas – pinigai. Reikia kažką daryti. Karti 1940-ųjų birželio patirtis sufleruoja, kad valstybės pinigų taupymas į naudą pas mus tik okupantams išeina. Galime kur kas greičiau, nei tą darėm pastaruosius trejus metus, pinigus pasidalyti, o skolas te okupantai moka. Mintis.
Tai dar po šimtą kiekvienam ta proga, o dar geriau – iškart po penkis šimtus ant galvos, prezidente, ir kad fiskalinės drausmės valdžia laikytųsi. Dėl akių. Šlitinėti apsvaigus pas mus draudžia įstatymas.
Prezidentas su Vyriausybe lenktyniauja, kas užgesins gaisrą dar didesne ugnimi? Neklausykit tokių. Taip kalba tik pikti ir pavydūs, negeri žmonės. Visokie sisteminiai, Sorosui ir Gatesui sielą pardavę. Kosmopolitai monetaristai, kad juos kur nelabasis.
Neklausykit ekonomisto Mačiulio, aiškinančio, kad infliacija didelė ne tik dėl to, kad pabrango žaliavos ir energijos ištekliai, o ir dėl to, kad iš skolintų pinigų jau trečius metus labai dosniai liejasi išlaidos, didinančios paklausą, kurios nepasiveja pasiūla: „Darbuotojų trūksta labiau nei pirkėjų. Butų spėjama pastatyti mažiau nei jų nuperkama. Visa šita pagalba ir parama infliacijos neužgesins, o ją dar labiau pakaitins.“
Atsirado mat Kasandra. Kaip pastebėjo Pirminykas Mao, daug knygų skaitysi, Mačiuli, prezidentu netapsi.
Nausėda knygų neskaitė ir tapo prezidentu. Prezidentienės sesuo Loreta Jonavičienė neturi nei mokslinio laipsnio, nei kada dirbo aukštojoje mokykloje, o jau lygiai metai, kaip ji Muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė.
O jūs, profesoriai, užuot aiškinę, kad sąskaitininkas Rinka nieko nepraleidžia, sąskaitos už visus po šimtą bus pateiktos taip pat bjauriai, kaip 2008-aisiais, ir daugiausia sumokės tie, kurie gavo po šimtą, geriau darykit, kaip Nausėda daro. Mūs kolchozo pirmininkas vidury ratelio.
Tai ta proga dar po šimtą, prezidente. Ant antros kojos. Jau gėrėm ant antros? Ką, ir ne kartą? Tai tada, kad kelias nedulkėtų. Kad mylimai švogerkai širdelės LMTA neskaudėtų. Išgerk stikleli, ir parodyk... Dugnelis netoli. Bet negi gyvas į žemę lįsi? Tai dar po šimtą, prezidente ir premjere. Į sveikatėlę, kaip sakoma. Lygiosios trunka akimirką. Reikia kažką daryt.
