Fotografuos, gadins, plėšys (knygas jau plėšome Respublikos vardu). Klastos. Meluos. Darys viską, kas liepta. Kompromituosis patys, bet išsaugos ponui teisę pasilikti 35 000 ha ariamos žemės.

Nebūtina ieškoti vienuolikos, žalvarniais po Seimą besibastančių, kad sužinotume, kas jie. Mums užtenka žinoti vieną pavardę. Karbauskis. Tai jo ranka vedžiojo tų 11 besibastančių dešinę.

Kai Karbauskis liepė jiems balsuoti pagal sąžinę, visi turėjo suklusti. Nesuklusote? Ką reiškia raginimas balsuoti pagal sąžinę tipo, kuris nuolat meluoja? Dėl kurio melų net Seimo Pranckiečiui darosi gėda? Kuris susigrobė šitiek žemės, bet veidmainiškai ragino ginti gojus ir žemes nuo kryžiuočių, o pats įžūliai apsitvėrė 11 ha valstybinio miško ir toliau jį išlaiko melais?

Jei sąžinė sako, kad dėl miško, žemės ir Kantoro trąšų galima meluoti ir sukčiauti, tai ko stebėtis, kad 11 biuletenių sugadinta, o balsavimas – palankus su Rusijos žvalgybų žmonėmis fiti-miti išdarinėjusiams Basčiui? Kokia sąžinė – toks ir balsavimas pagal sąžinę.

Bene tai pirmas ir paskutinis kartas?

„Siūlome projektą dėl Žėmės ūkio sektoriaus tyrimo atmesti atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos yra pradėjusios tyrimus, kurių metu vertinami klausimai susiję su žemės ūkio sektoriumi.“ Taip jau kitą rytą melavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, garbingas ūkininkas ir 11 vaikų tėvas Stančikas, o su juo dar 4 komiteto nariai.

Stančikas žinojo, kad nė viena valstybės institucija tyrimo neatlieka. Bet Ponas liepė, ir buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas – kaip ciūcis ant dviejų letenėlių, sunkiai lekuodamas melavo.

Po mitingo prie Seimo Lietuva pasikeitė? Kokia buvo, tokia ir liko. Tam, kad Karbauskis išsigąstų, tokie mitingai seniai turėjo vykti, ir ne tik Vilniuje. Visuose miestuose kas savaitę. Ir tai dar.

Tai, kad Karbauskis atėjo į mitingą ir dar Pranckietį atsivedė, rodo, kad jis yra kietesnis priešininkas, nei atrodo feisbuko smarkuoliams. Gali keisti taktiką. Gali metus neiti į „priešų“ laidas ir staiga ateiti į pačią jų irštvą. Ir puikiai jaustis. Nes jam dzin tie 5000 mitinguotojų.

Jei sąžinė sako, kad dėl miško, žemės ir Kantoro trąšų galima meluoti ir sukčiauti, tai ko stebėtis, kad 11 biuletenių sugadinta, o balsavimas – palankus su Rusijos žvalgybų žmonėmis
fiti-miti
išdarinėjusiams Basčiui? Kokia sąžinė – toks ir balsavimas pagal sąžinę.

Ką rodo Karbauskio pasitikėjimas, su kuriuo jis kalbėjo švilpiančiai miniai? Tai, kad kalbėjo ne tiems, kurie aikštėje. Tiems, kurie buvo prilipę prie ekranų. Karbauskis pasinaudojo mitingu kaip proga konsoliduoti savo rėmėjus. Kurių valdyti be televizijų neišeina. Tą Pijus žinojo. Tik pyktis ant ne taip rodančių TV buvo aptemdęs akis.

Bet štai jam kažkas patarė pasikeisti (kas patarė – irgi įdomu, nes bent viešumoje tokių, kurių jis klausytų, nesimato), ir jis pasikeitė. Atėjo. Su pagrindine žinia: mitinguokit čia, kiek norite, o mano baudžiauninkai vis tiek bus mano. Tai rodė visa Naisių pono povyza.

Lietuvoje visada buvo ir bus drąsių žmonių, kurie gali vagį pavadinti vagimi. Bet ar Lietuvos tauta kaip bendruomenė irgi turi tokios drąsos? Kad ir kaip dalis žmonių krykštavo dėl mitingo, atsakymas – ne. Tauta tokios drąsos neturi.

Priešingai, daugybė žmonių ir toliau nori matyti vagį, nebaudžiamai kopinėjantį svetimą medų valdžios padebesiuose. Bet Karbauskio klika ir net jos žvaigždė Skvernelis vis tiek kasdien vis labiau kelia juoką?

Taip. Neretai – dar ir graudulį. Kaip Seimo Pranckietis, pridėjęs į kelnes prieš minią, kurią iš tribūnos turbūt matė pirmąkart gyvenime, ir ėmęs varyti ant savo pono į taktą miniai „Gėda!“ Kitą dieną lygiai taip pat vapėjo į taktą Karbauskiui, kad negėda.

Žalvalstiečiai tikrai juokingi. Bet tik kol kas. Ir tik todėl, kad Lietuvoje neblogai veikia valdžios lygsvarų ir atsvarų sistema. Kurią spardydamas Karbauskis jau sugadino ne vienus lakuotus velnio štibletus.

Lietuvoje visada buvo ir bus drąsių žmonių, kurie gali vagį pavadinti vagimi. Bet ar Lietuvos tauta kaip bendruomenė irgi turi tokios drąsos? Kad ir kaip dalis žmonių krykštavo dėl mitingo, atsakymas – ne. Tauta tokios drąsos neturi.

Tikslas – sunaikinti lygsvarų ir atsvarų sistemą. Tam reikia perimti LRT valdymą. Prezidentūroje patupdyti saviškį. Perėmus Prezidentūrą į žalvalstiečių rankas pereitų prokuratūros, STT, policijos ir teismų kontrolė. Perėmus teismų sistemą per keletą metų ir į Konstitucinį teismą galima sukišti savo žmones. Ir tada bingo! Valstybė užvaldyta. Stojame į vieną gretą su Vengrija ir Lenkija.

Paksas to siekė. Bet Lietuvoje dar buvo palyginti stipri partinė sistema. Todėl pirmasis bandymas rytietiškai užvaldyti valstybę baigėsi apkalta. Paskui dėl gerų ketinimų buvo pereita prie valstybinio partijų finansavimo. Taip partinė sistema buvo suvaryta į kūdrą, kurioje žalieji dumbliai dauginasi tokia progresija, kad čia nei išlipti, nei įlipti.

Karosai dūsta. Opozicija miršta. Juodas humoras: protesto mitingus Lietuvoje jau rengia žurnalistai, bet ne opozicija, kuriai tai priklauso.

Kol veikia lygsvarų ir atsvarų sistema, valstiečiai tik labai supykę įvardija tikruosius tikslus. Kaip antai Pranckietis. Prasitaręs, kad demokratijos esmė, kai mažuma absoliučiai paklūsta daugumai. Arba Karbauskis, kuris Bastiados metu iš Stalino kapo gelmės ištraukė kolektyvinės atsakomybės principą, kuriuo grasino konservatoriams.

Kol veikia lygsvarų ir atsvarų sistema, valstiečiai tik labai supykę įvardija tikruosius tikslus. Kaip antai Pranckietis. Prasitaręs, kad demokratijos esmė, kai mažuma absoliučiai paklūsta daugumai. Arba Karbauskis, kuris Bastiados metu iš Stalino kapo gelmės ištraukė kolektyvinės atsakomybės principą, kuriuo grasino konservatoriams.

Greit suprato, kad per anksti. O gal vėl kažkas, ko klauso, patarė prikąsti liežuvį. Bet neapsigaukite: toks ir yra galutinis Karbauskio tikslas – kad ir politinė mažuma klusniai vykdytų komandas, o paskutinius kritikus galima būtų nulaužti taip, kaip Putinas. Uždarinėdamas atviros visuomenės centrus pagal stalininį kolektyvinės kaltės principą.

Kol kas jų tikslus daug aiškiau įvardija žmonės, kurie tarsi nė prie ko. Tarkim, Maskvos lepinamas režisierius Tuminas. Tarsi netyčia. Lyg tai meną savyje išpažįstančiojo pamąstymai: „Kam mums du tankai, geriau muzikos mokyklų pristatytume? Kam ta Europos Sąjunga, geriau išstoti iš jos?“.

Daug kam medumi tepė. Plojo net intelektualai. Šlovino didį Režisorių už politikavimą lyg pasijutę naujoviškais tuministais. Nė velnio, mielieji, norite ar ne, bet esate senoviniai putinistai.

Lietuva, viena vertus, tankų neturi, nes tai puolamasis ginklas. Antra, Rusija jų turi dešimtis tūkstančių, bet Tuminas apie muzikos mokyklėles rusiukams kažkodėl nekalba. Trečia, pamiršote, kad Lietuva iki tol, kol Putinas neužpuolė Ukrainos, gynybai skyrė mažiausiai lėšų NATO bloke – vos 0,85 proc. BVP.

Plokite Tuminui, kuris mėtosi kito žemvaldžio V. Kaikario frazėmis. Karbauskis matuoja jūsų decibelus. Jei viskas eis pagal Naisių vasaros planą, nė nepmatysim, kaip visi tuminai vieną dieną susirinks valstybiniame mūsų aukštyje. 1940-ųjų patirtis yra.

Fantasmagorija? Galima galvoti ir taip. Dar galima. O rytoj?

Protesto mitingas surengtas tik po to, kai Karbauskio partija neleido priesaiką tautai sulaužiusio Seimo nario išmėžti lauk. Bet, kaip pastebėjo V. Ališauskas, „Basčio byla – niekai, palyginti su tuo, kas buvo iki tol. Gal emociškai stipru, bet visa, kas iki šiol paskelbta apie karabasų reikalus, yra daug svarbiau. To bet kurioje demokratinėje valstybėje būtų pakakę, kad partija ir jos lyderis visiškai žlugtų.“

Mūsų pasakoje ponas įveda lažą net ten, kur viskas jau buvo skaitmenizuota. Pavyzdys – vaikų pinigai. Buvo vaikas, buvo pinigai. Dabar popierinį lažą eina visi. Ir tie, kurie turi vaikų. Ir tie, kurie skirsto vaiko pinigus. Visi paversti baudžiauninkais.

Nepakako. Priešingai. Jo statytinis Skvernelis pretenduoja tapti prezidentu. Gal ¾ tautos jo net nesieja su Karbauskio melais ir Kantoro trąšomis. O juk Skvernelis – tik Karbauskio pastatytas premjeras. Ir dar lizinginis.

Kažkas po mitingo viliasi, kad varpas skambina Skardžiui. Bet varpas skambina Lietuvai. Balsuojančiai už tokius kaip Skardžius, Bastys, Karbauskis, Gražulis, Pranckietis, Širinskienė, Kepenis, Smirnovas. Sąrašas ilgas kaip šimtmetis.

Pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ baigėsi laimingai: „Tada visi griebė raganą ir įmetė į ugnį. Iš džiaugsmo, kad mylima žmona gyva liko ir jos broliai atsirado, karalius iškėlė didelę puotą.“

Mūsų pasakoje ponas įveda lažą net ten, kur viskas jau buvo skaitmenizuota. Pavyzdys – vaikų pinigai. Buvo vaikas, buvo pinigai. Dabar popierinį lažą eina visi. Ir tie, kurie turi vaikų. Ir tie, kurie skirsto vaiko pinigus. Visi paversti baudžiauninkais.

Šeštadienį Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje dėl vaiko pinigų viršvalandžius dirbo 60 žmonių. Vienam darbuotojui – 50 bylų: 31 566 paraiškų patikrinta, liko 11 000. Bet tai tik už sausį. O jau kovas į pabaigą ritasi. Saulė dar nepatekėjo, o žalvalstiečių (kvailių) šalyje jau virė darbas.

Taip darni „profesionalų“ Lietuva atrodo praktikoje. Dar treji tokios darnos metai, ir bus basta. Visa Lietuva, biuletenių fotografais-gadintojais ir bylų kilnotojais po globalų kaimą besibastanti. Tip top kaip Rusija vakar.