aA
Klausimas, o iš tiesų teiginys, atrodo labai abejotinas dienomis, kai stebime viena po kitos uždaromas sienas ir mažinamą laisvo judėjimo, laisvos prekybos, netgi laisvos minties erdvę. Europos Unija braška per visas siūles.
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Italijos užsienio reikalų ministro Luigi Di Maio desperatiškas pagalbos prašymas Europoje liko šaltai neišgirstas. Didžiosios EU integracijos projekto entuziastės Vokietija ir Prancūzija užsidarė savo problemų rate, apribojo būtiniausių prekių eksportą ir pamiršo, kad yra įsipareigojusios lyderystei Bendrijoje.

Nacionalinės valstybės puolė uždarinėti sienas ir, kaip parodė Lenkijos vyriausybės elgesys, nebuvo linkusios lanksčiau vertinti kaimyninių valstybių (dar ką tik vadintų strateginėmis, istoriškai susiklosčiusių ryšių saistomomis partnerėmis) prašymus.

Kur tiek metų deklaruotas europinis solidarumas? Kur EU vyriausybės ir EU parlamento lyderystė? Niekas taip blogai neveikia žmonių nuotaikų, kaip atotrūkis tarp žodžio ir veiksmo. Deklaruoto solidarumo stoka – išties liūdniausia EU krizės pamoka.

Ir vis dėlto negalime prarasti blaivaus proto. Labai lengva skelbti institucijų ar apskritai laikų pabaigą. Tokių pranašysčių per krizes visada būdavo gausu, jų bus ir ateityje. Tačiau turime ne karštligiškai deklaruoti laikų pabaigą, o ramiai galvoti apie tai, kas įvyko.

Labai lengva skelbti institucijų ar apskritai laikų pabaigą. Tokių pranašysčių per krizes visada būdavo gausu, jų bus ir ateityje. Tačiau turime ne karštligiškai deklaruoti laikų pabaigą, o ramiai galvoti apie tai, kas įvyko.
Rimvydas Petrauskas


Ir jei taip, tai didieji pastarojo meto EU laimėjimai niekur nedingo. Sienos uždaromos (o tiksliau laikinai atnaujinta jų kontrolė) ne dėl EU disfunkcionalumo, o dėl pamatuotos (kad ir vėluojančios) strategijos laikinai riboti žmonių mobilumą. Šengeno erdvė dar gyvuoja ir tikrai neatrodo, kad kur nors planuojama įvedinėti naują vizų režimą.

Po pirminės refleksijos riboti eksportą ir užsidaryti jau pasigirsta raginimai veikti ir spręsti drauge. Laisvas prekių judėjimas nestoja, nors jį, rizikuodami savo sveikatą, užtikrina vairuotojai ir savo veiklos nenutraukiantys vežėjai.

Mobilus ryšys ir sveikatos draudimas EU apimtimi – sunku paneigti, kad šie dalykai neprisideda prie didesnio bendro saugumo jausmo, kaip ir priklausymas euro zonai, kad ir kokie sprendimai čia būtų neužilgo daromi.

Istorija moko, kad po krizių paprastai prasideda kažkas naujo, o ne grįžtama prie ką tik buvusio seno. XIV a. viduryje trečdalį Vakarų ir Pietų Europos nušienavęs Didysis maras iš esmės pakeitė socialinį ir politinį Europos gyvenimą.

Feodalinę tvarką pakeitė stiprėjančios teritorinės monarchijos, o baudžiauninkus – tai buvo absoliuti to meto visuomenės dauguma – laisvi nuomininkai. Nauja pokrizinė situacija yra geriausias laikas ryžtis naujam proveržiui.

Todėl ir EU po krizės gali išeiti sustiprėjusi, jei išmoks pagrindines jos pamokas. Galbūt vėliau jų bus galima įžvelgti ir daugiau, bet jau dabar galima pasakyti, kad Europai reikia tvirtesnio „tarpusavio įsipareigojimo akto“ [sąmoninga aliuzija į 1791 m. spalio 20 d. „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo aktą, užbaigusį ir įtvirtinusį Gegužės 3 d. konstitucijos procesą Abiejų Tautų Respublikoje], kuris apimtų ne tik politinius, finansinius, (dabar jau būtinai ir) sveikatos bei klimato apsaugos klausimus, bet ir kultūros bei švietimo reikalus.

Europos Unijai reikia patikėti savimi ir įgalinti savo veiklos mechanizmą. O šio pasitikėjimo ji neįgis, jei ir toliau save suvoks visų pirma tik kaip ekonominę bendriją.

Solidarumas gimsta tik tada, kai vietoj prekių ir paslaugų pradedame kalbėti apie bendrą kultūrinį pagrindą, bendras istorines patirtis ir vertybes, bendrus tikslus ir įsipareigojimus.

Europos Unijai reikia patikėti savimi ir įgalinti savo veiklos mechanizmą. O šio pasitikėjimo ji neįgis, jei ir toliau save suvoks visų pirma tik kaip ekonominę bendriją. Solidarumas gimsta tik tada, kai vietoj prekių ir paslaugų pradedame kalbėti apie bendrą kultūrinį pagrindą, bendras istorines patirtis ir vertybes, bendrus tikslus ir įsipareigojimus.
Rimvydas Petrauskas


Akivaizdu, kad krizės pasekmių atskiros šalys neįveiks pavieniui – nei ekonominiu požiūriu, nei (o tai dar svarbiau) žinių aspektu. Jau dabar girdime apie skirtingų Europos šalių mokslininkus, medikus, sutelktai ieškančius, kaip spręsti ypač sunkias ligos apraiškas.

Istorikai, o turbūt ir ne tik jie, specialiai sukurtoje platformoje dalinasi resursais skersai išilgai Europos. Iniciatyvos kyla iš atsakingos visuomenės, bet jas turi laiku paremti ir pratęsti politinė organizacija.

Itin sudėtingo globalaus pasaulio problemas padeda spręsti ekspertinis žinojimas, kuriam reikia resursų. Todėl EU turi dar labiau susitelkti ties mokslo ir technologijų inovacijomis ir energiją nukreipti priešakinio mokslo bei verslo skatinimui.

Nes alternatyva – tai anaiptol ne nacionalinių valstybių ir iš pilietinio sąmoningumo kylančios demokratijos valstybių renesansas, o naujai senų imperijų ekspansija. Jau dabar jos siūlo pagalbos ranką silpniausiems ir labiausiai nukentėjusiems, dviveidiškai ir ciniškai naudojantis teisėtu visuomenių pasipiktinimu.

Todėl neturime pasiduoti emocijomis, o žvelgti į priekį ir dar kartą užduoti sau paprastą klausimą – kokia mūsų civilizacijos trajektorija ir kokioje draugijoje, kokiame kultūriniame bei politiniame lauke norime būti?

Visos bendruomenės ar bendrijos, o ypač tokios jaunos kaip EU (nes kas ilgos distancijos laiko požiūriu yra tie keli dešimtmečiai, praėję nuo Bendrijos plėtros), susiduria su iššūkiais, daro klaidas, nepasitiki savimi ar nervingai dairosi į šalis.

Bet iš klaidų reikia mokytis. Sudėtinga situacija, išorės iššūkiai dažnai priverčia ieškoti būdų prisitaikyti ir ne naikina, o padeda kurtis naujoms, stipresnėms struktūroms ir dariniams.

Europos Unijai šio sunkmečio akivaizdoje reikalinga diskusija apie jos esmę. Jos svarbą globalių krizių akivaizdoje.

Tokį pokalbį turėtų inicijuoti jauniausia ir egzistenciškai nuo Unijos priklausoma Bendrijos dalis. Galbūt čia glūdi naujos įtakos galimybė Lietuvai?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
3.4872

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (628)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (269)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (389)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (39)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (22)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (318)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (53)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (41)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (241)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (27)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina