aA
Visose trijose Baltijos valstybėse susiduriama su žiniasklaidos bulvarėjimo bei menkavertės informacijos pateikimo problema. Lietuvoje neretai įvairios žiniasklaidos priemonės mėgaujasi smurto scenomis ar rodo per avariją žuvusių žmonių kūnus.
Ričardas Čekutis
© "Atgimimas"
Visos be išimties komercinės televizijos kurpia panašaus pobūdžio laidas, kuriose nelaimingos poros iki koktumo viešai aiškinasi savo santykius, ir pagražina tai pikantiškomis ar intymiomis detalėmis. Ką jau šnekėti apie žaliam jaunimui skirtus įvairius „realybės šou“, kur tokie vaizdeliai – tiesiog būtinas atributas.

Dar vienas aktualus pastebėjimas – spaudoje nagrinėjant gana rimtas ar net skausmingas temas, pradeda vyrauti vulgarus ir gerokai šlykštus detalizavimas. Prisiminkime kad ir žuvusio VSD pareigūno V.Pociūno atvejį. Detali bei vulgari informacija apie pareigūno žūties aplinkybes bent savaitę mirgėjo kone visuose pirmuosiuose laikraščių puslapiuose.

Dar anksčiau toje pačioje spaudoje mirgėjo tragiškai žuvusio profesoriaus Vytauto Kubiliaus kūno fotografijos.

Žiniasklaida sparčiai bulvarėja ir dvasiškai pinga. Kaip matome iš savo kolegų Latvijoje bei Estijoje atsakymų į pateiktus klausimus, tai ne vien Lietuvos bėda. Sudėtinga sutikti su teiginiais, kad visa tai diktuoja tik rinka ir niekas daugiau. Galima būtų kalbėti apie rinką tik tada, jei skaitytojas, klausytojas ar žiūrovas galėtų pasirinkti laisvai, kokia informacija naudotis. Tačiau tai gana ilga ir sudėtinga tema, kad galėtų sutilpti į vieno straipsnio maketą.

Pabandėme inicijuoti tokią nedidelę virtualią diskusiją, kad galėtume atskleisti bendrą trijų Baltijos valstybių žiniasklaidos lygį ir šiandien vyraujančias tendencijas. Spaudos, televizijos ir radijo žurnalistų klausėme apie internetinę žiniasklaidą, o Baltijos šalių DELFI redaktoriai pasidalijo savo mintimis apie kitos žiniasklaidos būklę.

Kaip vertinate savo šalies žiniasklaidos etiką (lavonų scenos, smulkiausi privataus gyvenimo aprašymai, intymios informacijos apie asmenį pateikimas, viešas „purvinų marškinių skalbimas“ ir t.t.)?

Viesturs Sprude, Latvijos spaudos žurnalistas: „Manau, interneto klausimu Latvijoje viskas yra normalu. Tokio pobūdžio skandalų Latvijoje nėra buvę. Man neteko latviškuose internetiniuose portaluose atkreipti dėmesį į amoralius ar nepadorius dalykus. Tiesa, visai neseniai viename internetiniame portale skelbė slapta darytus telefoninių pokalbių įrašus. Ten populiari Latvijos televizijos žurnalistė Ilzė Jaunalksnė kalbėjosi su „dideliais“ žmonėmis iš verslo ir politikos srities. Tiesiog buvo labai įdomu, tačiau nieko asmeniška ar intymaus“.

Erikas Boltowski, Estijos televizijos ir radijo žurnalistas: „Estijos žurnalistų, dirbančių internetiniuose portaluose, etika ne blogesnė ir ne geresnė nei kolegų iš bet kurio kito leidinio. Mano manymu, ši problema egzistuoja vadinamuosiuose on-line komentaruose. Ši bėda itin aštri rusakalbiame DELFI portale, kuriame atvirai skelbiamos šovinistinės idėjos visų Baltijos valstybių gyvenimo bei politikos atžvilgiu ir netgi įvairūs paskatinimai vartoti prievartą. Tai daro reakcingai nusiteikę veikėjai bei didžiarusiškųjų šovinistų grupės, kurioms Rusijos propaganda daro stiprią įtaką. Estijoje kai kurie rusakalbiai profesionalūs žurnalistai laikosi rusiškųjų šovinistinių bei bolševikinių pažiūrų. Tačiau, kadangi Estijoje vyrauja demokratija bei žodžio laisvė (to nepasakysi apie tą pačią Rusiją), mes turime susitaikyti su tokių veikėjų kalbomis bei tokia jų idėjų išraiška. Lavonų bei nusikaltimų scenos Estijoje nėra jokia problema. Policijos spaudos tarnybos gerai dirba su žiniasklaida. Viešas „skalbinių džiaustymas“ bei intymi informacija – tradicinės tabloidų temos. Deja, tai kaina, kurią reikia mokėti už žodžio laisvę. Aš pats neturiu laiko tabloidų skaityti, todėl nesu pats tinkamiausias žmogus, galintis detaliau įvertinti jų turinį“.

Mart Pukk, Estijos DELFI vyr.redaktorius: „Labai sunku pasakyti. Estijos laikraščiai labai skiriasi. Populiariausi dienraščiai - „Postimees“ ir „Eesti Päevaleht“ (stengiasi būti rimti leidiniai) bei „SL Õhtuleht“ (bulvarinis laikraštis). Jų turinys labai skirtingas. Bulvarinis leidinys labai dažnai pateikia intymias detales apie savo veikėjus. Lavonų nuotraukų nesu matęs. Bėda – politinių partijų įtaka kai kuriems laikraščiams („Postimees“ dažnai remia Reformų partijos – Reformierakond – idėjas). Tą patį galima pasakyti apie TV kanalus. Estijos televizija (visuomeninis transliuotojas) stengiasi pateikti solidžias naujienų laidas, TV3 programos yra linksmesnės, „Channel2“ rengia bulvarines naujienų laidas. Skirtumai beveik tokie patys, kaip ir laikraščiuose. Politiškai TV kanalai labiau nepriklausomi".

Monika Garbačiauskaitė, lietuviško DELFI vyr.redaktorė: " Iš esmės Lietuvos žiniasklaidos etiką vertinu neigiamai. Mažiausiai kritikos dėl šiurkščių pažeidimų galėčiau pasakyti internetinei žinasklaidai ir radijui, daugiausiai – spaudai. Televizija lieka kažkur per vidurį. “Lietuvos rytas” nesibodi spausdinti lavonų nuotraukų pirmajame anonse šeštadienio numeryje, motyvuodamas tuo, “kad ir jam reikia išgyventi”. Žuvusio akademiko V.Kubiliaus kūno ar krepšininko T.Stumbrio mirties akimirkų nuotraukos pateikiamos stambiu planu. Akis bado ir “Respublikos grupės” leidinių stilius tendencingai, be pagrindo užsipulti kompanijas ar kai kuriuos asmenis. Iš "Respublikos" tiriamosios žurnalistikos sugebėjimų likusi tik parodija. Didieji nacionaliniai dienraščiai mulkina auditoriją, nuolat tarnaudami tai vieniems, tai kitiems interesams, jų puslapiuose gausu straipsnių, kuriuos galima įtarti esant užsakomaisiais".

Kokią santykinę žiniasklaidos rinkos dalį jūsų šalyje užima bulvarinė žiniasklaida?

V.Sprude: „Manau, kad apie 20-30 procentų rinkos Latvijoje užima grynai bulvarinė žiniasklaida. Latvijoje yra tik vienas laikraštis, laikomas „geltonuoju“. Tai –„Vakara Zinas“. Dar yra labai populiarūs žurnalai „Privata Dzive“ ir „Žizn zamečatelnyh liudej“, leidžiamas rusų kalba“.

E.Boltowski: „Labai sudėtinga įvertinti procentine išraiška, kokią Estijos žiniasklaidos rinkos dalį užima bulvarinė žiniasklaida. Tačiau nesunku atkreipti dėmesį į tendenciją, kad ir solidūs dideli leidiniai vis labiau „geltonėja“. Žinoma, tai skatina daryti konkurencija ir siekis pritraukti potencialių skaitytojų dėmesį“.

M.Pukk: "Bulvarinės žiniasklaidos užimamą rinkos dalį sunku nustatyti, kadangi riba tarp bulvarinių ir rimtų leidinių labai paini".

M.Garbačiauskaitė: "Bėda ne tik ta, kad bulvarinė spauda turi didžiausius tiražus, bet ir ta, kad Lietuvos žiniasklaidą yra ištikusi žanrų krizė. Yra tik bulvarinė arba pusiau bulvarinė spauda, rimtosios beveik nėra. Rimta spauda galima laikyti “Kauno dieną”, “Lietuvos žinias”, “Verslo žinias”, “Atgimimą”, “Klaipėdą”, “Panoramą”, “Veidą”. Deja, pagal tiražą nė vienas šių leidinių negali būti priskirtas nacionaliniams. Taip pat didelis rūpestis – tos pačios bulvarinės žiniasklaidos kokybė. Geras bulvarinis laikraštis vertas pagarbos, jį sunkiau leisti nei rimtąjį leidinį. Deja, kokybiško bulvarinio laikraščio Lietuvoje beveik nėra. Vadinti gėjus vištgaidžiais – tai dar ne geras bulvaras".

Kokia rimtosios – analitinės – žiniasklaidos būklė jūsų šalyje (tiražai, auditorija, visuomenės poreikis)? Ar žiniasklaidoje diskutuojama apie etines kolegų problemas?

V.Sprude: „Šiuo klausimu Latvijoje blogai, ypaš internetinėje žiniasklaidoje. Esu įsitikinęs, kad tiesiog rimtų analitinių interneto portalų paprasčiausiai Latvijoje nėra. Žinoma, yra informaciniai portalai, tačiau nemanau, kad juos būtų galima pavadinti analitiniais, nors ten ir yra komentarų. Apie etiką kartais diskutuojama, tačiau labai jau vangiai. Galbūt todėl, kad šis klausimas šiuo metu nelaikomas aktualiu“.

E.Boltowski: „Turime keletą politinių pilietiškų bei rimtų internetinių portalų, kuriuose nuolat lankausi, tačiau gali būti, jog ne visus žinau. Ten kartais gvildenami ir žurnalistų etikos klausimai“.

M.Pukk: "Mūsų laikais nėra jokių aiškių ribų. Kai kurie bulvariniai leidiniai spausdina labiau analitinius straipsnius nei rimti laikraščiai ir atvirkščiai. Apie etinės problemas žiniasklaidoje diskutuojama labai dažnai".

M.Garbačiauskaitė: "Stiprų impulsą minties laisvėjimui ir nuomonių įvairovei suteikia internetinė žiniasklaida. Tikiuosi, ji neseks “spaudininkų” pėdomis, juolab kad jau įrodė galinti išgyventi netarnaudama jokiems interesams".

Kokias pilietines, vertybines akcijas inicijavo (inicijuoja) jūsų šalies žiniasklaida?

V.Sprude: „Nesu girdėjęs, kad mūsų internetiniai portalai būtų panašias akcijas inicijavę ar organizavę“.

E.Boltowski: „Žinoma, galiu suklysti, tačiau, mano manymu, mūsų internetiniai portalai jokių pilietinių, vertybinių akcijų neorganizavo. Bent jau aš tokių neatsimenu, nors galbūt kas nors kitas mane gali ir pataisyti“.

M.Pukk: "Beveik visas tokio pobūdžio kampanijas inicijuoja žiniasklaida. Jos labai skirtingos – pradedant politikų etika, baigiant diskusijomis apie sovietinės eros suvažiavimų rūmų Talino centre nugriovimą".

M.Garbačiauskaitė: "Apie žiniasklaidos bėdas viešai daugiausiai diskutuojama toje pačioje internetinėje žiniasklaidoje. Kritiką stambiųjų žiniasklaidos “banginių” adresu išjudinti sunku. Svajoju apie tą laiką, kai visuomenėje rasis daugiau bebaimių nuomonės formuotojų, tokių kaip R.Juozapavičius, kurie nebijos įvardyti konkrečių pažeidimų žiniasklaidoje".

Naujausiame „Atgimime“ rasite:

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto studentės įspūdžius apie gyvenimą Lietuvoje ir Minske.

"Būsimų rinkimų krosnis dar nepakurta"

"Baltieji rūmai: nuo konfrontacijos - prie kompromiso?"

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (87)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (8)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (12)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai (6)

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (183)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Rapšys įspūdingai pagerino rekordą ir laimėjo auksą – visus varžovus pralenkė net 6 sek. (19)

Vroclave (Lenkija) vykstančiose XXIX Marka Petrusewicza atminimo plaukimo trumpajame (25 metrų)...

Į Lietuvą grįžusi ir mažą miestelį pamilusi lietuvė: atrodo, čia net vaikai gimsta kitokie (132)

Monika Peldavičiūtė gyvenimą kūrė milijonus gyventojų skaičiuojančiuose miestuose, tačiau...

Indijoje viešėjusi kaunietė: šią šalį rekomenduoju tiems, kurie pasiryžę daug ištverti (59)

„Oro uoste, Amsterdame, sutikau pasaugoti paryžiečio, skrendančio į Indiją, lagaminą. Kai jis...

Ispanijoje – skausminga Messio trauma, kuri užtemdė svarbią pergalę

Šeštadienio vakarą buvo žaidžiamos trejos Ispanijos „La Liga“ čempionato 9-tojo turo...

Apie modelių tragedijas ryžosi prabilti ir manekenė Radvilė Labutytė: pasinaudoti merginomis siekia ne vienas (129)

Iš Lietuvos kilusiam modeliui Radvilei Labutytei jau seniai ne naujiena darbotvarkė, kurioje –...