aA
Jei berniukas spokso pro kokį plyšį į besirengiančią moterį, normalūs tėvai už tokį elgesį mažų mažiausia pamokslą atskaito. Net mažas berniukas žino, kad taip elgtis nedera ir, progai pasitaikius, tenkina savo nenumaldomą smalsumą paslapčia. Jei taip elgiasi suaugęs, jo laukia psichiatras. Jei varvindama seilę pro rakto skylutę spokso visuomenė, ji yra rimtai pasiligojusi.
R.Bogdanas. Pavogtas premjero privatumas
© A.Didžgalvio nuotr.

Yra erdvės, kurių pažeisti negalima. Kiekvienas mūsų nuo valstybės galvos iki kalinio turime savo pasaulį, o jame yra draustiniai, po kuriuos kitiems vaikščioti nevalia. Dar yra zonos, kur būname tik su kažkuo, ir trečias ten nepageidaujamas.

Mes gyvename visuomenėje, ir kiekviena diena yra daugybės tarpusavio kontaktų virtinė. Žmonės seniai yra suvokę, kad negalime būti kiaurai permatomi lyg tušti buteliai, todėl turime nerašytas bendrabūvio taisykles, kurios leidžia kiekvienam išsaugoti nepaliestas teritorijas. Fizinė asmeninė erdvė yra ir mūsų būstas, ir pusmetris aplinkui mus. Piršimasis į svečius ar per didelis glaustymasis vertinamas kaip pasikėsinimas į privatumą.

Erdvės reikia ne tik kūnui, bet ir dvasiai. Kai ką laikome giliai savyje, kai kuo pasidalijame tik su išrinktaisiais ar artimiausiais. Mes natūraliai išskiriame asmeninius santykius, tuo pabrėždami, kad tai liečia tą mūsų dalį, kurios į viešumą neišleidžiame. Štai atsistatydina Povilas Malakauskas iš VSD ir sako: „Dėl asmeninių priežasčių“. Prezidentė jam paantrina: „Ir dėl asmeninių priežasčių“. Mums labai smalsu, kas jį išvertė iš kėdės, bet pripažįstame, kad net toks pareigūnas turi teisę į asmeninį gyvenimą, už kurio galima pasislėpti kaip už širmos.

Ką žmona skyrė vyrui, o vyras – žmonai, tapo vieša. Tais laikais, kai garbė kažką reiškė, toks viešintojas gautų antausį ir aiškintųsi dvikovoje. Pas mus tiek išskydo vertybės, kad ne gėda net viešai demonstruoti pavogtą daiktą.
Ramūnas Bogdanas

Totalitarinės visuomenės modelio idealas – žinoti viską apie kiekvieną. Kiaurai peršviestas ir be užuovėjos likęs žmogus yra viso labo patogus sraigtelis, o turintis savo draustinius išlieka laisvas juose net įgrūstas į narvą. Asmeninė erdvė yra šventa tiems, kam šventa teisė būti laisvam. Tol būsime laisvi, kol gerbsime kitų laisvę.

Paradoksalu, kada šią nuostatą griauna žiniasklaida, kuri yra pašaukta būti visuomenės laisvių ir teisių sarginiu šunimi. Paskutinis įvykis buvo praėjusį savaitgalį. Kažkoks anoniminis fotografas su geru teleobjektyvu įsisiurbė į premjero mobilaus telefono ekraną ir pasalūniškai per petį nufotografavo jo susirašinėjimą su žmona. Ar to fotografo niekas nemokė namuose tokio elementaraus dalyko, kad skaityti svetimus laiškus yra nedora ir negarbinga, ar jis augo akimi prilipęs prie skylutės moterų tualete, ir ne jam skirti žodžiai sukėlė tiek pat laimės, kaip nusmauktos kelnaitės, bet savo vagystės jis aiškiai negėdijo.

Visiškai nesvarbu, apie ką kalbėta. Ką žmona skyrė vyrui, o vyras – žmonai, tapo vieša. Tais laikais, kai garbė kažką reiškė, toks viešintojas gautų antausį ir aiškintųsi dvikovoje.
Pas mus tiek išskydo vertybės, kad ne gėda net viešai demonstruoti pavogtą daiktą. „Lietuvos rytas“ jau šeštadienį įdeda vagišiaus padarytą mobilaus telefono ekrano nuotrauką ir raginimą žiūrėti sekmadienį „Lietuvos ryto“ televiziją. Vienas geriausių Lietuvos žurnalistų E. Jakilaitis savo laidoje demonstruoja A. Kubiliaus susirašinėjimo su žmona nuotraukas kaip žaismingą savaitgalinį reportažiuką. Atrodo taip, lyg E. Jakilaitis lįstų į svetimą sutuoktinių lovą ir suokalbiškai merktų akį paauglių auditorijai: „Ką gi jie ten veikia po antklode? Tuoj pažiūrėsim.“

Publikaciją ir parodymą kažkas turėjo aprobuoti. Sprendimus priiminėja ne kvailiai. Ar jie nežino, kad griaudami leistinumo ribas tuo pačiu atriša rankas antrai pusei pakeisti taisykles? Jau planuojamos įstatymo pataisos, pagal kurias politikai gali būti išbraukti iš viešų asmenų sąrašo. Tada mūsų numylėtiniai galėtų užsirakinti po devyniais užraktais, pasiuntę šunims šėko pjauti visus žurnalistus, kurie iki šiol sergėja jų veiklos skaidrumą.

Teisę į privačią erdvę turėjo ir tapšnotojas Rolandas Paksas, ją turi ir privilegijomis apsikarstę seimūnai. Lauždamiesi į asmens draustinį, žurnalistai patys stato sieną, kurios pasekmės sukeltų labai neigiamų padarinių demokratijai. Ne taip seniai atšaukti nepavykę Arūno Valinsko ribojimai žiniasklaidai buvo atsakomoji reakcija į asmeniniais užgauliojimais virstantį Seimo darbo nušvietimą. Šiandien valdžios provokavimas užsisklęsti po skausmingų biudžeto karpymų, švelniai tariant, yra neatsakingas.

Tokiu būdu didinant atotrūkį stiprės įtampa visuomenėje, apie kurią taip svajoja riaušių šaukliai ir šalti jų projektuotojai. Dūžtančių vitrinų garsas nėra himnas demokratijai. Demokratija yra atviras kalbėjimas, o ne priešprieša. Antraip per ašarinių dujų debesį nepamatysime, kaip valstybės vairo įsistvers naujieji gelbėtojai.

Žmogiški paklydimai kartais tiesiogiai atsišaukia valstybių gyvenime, o valstybėje įsitvirtinę vertybės tampa sietu, per kurį išsijojami tinkamiausi į postus. Prancūzijos užsienio reikalų ministras yra paliudijęs, kad per Gruzijos – Rusijos karą Nicolas Sarkozy sakė Dmitrijui Medvedevui: „ Nebūkite melagis, juk negražu.“ Yra žmonių, kurie net aukščiausią postą pasiekę nepamiršta padorumo ribų. O mūsų istorijoje užtenka teleobjektyvą turėti – ir jau viskas galima. Jei tokiam duotum šautuvą ir nuodėmių atleidimą, turbūt išpleškintų viską, kas juda.

Mes atsispyrėme niveliuojančiam brežneviniam socializmui, atsispirsime ir vilionėms įsiteikti rinkai padorumo kaina. Ir tada buvo, ir dabar yra pasiduodančių, tačiau kol kas mūsiškiai laimi, kartodami:

Ja ne liubliu cholodnogo cinizma,
V vostorženost ne veriu, i eščio –
Kogda čužoi moi čitaet pisma,
Zagliadyvaja čerez plečo.

(Aš nemėgstu šalto cinizmo,/ Susižavėjimu aš netikiu, ir dar -/ Kai skaito svetimi man skirtus laiškus,/ Vogčiom per petį žvelgdami.)

Įtaigiau, kaip dainavo V.Vysockis, aš neparašysiu, todėl siūlau pagalvoti, kad žodžiai, gimę 1969 m. Maskvoje, skamba lyg mums skirti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pandemija nesužlugdė, o išgelbėjo: svarstė apie uždarymą, bet apyvarta per karantiną didėjo 3-4 kartus

„Pandemija išgelbėjo mūsų verslą“, – atvirai sako prieš metus įkurto restoranėlio...

Rusų politologas: Lavrovas pas Lukašenką atvažiavo su užduotimi (84)

Praėjusią savaitę Minske lankęsis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas...

Naujas rekordas: per parą patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai ir 21 mirtis papildyta (748)

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, ištirti...

Nausėdos ir Šimonytės derybos dėl ministrų kabineto: ar viskas taip ir turi būti (144)

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atmesti susisiekimo ir žemės ūkio ministrų kandidatūras...

Daugiausia naujų koronaviruso atvejų užfiksuota Kauno regione: virusas sparčiai plinta šeimose (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (86)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Agnė Keizikienė | D+

Kaip apgauti protą ir įgyvendinti susiplanuotus tikslus: šie patarimai padės šauti tiesiai į dešimtuką

Artėjant Naujiesiems metams, daugelis apmąsto praėjusius metus ir susidėlioja tikslus naujiems....

Chona Leibovičius | D+

Senosios Vilniaus kavinės – mūsų bohema ir pasididžiavimas: Neringa, Rotonda, Palanga ir Literatai

Kavinė (pranc. cafe – „kava“) – tai viešojo maitinimo ir laisvalaikio įmonė, panaši į...

Transliacija / Kablys. Paslaptingųjų vėgėlių žūklė: kokio tikėtis likusio sezono?

Prasidėjus žiemos darganoms prie upių netruks naktyje sušvisti vėgėliautojų laužai ir...

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (185)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...