aA
Vilnius, kaip ir visi seni miestai, turi daug paslapčių. Vienos jų – kaip Vytauto Didžiojo kapo vieta – mums nežinomos iki dabar, kitas pamažėl atskleidžia rūpestingi praeities puoselėtojai, trečios neatrastos žūva po aklu ekskavatoriaus kaušu. Prikelti praeitį taip, kad ji suspindėtų nelauktomis spalvomis, užsimojo dabartinė miesto valdžia su veikliuoju inovatyviu meru priešakyje. Tik jis savo neblėstančia energija pajėgus suteikti gyvybę šiam sumanymui, kuriame susipina žila senovė ir moderniausios technologijos.
R.Bogdanas. ES pirmininkavimui – požeminis Šventaragio tunelis (Balandžio 1-osios pokštas)
© DELFI (K.Cemnolonskio nuotr.)

Projektas kol kas slepiamas nuo visuomenės. Apie jį žino nedaugelis pašvęstųjų. Tai sumanymas, turintis priblokšti ne tik miesto gyventojus, bet ir visą Europos Sąjungą, todėl paslapties skraistę ketinta atskleisti tik tą dieną, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.

Redakcijoje buvo nemažai svarstyta, ar galima viešinti mus pasiekusią informaciją, ir sprendimą nulėmė vienas argumentas: bus kur kas svarbiau už vienkartinį netikėtumo efektą, jei visi Lietuvos žmonės gaus galimybę prisidėti savo idėjomis prie šio projekto, kol dar jis nebaigtas ir įmanoma įtraukti patobulinimus į kuriamą kompleksą.

Ten, kur šiandien Katedros aikštę juosia T.Vrublevskio ir Šventaragio gatvės, kadaise ėjo senoji Vilnelės vaga. Nedaug kas susimąsto, kodėl į Katedros aikštę išeinanti gatvė vadinasi Tilto, – todėl, kad ji baigdavosi tiltu per Vilnelę į Žemutinę pilį. Upių santaka buvo ten, kur nutiestas Karaliaus Mindaugo tiltas. Dabartinė Vilnelės vaga, kuria ji įteka į Nerį ties Arsenalu, yra žmonių iškastas kanalas, kuriuo Vilniaus pilys iš visų pusių buvo apsuptos vandens kliūtimi. Ilgainiui, kai pilys nebeteko gynybinės funkcijos, senoji vaga buvo užversta, iš gynybinės sienos teliko vieno bokšto pagrindas, ant kurio sumūryta Katedros varpinė, ir upę uždengė gatvės grindinys.

Drauge su Vilnele buvo palaidotas Vingrio upelis, prasidėdavęs Vingrių šaltiniais ties Basanavičiaus gatve, kur jų atminimui išlikusi Vingrių gatvė. Pro universitetą, Prezidentūrą ir dabartine L.Stuokos-Gucevičiaus gatve Vingris įtekėdavo į Vilnelę ties dabartiniu „Kempinski“ viešbučiu.

Prasidėjusi Šventaragio gatvės rekonstrukcija sukėlė gamtos mylėtojų pasipiktinimą, nes pirmiausia nuspręsta išpjauti visus medžius. Visa laimė, kad šio pasipiktinimo nepalaikė visuomenė, nes projekto sumanytojams būtų reikėję atlaikyti nepelnytus kaltinimus ir spaudimą, nors tikrosios priežasties jie negalėtų atskleisti. Jie tik trumpai pasakė, kad medžių šaknys kenks kažkokioms komunikacijoms po žeme.

Tikroji priežastis yra ta, kad dideli medžiai toje gatvėje negalės augti, nes jų šaknims nebelieka žemės. Vietoj jos atsiras skliautuota ertmė po žeme. Taip, ten bus tunelis! Erdvus išmūrytas tunelis, kuris prikels senąją Vilnelės vagą naujam gyvenimui.

Žinant šią paslaptį, daug keistų dalykų tampa paaiškinami. Atrodė nesuprantama, kad senosios Gedimino prospekto trinkelės buvo įvertintos kaip šiukšlyno tevertos, o vietoj jų sudėtos neatsparios šalčiui. Dabar aišku, jog tai grandiozinio projekto pradinė stadija, rodanti strateginį žvilgsnį toli į ateitį. Medžiagos Kinijoje nupirktos iš anksto, kol dar toje šalyje viskas nepabrangę, o Vilnius dar galėjo skolintis. Po žeme minusinių temperatūrų nebūna, todėl su laiku kiniškos plytelės bus panaudotos tunelio vidaus apdailai, o senosios istorinės trinkelės grįš į savo vietą. Pavyzdingai paslaptį saugo darbus atlikusios įmonės ir asmenys, sutikę laikinai priglobti senąsias trinkeles savo privačiose valdose.

Tunelis po Gedimino prospektu – tolimesnės ateities projektas. Dar neapsispręsta, ar juo paleisti elektromobilius, ar požemine vandens trasa su gondolomis sujungti Nerį nuo senojo Žvėryno tilto su požemine Vilnelės vaga.

Pirmajame etape iki šių metų liepos 1d., kada prasidės Lietuvos pirmininkavimas ES, turi būti baigtas tunelis, apjuosiantis Katedros aikštę nuo Pilies gatvės iki senųjų upės žiočių po Karaliaus Mindaugo tiltu. Atšaka požeminiu Vingrio upeliu sujungs požeminį vandens kelią su Prezidentūra.

Tai mažiausiai sąnaudų reikalaujanti projekto dalis, nes bus panaudoti 18 a. jėzuitų įrengti erdvūs kanalizacijos kanalai. Juos pagal senus planus atrado archeologai po Universiteto ir Šventaragio gatvėmis. Nors nenaudoti kelis šimtus metų, jie puikiai išsilaikę.

Neseniai Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo susitikusi su naujuoju popiežiumi Pranciškumi. Visos televizijos rodė jų pašnekesį, o balsas už kadro aiškino, jog Prezidentė pakvietusi Šventą tėvą apsilankyti Lietuvoje. Tačiau nutylėta svarbiausia aplinkybė: atsižvelgdama į tai, kad popiežius yra jėzuitų ordino atstovas,  Prezidentė jam trumpai paminėjo galimybę prisiliesti prie  jėzuitų istorijos Vilniuje. Patikimi šaltiniai tvirtina, jog vizito tikimybė didelė, nes popiežių labai sudomino kvietimas pakeliauti senaisiais miesto labui jėzuitų įrengtais kanalais nuo Vilniaus kurijos Šventaragio gatvėje iki universiteto, kuriam pagrindus padėjo jėzuitai, o paskui užsukti čiobrelių arbatėlės į Prezidentūrą šalimais.

Kiek pravalius vagas, kad būtų pakankama grimzlė, jais praplauks nedideli laiveliai, kuriais po žeme vyks susisiekimas tarp Prezidentūros ir Valdovų rūmų, o išplaukus per Vilnelės žiotis į Nerį bus galima pasiekti Seimą.
Aišku, meras nepamiršo ir miesto: nedidelė prieplaukėlė prie Baltojo tilto priims ne tik „Lietuvos“ viešbučio gyventojus, bet ir aukštus savivaldybės svečius. Tam meras paaukojo savo senos jachtos stiebą, kuris pagamintas iš labai kokybiškos medienos ir ilgai tarnaus flagštoku Vilniaus vėliavai, žyminčiai savivaldybės prieplauką.

Taigi, kai miestą užplūs minios Europos politikų ir tarnautojų, dėl šio projekto gyventojai jokių nepatogumų nepatirs. Didelis svečių srautas į susitikimų vietas keliaus požeminiais kanalais ir Nerimi. Pagalvota ir apie atgalinį kelią. Laiveliai bus aprūpinti elektriniais varikliais, pajėgiais plaukti aukštyn Nerimi. O tuneliuose, kurie bus išilgai perskirti žema tvorele per vagos vidurį, vandens siurbliai sukurs priešpriešinę srovę, kad iš Neries būtų galima požemiu pasiekti Valdovų rūmus ir Prezidentūrą. Siurbliai jau seniai Vilniuje, jie buvo gauti iš kinų kaip priedas prie sandorio už trinkeles.

Elektros klausimas taip išspręstas, kad miestui nieko nekainuotų. Dieną naktį tuneliuose degs ryškios lempos, laidais sujungtos su gatvės žibintais paviršiuje. Ties kiekviena lempa ant skliautinių lubų ir sienų bus pritvirtintas optimalus saulės baterijų kiekis. Jos neįvežtinės, sukurtos Lietuvos gamintojų. Buvo paskaičiuota, jog už lempos panaudotą 1 kwh reikės mokėti 50 centų, o už saulės baterijų sukauptą elektros energijos 1 kwh tunelius valdanti įmonė gaus 1,50 lito. Kiekviena kwh požemyje pagal planą turėjo duoti 1 litą pelno. To būtų užtekę ir tunelio priežiūrai, ir nemokamai plukdyti keleivius. Dabar planus teks pakoreguoti.

Siūlyta tunelį pratęsti iki Sereikiškių parko, bet socialdemokratų vadovybė griežtai pasisakė prieš, kad žmonės neįžvelgtų jų savanaudiškumo: juk tada bičiuliai galėtų pasiekti savo partijos būstinę Barboros Radvilaitės gatvėje lyg venecijiečiai, laivais. Reputacija pasirodė brangesnė už pagundą, tad šis etapas baigsis tuneliu ties Pilies gatve, iš kur po to suks link Valdovų rūmų. Šitam projektui valdantieji nesipriešino, sutikdami, jog tai dar labiau išryškins Algirdo Brazausko idėjos monumentalumą.

Sunkiai sekasi tartis su Vilniaus kurija dėl tunelio trasos pro katedrą. Merui norėtųsi, kad keleiviai tamsoje praplauktų pro katedros rūsius, atskirtus stikline siena, už kurios matytųsi deglų nušviesti valdovų sarkofagai. Neišpasakytas reginys, kuris nepatraukė dvasininkų net pasiūlius jiems požeminę stotelę ties kurijos pastatu. Kardinolas sakosi mieliau pasiirstysiantis luoteliu po ežerus.

Antrame etape atlikus pakartotiną Gedimino prospekto rekonstrukciją, bus sukurtas analogo pasaulyje neturintis kompleksas, kuris pagaliau priartins Vilnių prie upės. Trečiasis etapas, kuriam jau ruošiamasi, bus Gugenheimo muziejaus statyba. Tada jį bus galima pasiekti laivais ir nuo Žvėryno tilto, ir nuo Katedros aikštės. Dabar supratote, kodėl konkursą muziejaus projektui laimėjo laivo pavidalo pastato idėja?

Dėkojame tiems, kurie skaitydami nusišypsojo, o tuos, kurie nesuprato – dar kartą sveikiname su juokų ir melagių diena ir primename - tai Balandžio 1-osios pokštas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (68)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (84)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (8)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (208)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (289)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai (5)

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (151)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (224)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

|Maža didelių žinių kaina