aA
Praėjusią savaitę Prezidentą Gitaną Nausėdą S. Daukanto aikštėje aplankęs socialdemokratų lyderis Gintaras Paluckas pareiškė, kad pokalbio metu juodu „nieko nerūkė“. Gal ir taip, patikrinti neįmanoma. Tačiau skaitant kai kuriuos įstatymus ir instrukcijas peršasi priešinga nuomonė. Atrodo, kad jų kūrėjams trūksta sveikos nuovokos ir jautrumo. Vis aktyviau į gyvenimą braunasi valdiškos sąvokos.
Ramunė Sakalauskaitė
Ramunė Sakalauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Rusijos grėsmės akivaizdoje parlamentarai postringauja apie gyventojams privalomas instrukcijas, kokias neva turi parengusi Suomija.

Prieš keletą metų išleistame specialiame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ buvo surašyta, kad kiekvienam šeimos nariui reikėtų turėti ne mažiau kaip 3 litrus vandens, pirmosios medicinos pagalbos reikmenų, į vandeniui atsparią pakuotę įpakuotų degtukų, negendančių maisto atsargų trims dienoms.

Regis, kam gadinti popierių elementariems dalykams, žinomiems nuo seno. Naudingesni būtų paaiškinimai, ką daryti kilus Astravo grėsmei ar iš ten pakilus neaiškios kilmės debesėliui.

Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvoje prikurta tiek įstatymų ir instrukcijų, kad norint visus išspausdinti reikėtų iškirsti kelias girias, o išstudijuoti – dešimtmečio.

Dokumentų tokia gausybė, kad gali pasimesti. Nuo 1990 m. kovo 10 d. Lietuvoje priimti 11 587 įstatymai. Ankstesnis, 2012–2016 m. dirbęs Seimas priėmė 2054 įstatymus, dabartinės kadencijos sąskaitoje –1952 įstatymai.

Pridėjus dabartinių parlamentarų priimtus teisės aktus, skaičius siekia 2777. Klausimas, kiek iš jų galios keletą metų.

Paprastiems žmonėms teisės aktų kalba skamba kaip šumerų raštas. Nuolatiniai teisės aktų tobulinimai dar labiau painioja. Kad suvoktum, ką turėjo galvoje jų autoriai, tenka kreiptis į ekspertus. Taip atsiranda įstatymų aiškintojai, kuriems už tą darbą reikia mokėti.
Ramunė Sakalauskaitė

Sunkiai surasi nepakeistą įstatymą, o „čempionų“ pataisos skaičiuojamos dešimtimis. Įstatymai keičiami dažniau, negu keičiasi oras.

Nespėjus įsigilinti, kaip veikia priimtas teisės aktas, trimituojama apie jo pataisas. Prieš porą metų atlikta analizė liudijo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas keistas 72 kartus, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas – 53, Viešųjų pirkimų įstatymas – 37, Statybos įstatymas – 38, Teritorijų planavimo įstatymas – 34 kartai.

Tarp keitimų rekordininkų puikuojasi Valstybės tarnybos įstatymas, keistas 108 kartus, ir Alkoholio kontrolės įstatymas, koreguotas 56 kartus.

Paprastiems žmonėms teisės aktų kalba skamba kaip šumerų raštas. Nuolatiniai teisės aktų tobulinimai dar labiau painioja. Kad suvoktum, ką turėjo galvoje jų autoriai, tenka kreiptis į ekspertus.

Taip atsiranda įstatymų aiškintojai, kuriems už tą darbą reikia mokėti. Tiesa, pasitaiko ir nemokamų konsultantų, bet, kaip žinia, nemokamas ne visada bus geras. Valdžios įstaigos, turinčios armiją tarnautojų, išmano įstatymų „pilkąsias zonas“ ir norėdamos visada atras, prie ko prikibti.

Todėl net Mokesčių inspekcijos atstovui padedant užpildyta pajamų deklaracija neužtikrins, kad po pusmečio negausi pranešimo apie neteisingą deklaravimą ir nesumokėtus mokesčius.

Valstybės iždas lyg per maža antklodė, su kuria visų šalies gyventojų gerai neapkamšyti, kažkuriam vienas šonas vis tiek šąla.

Teisės aktų pataisos dažnai proporcingos artėjantiems rinkimams. Politikai, norėdami įsiteikti rinkėjams, vis sugalvoja naujų, neva gyvenimą gerinančių įstatymų pataisų. 2015 m. buvo įvesti neformaliojo vaikų švietimo krepšeliai, po 15 eurų mėnesiui moksleiviui įvairiems būreliams.

Taip vaikų laisvalaikio organizatoriai buvo paversti paslaugų pardavėjais. Neseniai pradėtas vaikus turinčiųjų tėvų viliotinis baigiasi, neformalaus ugdymo krepšeliai galios iki metų pabaigos. Nuo šiemet pamaloninti senjorai, kuriems valdžia pridėjo maždaug po 10–15 eurų.

Tačiau pradėti skriausti individualios veiklos pažymėjimų turėtojai, kurie patys pelnosi duoną ir moka mokesčius. Nuo naujųjų jie tapo atpirkimo ožiais ir turi plačiau atverti pinigines. Taip 10–15 eurų vieniems pridėjo, iš kitų atėmė.

Į naujų instrukcijų girnas pateko ir vaikų pasakos, kurias imta perrašinėti paprastesne kalba. Neva vaikai nesupras senų tekstų, pakitusios realijos diktuoja tam tikras korekcijas.
Ramunė Sakalauskaitė

Kad ir kaip liūdnai beskambėtų, į rinkėjų balsų žvejybą įsitraukę politikai žmones pamiršta. Rašytoja Vanda Juknaitė yra sakiusi, kad kalba išduoda žmogų ir kuria tikrovę. Į gyvenimą vis aktyviau braunasi valdiškos sąvokos, tokios kaip paslaugos, funkcijos, klientai.

Valdiškai kalbai veržiantis į gyvenimą, pereinama į nuasmenintus santykius. Taip našlaitis tampa klientu ir socialinių paslaugų pirkėju. Laidojimo namai rūpinasi ne paskutiniąja kelione, o teikia laidojimo paslaugas.

Teikiant slaugos ir laidojimo paslaugas dingsta atjauta. Tai, kad Globos namų instrukcijose vaikai vadinami klientais, rašytojos nuomone, yra nesusipratimas.

Kažkada ligoninėse dirbusias gailestingąsias seseris pakeitė sanitarės, dabar jos vadinamos slaugių padėjėjomis. Pareigų pavadinimai keičia ir santykį su ligoniu.

Beje, į naujų instrukcijų girnas pateko ir vaikų pasakos, kurias imta perrašinėti paprastesne kalba. Neva vaikai nesupras senų tekstų, pakitusios realijos diktuoja tam tikras korekcijas. Kaip teisingai pastebėjo V. Juknaitė, adaptuotomis pasakomis auginami vaikai kažin ar pajėgs suprasti pasaulį, liekantį instrukcijų paraštėse.

Nepaliaujamai „dirbančios“ įstatymų staklės, deja, negarantuoja jų kokybės. Akivaizdu, kad instrukcijų gausa neapsaugos šalies nuo ekologinės katastrofos. Jeigu ir toliau taip gyvensime, susinaikinsime šalį savomis rankomis. Nereikės nei užsienio priešų, juodą darbą atliks verslininkų godumas ir įstatymų bei instrukcijų painiava.

1991 m. sovietų desantininkams puolant Lietuvos laisvę žmonės elgėsi be instrukcijų, pasikliaudami sveiku protu ir nuovoka. 1998 m. prezidentas Valdas Adamkus kvietė parlamentarus įstatymus rašyti geriau suprantama paprastesne kalba. Ši idėja vis dar aktuali.

2018 m. rudenį Lietuvą aplankęs popiežius Pranciškus kvietė kelti švelnumo revoliuciją. Akivaizdu, kad trisdešimtaisiais nepriklausomos Lietuvos metais atėjo laikas antrajai – paprastesnių ir žmoniškesnių instrukcijų bei teisės aktų revoliucijai. Tai turėtų apsaugoti nuo „apsirūkiusių“ įstatymų ir instrukcijų kūrėjų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.5263

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (91)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (70)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (248)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (188)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Lyg tikra vasara: į Lietuvą plūstelės šiluma – įdienojus net iki 23 laipsnių

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė – šiltoji dalis. Su smarkokais pietiniais oro...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (575)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (10)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (17)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (37)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...