aA
Per pasaulį nuaidėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymas Danijai parduoti Grenlandiją viešosios erdvės tebuvo įvertintas kaip eilinis ekstravagantiškas išsišokimas. Kopenhagos politinis elitas nuo kairės iki dešinės purkštavo iš pasipiktinimo ir svarstė, ar D. Trumpas juos įžeidė, ar galutinai išprotėjo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jie tarptautiniu šopingu neužsiiminėja.
Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© T. Vinicko (DELFI), nuotr.

Atrodytų, D. Trumpas išbandė naują variaciją teritorijų užgrobimo tema. Jei rusai Krymą tiesiog užgrobė, tai amerikiečiai geidžiamą kąsnį tiesiog nusipirks. Žmonės patenka kaip priedas prie to, ką D. Trumpas pavadino „nekilnojamojo turto sandoriu“.

Depresinė sala

Kai vikingai prieš tūkstantį metų atrado Grenlandiją, ji buvo žaliuojanti sala – todėl ir pavadinta „žalia žeme“. Vėliau prasidėjęs mažasis ledynmetis sunaikino naujakurių kolonijas. Sąlygos ir šiandien ten labai atšiaurios.

Sala sudaro 98 proc. Danijos teritorijos, tačiau joje tegyvena 57 000 žmonių. Sostinė yra Nūkas (Nuuk) su 18 000 gyventojų. Pagrindinės tautybės yra inuitai (90 proc.) ir danai. Pirmuosius anksčiau vadino eskimais, bet su jais negražiai elgėsi, todėl dabar nepolitkorektiška naudoti senąjį pavadinimą. Neva su nauju žodžiu verčiame naują puslapį, – panašiai, kaip pas mus veidmainiaujama dėl istorinio čigonų etnonimo.

Tiesmukas D. Trumpo pasiūlymas nerealus jau vien dėl to, kad JAV visai kitaip žiūri į socialinės šalpos ir subsidijų klausimus. Paskutinis pavyzdys yra puertorikiečiai, kuriems kelerius metus po uragano padėjo, o tada išbarė, kad jau metas tvarkytis patiems, o ne laukti pagalbos iš Vašingtono.
Ramūnas Bogdanas

Pagrindinis salos eksportas yra žuvis, krabai ir krevetės. Pajamos per menkos, iš jų gyventų skurde. Danija kasmet skiria net 600 mln. JAV dolerių subsidijų – net po 10 000 vienam žmogui. Saloje tikras socializmas – draudžiama privati žemės nuosavybė, o gyvenimas priklauso nuo išmokų, ne nuo uždirbtų pajamų. Tai rojaus nesukūrė – Grenlandija kenčia nuo alkoholizmo, nuo gausybės abortų, nuo didelio savižudybių skaičiaus. Gaudami milžinišką kasmetinę dotaciją, jie yra nepatenkinti, kad danai raukosi mokėdami.

Tiesmukas D. Trumpo pasiūlymas nerealus jau vien dėl to, kad JAV visai kitaip žiūri į socialinės šalpos ir subsidijų klausimus. Paskutinis pavyzdys yra puertorikiečiai, kuriems kelerius metus po uragano padėjo, o tada išbarė, kad jau metas tvarkytis patiems, o ne laukti pagalbos iš Vašingtono.

Nors Grenlandija juridiškai neįeina į ES ir laikoma šalies narės užjūrio teritorija, vietiniai yra ES piliečiai, o jų valdovė – Danijos karalienė Margretė II. Sala turi išsikovojusi plačią autonomiją, Kopenhagai deleguodama užsienio politikos ir gynybos klausimus.

Nerimstanti Kinija

Pasinaudodama autonomijos teisėmis, Grenlandijos valdžia bando uždirbti pinigų, nekreipdama dėmesio į galimas savo veiksmų pasekmes.

Po Grenlandijos ledo kepure slepiasi didžiulės naudingų iškasenų atsargos. Kol kas jos sunkiai prieinamos, gavyba labai brangi. Bet ledas kaip atsirado, taip ištirps, o tada atsivers retųjų žemės metalų, cinko, urano klodai.
Ramūnas Bogdanas

Šiuo metu pirmas pretendentas į jos užvaldymą yra Kinija. Būdama ganėtinai pietuose, ji yra pasivadinusi „netoli Arkties esančia valstybe“. Kinijos interesas yra laivyba Šiaurės jūromis, įtraukta į jų globalios prekybos koncepciją kaip „poliarinis šilko kelias“.

Kelių saugumą užtikrina infrastruktūros ir strateginių taškų kontrolė. Švelnėjant žiemoms vis didės Šiaurės laivybos reikšmė, o ją prižiūrėti galima iš Grenlandijos.

Dar 2016 m. Kinija bandė nupirkti seną JAV karinę bazę saloje, bet danai neleido. Tada kinai 2018 m. susitarė su Grenlandijos premjeru dėl trijų oro uostų statybos, bet Kopenhaga vėl užkirto kelią, nurodydama rinktis rangovus iš daniškų kompanijų.

Kinai rankų nenuleidžia ir šiemet pavasarį pasirodė su nauju pasiūlymu lengvatinėmis sąlygomis modernizuoti dabartinį oro uostą ir dar pastatyti palydovinio ryšio stotį.

Kitų šalių patirtis rodo, jog tokios investicijos yra naudingos tik pačiai Kinijai. Net darbo vietų nesukuriama, nes atvežami kinai darbininkai. Valdžia gadinama kyšiais, į poveikį gamtai dėmesio nekreipiama.

Po Grenlandijos ledo kepure slepiasi didžiulės naudingų iškasenų atsargos. Kol kas jos sunkiai prieinamos, gavyba labai brangi. Bet ledas kaip atsirado, taip ištirps, o tada atsivers retųjų žemės metalų, cinko, urano klodai.

Grenlandijos kontrolė yra svarbus svertas iš karto prieš du pagrindinius priešininkus – Kiniją ir Rusiją. Kad JAV nusiteikusios rimtai, rodo žingsniai po skandalingojo pasiūlymo.
Ramūnas Bogdanas

Šiuo metu kalnakasyba Grenlandijoje daugiau simbolinė, bet net 60 proc. jos kontroliuoja Kinija. Strategiškai be galo svarbu retųjų žemės metalų atsargos. Be jų nepagaminsi nei išmaniojo telefono, nei daugybės kitos sudėtingos elektronikos, o Kinija šiuo metu yra pagrindinis retųjų žemės metalų tiekėjas. Grenlandijos iškasenos galėtų sugriauti kinų monopolį.

JAV Grenlandijoje

Apie trečdalis dabartinės JAV teritorijos yra nupirkta.

1803 m. už 15 mln. dolerių įsigijo Luizianą iš prancūzų. 1819 m. iš ispanų už 5,5 mln. dolerių nupirko Floridą. 1867 m. iš rusų nupirko Aliaską už 7,2 mln. dolerių. Lygiagrečiai su Rusija buvo deramasi su Danija dėl Islandijos ir Grenlandijos pirkimo, bet nesusitarta.

Paskutinis JAV žemių pirkinys buvo, beje, iš Danijos. 1917 m. danai pardavė Danijos Vest Indiją (kelias salas Karibuose) už 25 mln. dolerių. Tuo metu Jungtinėms Valstijoms kėlė pavojų, kad salas užims kariaujanti Vokietija ir iš jų blokuos Panamos kanalą.

Danija tose salose pelnosi iš vergų darbo. Net kai visur aplinkui vergija buvo panaikinta, danai tempė net iki 1848 m. Po to ekonominio patrauklumo neliko, ir pardavė, kai atsirado pirkėjas. Dabar JAV Mergelių salos yra neinkorporuota JAV teritorija su 100 000 gyventojų.

Antrą kartą nupirkti Grenlandiją iš Danijos norėjo JAV prezidentas Harry Trumanas 1946 m. už 100 mln. dolerių (dabar tai būtų 1,3 mlrd.). Per Antrąjį pasaulinį karą, kai Daniją okupavo naciai, danų pasiuntinys Vašingtone 1941 m. leido saloje atidaryti JAV karinę bazę, kuri padėtų ginti koloniją nuo vokiečių.

Dabartinė JAV bazė Ultimate Thule įrengta 1953 m. NATO gynybinės programos rėmuose. Ją pastatyti kainavo ne mažiau pastangų, kaip iškasti Panamos kanalą.

Thule senovės graikai vadino žemes į šiaurę nuo Britanijos. Bazė yra atvira navigacijai tik šešias savaites per metus. Tada kanadiečių ledlaužis atveda prie kranto vieną JAV laivą su atsargomis visiems metams. Bazėje dirba 600 žmonių. Iš jų 140 yra amerikiečiai, 400 – danai, 50 – inuitai.

Thule yra labai svarbus JAV priešraketinės gynybos sistemos elementas. Be to, ji naudojama palaikyti ryšiui su įvairiomis kosmoso misijomis. Pastaruoju metu bazės reikšmė tik didėja. Be didelį aktyvumą rodančių kinų, pretenzijas į Arktį ėmė reikšti Rusija, ir jos apetitas neapsiriboja ekonomine zona. Savo siekius ji tvirtina didindama karinį buvimą Arktyje.

Geografiškai Thule yra pusiaukelėje tarp Niujorko ir Maskvos. Grenlandijoje pastatytos raketos sėkmingai siektų į abi puses. Per Šaltąjį karą JAV bandė įgyvendinti projektą „Iceworm“ (Ledo kirminas). 4000 km ilgio požeminiuose ledo koridoriuose turėjo važinėti 600 priešui nepasiekiamų balistinių raketų, galinčių sunaikinti visą TSRS branduolinį potencialą. Tačiau ledyno judėjimai, nuolat užverčiantys koridorius, privertė projektą nutraukti.

D. Trumpo pageidavimas nupirkti Grenlandiją buvo prasčiausias ėjimas iš daugelio kitų, bet tai gali būti narcizo magnato įprasta taktika tėkšti ant derybų stalo ką nors neįmanomo, kad vėliau antra pusė ramiau priimtų realų pasiūlymą.
Ramūnas Bogdanas

Rusijos ir Kinijos norai kontroliuoti Arktį ir Šiaurės jūrų kelią, V. Putino grasinimai nauju stebuklingu ginklu verčia JAV galvoti apie Thule bazės pajėgumų didinimą ir pasirūpinti, kad Grenlandija neįsileistų potencialių priešininkų. Pačioje saloje politikai pasiruošę pulti į glėbį dideliems pinigams. Kai Grenlandijos vyriausybė pakluso Kopenhagai 2018 m. ir atsisakė sandorio su kinais dėl oro uostų, kairieji Nūke pasipiktinę pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.

Perspektyvos

Į D. Trumpo pasiūlymą sostinė Nūkas reagavo ramiau nei Kopenhaga. Buvusi premjerė pastebėjo, kad derėtis reikia ne su danais, o su vietiniais. „Mes atviri verslo pasiūlymams“ yra bendra grenlandiečių nuostata, kuri gali būti pavojinga JAV, kai gręžiamasi į kinus, – bet nuostata gali būti ir naudinga.

Grenlandijos kontrolė yra svarbus svertas iš karto prieš du pagrindinius priešininkus – Kiniją ir Rusiją. Kad JAV nusiteikusios rimtai, rodo žingsniai po skandalingojo pasiūlymo.

Valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo paskambino kolegai į Kopenhagą aptarti naujos prezidento vizito datos ir aptarė būdus didinti JAV ir Danijos bendradarbiavimą Arktyje.

Savaitė po kilusio barnio Valstybės departamentas pateikė siūlymą JAV Senato užsienio reikalų komitetui pritarti generalinio konsulato Grenlandijoje steigimui. Rašte nusakomas tikslas – „stiprinti politinius, ekonominius ir prekybinius ryšius“.

Abejotina, ar JAV ramiai iš šalies stebės, kaip griaunamas šiaurinis jų gynybos flangas. Ir ekonominės JAV galimybės, ir karinis buvimas saloje yra solidi prielaida, kad kinai su rusais neužvaldys strateginio regiono.
Ramūnas Bogdanas

Tokie žingsniai yra apmąstytos valstybinės strategijos dalis. Prezidentas pataikė į toną, bet viską suprimityvino iki savo lygio. Laikraštis „The Washington Post“ sužinojo, kad kalba ėjo tik apie salos nuomą už 600 mln. dolerių į metus – kas padengtų danišką subsidiją – ir vienkartinę neįvardinto dydžio išmoką.

D. Trumpo pageidavimas nupirkti Grenlandiją buvo prasčiausias ėjimas iš daugelio kitų, bet tai gali būti narcizo magnato įprasta taktika tėkšti ant derybų stalo ką nors neįmanomo, kad vėliau antra pusė ramiau priimtų realų pasiūlymą.

O JAV tikrai turi kuo sudominti ir Kopenhagą, ir Nūką: gali įsileisti danų lėktuvus į Thule, gali prisidėti prie subsidijų Grenlandijai, gali atlikti išsamią gamtos išteklių žvalgybą, nes Danija neturi atitinkamų geologinės žvalgybos pajėgumų.

Po plačios autonomijos suteikimo Danija ir Grenlandija yra sutarusios 2021 m. pradėti derybas dėl visiško salos suvereniteto. Yra pavojus, kad gavusi laisvas rankas spręsti Grenlandija atsigręš į tuos, kurie daugiau pasiūlys. Nesenos istorijos rodo, kad vietos politikai mato tik trumpalaikę naudą.

Todėl abejotina, ar JAV ramiai iš šalies stebės, kaip griaunamas šiaurinis jų gynybos flangas. Ir ekonominės JAV galimybės, ir karinis buvimas saloje yra solidi prielaida, kad kinai su rusais neužvaldys strateginio regiono.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.5472

Top naujienos

Užkalnis pripažino: mano kūryba yra paveikta Indijos kvaišalų (58)

Žinoma, apie jokias nelegalias medžiagas ar receptinius sąmonę plečiančius preparatus aš...

Prokuroras įvardijo sukčių purvinus metodus: prašo kreiptis ir praradus menkiausias sumas (119)

Klaipėdos prokuroras Simonas Genys į „Delfi“ kreipėsi norėdamas įspėti apie sukčių...

Maudynių eketėje entuziastas: pas gydytojus einu tik tada, kai reikia pasikeisti vairavimo teises (37)

Spaudžiant šalčiui ne visiems norisi užsidaryti šiltuose namuose. Panevėžiečiai kaip tikri...

Stringant COVID-19 vakcinų pristatymui, SAM abejoja dėl prezidento iškelto tikslo iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų (123)

Stringant COVID-19 vakcinų pristatymui, būtų drąsu teigti, jog Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks...

Rimas Šapauskas | D+

Rimas ir kunigas. Pokalbis su vyskupu Arūnu Poniškaičiu: nusikaltęs kunigas vis tiek lieka Bažnyčios nariu

Iš kur kyla gandai, stereotipai ir nesusikalbėjimas? Dažniausiai – iš nežinojimo. Ar tikrai...

Kineziterapeutas Žilvinas Pušnys | D+

Tai – vienas geriausių pratimų pilvo presui, bet dažnai atliekamas klaidingai: štai kaip jį daryti teisingai

Šis pratimas laikomas vienu veiksmingiausių pilvo presui . Pratimas apima daugiau nei vieną...

Laura Vagonė: man nieko niekada nereikėjo imti grožiu (106)

Ryški, drąsi ir energinga švenčių planuotoja Laura Vagonė atvira, dažnai ji veidrodyje nemato...

Šviesa tunelio gale: Dulkys dalijasi pozityvia koronaviruso statistika (182)

Lietuvai jau daugiau nei mėnesį gyvenant antrojo griežto karantino sąlygomis, sveikatos apsaugos...

COVID-19 protrūkiai Lietuvoje nesiliauja vaikų darželiuose ir įmonėse, sunki padėtis tęsiasi ir šalies globos namuose Per parą nustatyti 773 koronaviruso atvejai, mirė 18 asmenų (119)

Per praėjusią parą Lietuvoje ištyrus 5623 ėminius dėl įtariamo koronaviruso nustatyti 773 nauji...