aA
Kęstutis Girnius pareiškė, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid gali vykti į Maskvą ir susitikti su V. Putinu. Jis ją pavadino šaunuole. K. Girnius netiesiogiai sukritikavo dabartinę mūsų prezidentę ir du pagrindinius kandidatus į prezidentus, nematančius reikalo vykti į Rusiją.
Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokia apžvalgininko nuomonė nėra nauja. Ji aptinkama kairuoliškų politikų ir kandidatų pasisakymuose, esą bet koks dialogas su Maskva yra gerai, nes kalbėtis yra geriau nei pyktis.

Žinoma, apgailėtina, kad kairė būtinai asocijuojama su polinkiu labiau suprasti Kremlių nei Kijevą ir reikalauti iš visuomenės taikstytis su Rusijos karine jėga bei užkariavimais, nors jie ir nėra teisėti.

Kairuoliško diskurso, kurį atstovauja K. Girnius, išeities taškas – nuolatinis noras gerinti santykius su Maskva.

Ir nors tokie dalykai kaip Ukrainos okupacija šiek tiek trikdo tokių kalbų apologetus, tačiau laikui slenkant jie viską „primiršta“, pradedami skleisti argumentus, esą susitikimų ir pasikalbėjimų procesas yra didesnė vertybė, nei tvirtas principų laikymasis.

O šiuo atveju labai svarbus yra solidarumo principas su okupuota Ukraina. Būtent tas solidarumas, kurį išlaiko ES ir NATO, yra didžiausia garantija, kad Ukraina nepasikartotų Lietuvoje.

Argumentai dėl kalbėjimosi su V. Putinu naudos yra naivūs ir primityvūs, kadangi mėginama įteigti, esą Ukrainos okupacijos problema esti dėl dialogo su Kremliumi trūkumo. Akivaizdu, kad V. Putinas tokius dialogus paverčia nauda tik sau. Todėl abejotina, kad tokios valstybės kaip Estija ar Lietuva iš to gali gauti naudos.

Rusija supranta ne dialogo, bet jėgos, sankcijų, izoliavimo kultūrą. Ir bet kokių valstybių politika, pažeidžianti solidarumą, tarnauja V. Putino interesams.

Rusija nuosekliai siekia, kad Ukrainos okupacijos problema atsidurtų tarptautinės dienotvarkės paraštėse, kad okupacija būtų įšaldyta, o visos valstybės siektų draugiškų santykių, prekybinės naudos su Rusija, atšildytų dirvą pokalbiams apie bendradarbiavimą (tarp sienų, virš sienų ir t.t.).

Agituojantys už dialogą su Kremliumi apgaudinėja tvirtindami, esą toks kalbėjimasis galėtų išspręsti Ukrainos problemą. Jie nejaučia ir nesupranta, ką reiškia solidarumas su Ukraina ir kad Ukraina kovoja ir už mūsų laisvę.

Deja, dalis kairuoliškos linijos šalininkų, pasisakančių už dialogą, patenka į naudingų idiotų kategoriją, nepriklausomai nuo to, kokius demagoginius argumentus jie pasitelkia. Dialogas ir šiuo estiškos diplomatijos atveju, iš tiesų, nebus joks dialogas, o tiesiog Rusijos primesto pasakojimo perpasakojimas, žaidimas Kremliaus interesų naudai.

Tikėtina, kad tai atrodytų maždaug taip.

Po išsamių dvišalių problemų aptarimo, kurio metu V. Putinas mielaširdingai pažadėjo kai kurias iš jų išspręsti (nors to daryti, iš tikrųjų, neketina), mažos ES valstybės vadovas nedrąsiai prabyla:

- Gerbiamas prezidente, supraskite mane teisingai, bet aš turiu Jums užduoti nepatogų klausimą, nes grįžus namo man teks pasiaiškinti, ar buvau drąsus su Jumis...

- Jūs turbūt norite paklausti apie Krymą, - pertraukia V. Putinas ir, neleidęs patvirtinti, penkiolika minučių dėsto žinomą versiją, esą Krymas visada buvo Rusijos, žmonės apsisprendė referendume ir kad Krymas niekada nebus Ukrainos. O pabaigoje priduria:

- Aš siūlyčiau jums laikytis savarankiškos užsienio politikos, nevykdyti to, ką jums liepia Briuselis ir Vašingtonas.

Jūsų, kaip mažos valstybės, interesai dabartiniame naujų iššūkių pasaulyje dėti visas pastangas, jog po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjęs taisyklėmis paremtas pasaulis tokiu išliktų, dalyvauti tarptautinėse organizacijose tokiose kaip ESBO, nes narystė jose stiprins jūsų derybinę galią, leis pasipriešinti JAV spaudimui.

Monologo pabaigoje V. Putinas padėkoja už susitikimą bei pokalbį, taip ir neleisdamas mažos ES valstybės vadovui iki galo būti drąsiam.

Verta priminti, kad Lietuva savo istorijoje turi ne vieną pavyzdį, kai jos atžvilgiu buvo pažeistas solidarumas ir kaip skaudu dėl to buvo lietuviams. Štai kad ir Latvijos 1922 m. skirtas apdovanojimas J. Pilsudskiui, ką tik atplėšusiam Vilnių nuo Lietuvos.

Ne tik žmonių tarpusavio santykiams, bet ir tarptautinei politikai taikytinas nepakenkimo principas - nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų.

Kairuoliškas empatijos trūkumas okupuotoms tautoms yra mūsų skaudžios istorinės patirties ignoravimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(154 žmonės įvertino)
4.4481

Top naujienos

Gėdingos Rusijos nesėkmės Libijoje: tolimo konflikto pasekmes gali pajusti ir Lietuva (186)

Libijoje nėra rusų karių. Taip dar dar gegužės viduryje Jungtinėse Tautose tikino Rusijos...

Pareigūnų krauju pažymėtas įvykis Mažeikių rajone: gaisravietėje rastas žmogaus kūnas, šalia jo – ginklas pakelti VSAT sraigtasparniai, nuolat pildoma (194)

Bendrasis pagalbos centras pranešė , kad Mažeikių r. , Viekšnių sen., Birbiliškės k.,...

Įspūdinga gražuolė, dėl meilės pasiaukojusi 50 metų trukusiam pažeminimui (9)

Vienas iš amžininkų taip aprašo Juliette Drouet : „Ji buvo iš tų moterų, kurios simbolizuoja...

Viruso priblokšti prabangūs viešbučiai atsiveria lietuviams: už nakvynę prašo iki 100 eurų (103)

Dėl pandemijos uždarytų prabangių Vilniaus viešbučių valdytojai nekantrauja, kada galės...

Vitalija Guobė

Mano vyras neturi ką veikti – nauja žmona ar nudistų pliažas? N-18 (1)

Tenka skaudžiai sau pripažinti: nebeturiu jokios politinės galios įtakoti valstybėje vykstančius...

Rokerių „Colours of Bubbles" gyvo garso koncertas ant daugiaaukštės aikštelės stogo (1)

„Colours of Bubbles" gegužės 20 d., po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos surengė pirmą...

Ekonomikai atsigaunant, Kinijos pramonės sektoriaus pelno nuosmukis mažėja

Kinijos pramonės įmonių pelno kritimas šių metų balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu,...

Teniso žvaigždė „senukas“ Federeris – daugiausiai uždirbantis pasaulio sportininkas

Teniso superžvaigždė 38 metų Rogeris Federeris yra daugiausiai uždirbantis pasaulio...

Į paskutinę kelionę bendramintį palydėję motociklininkai: per akimirką svajonės sudužo į šipulius (201)

Per mažiau nei savaitę automobilių vairuotojų padarytos klaidos nusinešė dviejų jaunų...

|Maža didelių žinių kaina