aA
Žinote tą jausmą, kai jus nuvilia jūsų herojus? Vytautas Šapranauskas, toks tvirtas ir linksmas vyras, nebesusitvarko su savo problemomis ir nusižudo. Britney Spears, tokia geidžiama žvaigždė, palūžta ir nesėkmingai reabilituojasi, nusiskuta galvą ir nesirūpina savo vaikais. Nida Vasiliauskaitė, kovojanti už LGBT lygiateisiškumą ir skleidžianti kairės idėjas, ima atvirai lieti pagiežą ir neapykantą savo skaitytojams.
Romas Zabarauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Empatija ir net paprasčiausia užuojauta, mano manymu, yra centrinė kairės ideologijos vertybė. Būtent užuojauta dažniausiai prasideda ir baigiasi kairiosios ir dešiniosios ginčai. Liberalės požiūriu, kiekviena yra verta to atlyginimo, kurį turi – jeigu pardavėja tokia kvaila, kad tik tai sugeba dirbti, tai tiek ir nusipelno. Sakot, ji išnaudojama? Jei taip – tegu viešai protestuoja, klientai atsižvelgs į tuos protestus, ir prekybos centro direktorius bus priverstas pakelti atlyginimą, kad nepatenkinti klientai nepradėtų apsipirkinėti savo pardavėjus mažiau išnaudojančiame prekybos centre. Mat kokia paprasta kapitalistinė logika – vertas tiek, kiek dirbi, ir tiek.

Kairiajai taip paprastai neatrodo. Ji supranta, kad pardavėja užaugo neturtingoje šeimoje ir neturėjo tokių pačių sąlygų, kaip turtingose šeimose augę vaikai. Ji supranta, kad iškovoti normalų atlyginimą tokioje korporacijoje vienam žmogui yra neįmanoma, kad Lietuvoje nėra stiprių profsąjungų tradicijų, jau nekalbu apskritai apie susvetimėjimo jausmą. Ji supranta, kad Lietuvoje teismas gali uždrausti profesinei sąjungai streikuoti, kaip parodė absurdiškas „Švyturio-Utenos alaus“ atvejis – kaip galima drausti streikuoti motyvuojant darbo trikdymu, jeigu tokia ir yra streiko paskirtis bei teisė, įtvirtinta Konstitucijoje?..

Nuo kada išlaikyti esamą padėtį yra kairioji vertybė?.. Kairioji mintis turėtų vienyti žmones, ieškoti bendrų taškų ir suprantama kalba demaskuoti patriarchalinės, išnaudojančios galios valdovus, o ne sarkastišku ir cinišku elitizmu išlaikyti esamą socialinę hierarchiją ir nelygybę.
Romas Zabarauskas

Kairioji ne tik supranta. Ji užjaučia. Ji myli. Naomi Klein, „Šoko doktrinos“ autorė, atvykusi į „Occupy Wall Street“ protestą Niujorke, pradėjo savo kalbą žodžiais: „Aš myliu jus.“ Ji tęsė: „Mano mėgstamiausias ženklas čia yra „Tu man rūpi“. Kultūroje, kuri treniruoja žmones vengti vienas kito žvilgsnio, sakyti „Leisk jiems numirti“ - tai giliai radikali pozicija.“ Meilė, bendradarbiavimas, demokratija – gražiausi dalykai, kuriuos pats atsimenu iš „Occupy“. Šiomis vertybėmis vadovaudamiesi aktyvistai savanoriškai padėjo nuo uragano Sandy nukentėjusiems žmonėms. Nuo tokių mažų, lokalių bendro darbo pokyčių ir prasideda tikroji visuomenės transformacija.

Kur yra Nidos Vasiliauskaitės meilė? Ši publicistė dažnai pabrėžia, kad diskusijoje laimi logika, o ne jausmai. Gerai, bandykime atsakyti argumentuotai. Pagrindinė Nidos straipsnio mintis, išsivertus visas mokslines sąvokas ir tarptautinius žodžius, regis, būtų tokia: „kairės atstovai turi vadovautis logika, didžiuotis, jei yra daugiau pasiekę intelektualinėje veikloje už kitus, ir taip rodyti gerą pavyzdį kitiems.“ Mintis aiški. Iš tiesų turbūt retas mūsų žygiuojame į filosofijos katedrą paaiškinti profesoriams, kaip jiems dirbti. Ir retas mūsų negerbia savo srities profesionalo – išsilavinusio gydytojo, teisininko ar informatikos specialisto. Tai kodėl tada taip norisi priekaištauti Nidai Vasiliauskaitei?

Atsakymas paprastas – Nidą Vasiliauskaitę skaitytojai pirmiausia žino ne kaip filosofę ir dėstytoją, o kaip publicistę, ir vertina ją kaip tokią.

Lietuvos viešoji erdvė ir populiarioji kultūra nėra perpildyta saldumu, teisuoliškumu ir naiviu noru pakeisti pasaulį. Atvirkščiai, ji perpildyta neapykanta, nepagarba kitokiam žmogui ir pagieža viskam aplink save. Nuo dizainerių iki politikų, nuo komentatorių iki realybės šou teisėjų – atrodo, kad mes tiesiog mintame neapykanta, ir jei nors vieną dieną nebūtų ko apvaryti, mirtume iš bado. Man būtent toks kelias atrodo trumparegiškas.
Romas Zabarauskas

Publicistikoje galioja kiti dėsniai nei filosofijos moksle. Retorika – ne vien logika, o ir patosas (apeliavimas į emocijas) ir etosas (vertybinė pozicija). Tai ne Holivudinės popkultūros propagandiniai mechanizmai ir socialinė inžinerija, kaip mėgsta postringauti elitistiniai filosofai – tai paprasčiausiai dar Senovės Graikijos laikais įvardinti viešo kalbėjimo dėsniai. Kontinentinės (Europos) filosofijos moksle tokių taisyklių dažnai nepaisoma – čia svarbiausias mokslinis tikslumas, todėl nesivarginama rašyti „suprantamai“. Anglakalbių analitinės filosofijos šalininkai kartais kaltina tokios filosofijos neįkandamą stilių paprasčiausiu pretenzingumu, bet tiek to – čia jau mokslinė sfera, moksliniai ginčai, kuriuos tikrai galime palikti filosofijos studentams ir dėstytojams, tokiems kaip Nida Vasiliauskaitė.

Tačiau kam taip reikšti savo mintis DELFI pirmuosiuose puslapiuose? Taip, reikia įvertinti, kad pirmaisiais N. Vasiliauskaitės rašymo metais panašių idėjų, ginančių LGBT ir naujosios kairės idėjas, buvo mažai. Tai solidarizavo, subūrė bendraminčius, leido įtvirtinti savo poziciją. Tačiau ar to užtenka? Ar ne laikas peržengti savo nedidelio rato ribas, ir kreiptis į plačią auditoriją be paniekos? Deja, įtariu, kad N. Vasiliauskaitės straipsniai kuo toliau, tuo labiau populiarūs tik todėl, kad jų pavadinimus paspaudžia ir neigiamai pakomentuoja įpykę skaitytojai. Tuo tarpu miestietiško elito palaikymas tampa panašus nebe į solidarumą su šiuolaikiškomis vertybėmis, o į savo aukštesnio socialinio statuso patvirtinimą.

Žodžiu, visiems gerai – ir populiaru, ir autorė rašo be jokių kompromisų, ir skaitytojai nepakeičia nuomonės. Tik nuo kada išlaikyti esamą padėtį yra kairioji vertybė?.. Kairioji mintis turėtų vienyti žmones, ieškoti bendrų taškų ir suprantama kalba demaskuoti patriarchalinės, išnaudojančios galios valdovus, o ne sarkastišku ir cinišku elitizmu išlaikyti esamą socialinę hierarchiją ir nelygybę.

Lietuvos viešoji erdvė ir populiarioji kultūra nėra perpildyta saldumu, teisuoliškumu ir naiviu noru pakeisti pasaulį. Atvirkščiai, ji perpildyta neapykanta, nepagarba kitokiam žmogui ir pagieža viskam aplink save. Nuo dizainerių iki politikų, nuo komentatorių iki realybės šou teisėjų – atrodo, kad mes tiesiog mintame neapykanta, ir jei nors vieną dieną nebūtų ko apvaryti, mirtume iš bado. Man būtent toks kelias atrodo trumparegiškas. LGBT asmenys, senjorai, pensininkai, išnaudojami darbininkai, moterys ir daug kitų žmonių Lietuvoje susiduria su lygiai tokiomis pačiomis problemomis. Solidarumas, bendradarbiavimas, užuojauta ir empatija – būtent šios vertybės, kuriomis remiasi kairė, priartins Lietuvą prie vakarietiškos demokratijos idealų.

Autorius yra kino režisierius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (12)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (197)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...

Vilniaus burbului tokie dalykai jau net nesisapnuoja: kaip gyvena kita dalis Lietuvos (120)

Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei prieš krizę, vidutinis atlyginimas yra daugiau nei...

Iškart po prezidento rinkimų Putinas Ukrainai jau turi paruošęs planą  sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe (660)

Rusija gali pasiūlyti pasus žmonėms, gyvenantiems atskilusiuose Rytų Ukrainos regionuose,...

Britas, išvadavęs moteris nuo kančių: anksčiau naudojome vienas šukas viskam ir tai buvo didžiulė klaida (1)

Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjusio brito Shauno Pulfrey pavardę čia žino retas, bet...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: aukų padaugėjo iki 215 atnaujinta 19.26 (727)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą, atnaujinta 17.52 (812)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

„Playboy“ magnato Hugh Hefnerio našlės gyvenimas po vyro mirties: kaip ji atrodo be milijonų ir silikoninės krūtinės? (1)

Kai mirė 91-erių sulaukęs „Playboy“ magnatas Hugh Hefneris , našle liko jo žmona –...

Gyvenimą apvertė širdies smūgis svečioje šalyje – teko grįžti namo ir vietoj pirties įrengti cechą (2)

Šviežią aliejų spaudžiančius žmones Vilkaviškio rajone greitai bus sunku suskaičiuoti ant...

Ką daryti, kad šventės nesibaigtų maisto koma ir nepritrūktume energijos? (4)

Kur šventės, ten ir dažnas jų palydovas – persivalgymas . Atsispirti sočiam, su meile ruoštam...