Jau tik 51,7 proc. žmonių prezidentę vertina palankiai. Jei nieko nesugalvos, dar kovą ji smuks žemiau vaterlinijos ir grafoje „Kas geriausiai atstovauja mano interesams?“
Saulius Skvernelis prezidentę jau lenkia 8, A. Butkevičius – 4 procentais. Jei taip ir toliau, vasaros pradžioje prezidentę aplenks dar dvi saulutės – Ramūnas Karbauskis ir Visvaldas Matijošaitis.
Vien to pakanka pasišaipyti iš vaikiško konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio prašymo prezidentei – netvirtinti naujo sveikatos ministro tol, kol socialdemokratai bus negeri. Negi nematote, kad Mama nebegali jums padėti?
Taip, prezidentė vis dar kalba puikiai „pastatytu“ operiniu balsu. Visaip rodo energiją. Baksnoja tai šen, tai ten. Vis dar stengiasi nuspėti, kas gali būti teisinga, o kas ne. Bet tikėjimo nebėra. Algimanto Čekuolio pabučiavimas knygų mugėje – blogas ženklas, ir foto Andriaus Užkalnio būdoje nuo lemties neapgins.
Septyneri metai pietietiškos meilės išvargino tautą. Šviežumas dingo. Apie oligarchus nė cypt, o ir ką čia pasakysi, kai nė vieno nėra. Visus teisėsaugos vadovus pasistatė tokius, kokių reikėjo: lojalius. Tik kas iš to žmogui? Štai ir važiuoja žemyn reitingas – pamažu, bet užtikrintai.
Brėkšta metas naujai politinei Lietuvos ikonai. Ne geresnei, greičiau dar blogesnei, bet naujai. O kol reitingų procentai peraugs į naują kokybę, pato situacija – kaip čia buvus. A. Butkevičius „tikrai“ nuoširdžiai stengiasi. Daro viską, kad socialdemokratų ir jo paties reitingai kristų, ir kuo smarkiau.
Vieną dieną premjeras rimtu veidu dėsto, kad mokytojų streiką pradėjusias profsąjungas valdo Rusijos šnipai: „Tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos įtaka kai kurioms profsąjungos yra didelė.“
Kitą rytą premjeras taip pat „tikrai“ sako, kad jokios Rusijos įtakos nėra: „Tikrai nemanau, kad švietimo darbuotojų profsąjungos galėtų pasiduoti svetimoms įtakoms.“
Dar mažai? Nebeišmanydami, kaip dar sau pakenkti, socialdemokratų valdyba sveikatos ministru pasiūlo Jurą Poželą. Vyruką, pasižymėjusį tik tuo, kad Vilniaus oro uoste išgarsėjo kaip unabomberis, o kartą buvo nutemptas į policiją net iš socialdemokratų tvirtovės – Druskininkų vandens parko.
O reitingas – kaip įkaltas: 23 proc. balsuotų už LSDP – 2,3 proc. daugiau nei sausį. Liberalų ir konservatorių šalininkus tai žudo. Liberaliai ir konservatyviai nusiteikę rimtuoliai visą mėnesį kala prie feisbuko kryžiaus socialdemokratų latrus. Nepamiršdami pridurti, kad tuoj ims smukti premjero ir jo partijos reitingai. Bet ateina mėnesio pabaiga, o reitingas koks buvo, toks liko. Nevilties apimti rašytojai kartais dėl to ima keikti tautą. Už būtas ir nebūtas nuodėmes.
Iš tiesų aukštuose premjero ir socialdemokratų reitinguose nėra jokios paslapties. Kol ekonomika nekrenta, o ji, nepaisant socialdemokratų ir jų aljantų abejingumo tiek ekonomkai, tiek šalies ateičiai, po truputį auga, kiekviena didesnė socialinė grupė laikosi savo. Ir laikysis, nepaisant to, ką rodys televizorius ir kokie memai pasirodys ant feisbuko sienų.
Savaime tai nėra nei blogai, nei gerai. Gal net labiau gerai, nei blogai. Tai rodo, kad Lietuva jau yra tiek europonė, kad jos taip lengvai neišsiūbuosi, kaip, tarkim, kokią Moldovą. Ką rodo tai, kad Socialdemokratų partija, net ir baigdama kadenciją, išlaiko tą patį rinkėjų skaičių ar net jį padidino? Iš kur tas ketvirtadalio rinkėjų monolitas?
Tiesiog ketvirtadalis Lietuvos yra tokia, kaip premjeras ir jo partija. Šis ketvirtadalis nekalba „pastatytu“ balsu, kaip prezidentė. Priešingai, „pastatytas“ balsas šią dalį visuomenės ima erzinti, nes ji tapatina šį balsą su nuo 1990-ųjų nekenčiamu Vytautu Landsbergiu. Šiai daliai artimesni A. Butkevičiaus nusišnekėjimai. Kuriais gal ji ir nesižavi, bet jie atrodo visai nepiktybiniai. Nes jie patys dažnai šneka kaip premjeras. A la Vanka Vstanka: taip, ne, o kaip jums patogiau?
Meluoti ir kombinuoti šioje dalyje nėra didelė nuodėmė. Ypač, jei tai gali atnešti asmeninės naudos, o apgaunamas ne jis pats. Šio ketvirtadalio ponios ir ponai su viena kaimyne(-u) šneka vienaip, o sutikusios apšnekėtąją(-jį) – apšneka tą, su kuria jį ir apšnekėjo.
Kaip ir A. Butkevičius, šis ketvirtadlais neturi nei labai tvirtų pažiūrų, nei labai tyrų principų. Kam čia dabar tą R. Malinauską puola, juk tiek daug žmogus padarė Druskininkams?
Jie rutiniškai dievina Justiną Marcinkevičių. Kai kurie – net ir jo poeziją, dalis netgi yra poetą skaitę ar moka atmintinai jo eilių. Užėjus kalbai jie gali geru žodžiu paminėti ne tik senąjį Justą Paleckį, bet ir Antaną Sniečkų, o Amerikos jie nemėgsta. Kartais, kad ji imperialistinė, kitąkart dėl darbo žmonių išnaudojimo, o kai kas ir dėl to, kad „JAV negrus muša“.
Verslininkai jiems yra totalus blogis. Viską turėtų valdyti valstybė, išskyrus kokią kavinę ar batų taisyklą. Kolchozai ir didieji fabrikai didesnės šios dalies žmonių mąstyme užima tokią pat vietą, kaip Maironio apdainuota Trakų pilis: „Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, o ji tebestovi dar vis.“
Šiuos žmones nerealiai knisa kalbos apie visokius startapus, 4D spausdintuvus, „uberius“ ir paprastų darbo vietų išnykimą. Jie šventai tiki prieš 40 metų gauto diplomo galia ir tikrai nuoširdžiai nesupranta, kaip galima sakyti, kad „žmogus privalo mokytis visą gyvenimą“.
Jie nemėgsta ekonomikos: „Aš nesuprantu jos.“ Panašiai su užsienio politika. Dar nuo Kovo 11-osios, kai žinios iš Maskvos ir Magadano buvo perkeltos iš rubrikos „Šalyje“ į rubriką „Užsienyje“.
Užsienio politikoje žino du argumentus: 1) „nereikia erzinti Rusijos“; 2) „kas čia mumis puls?“
Klausydamiesi A. Butkevičiaus jie per ilgus baudžiavos metus išlavintais nugaros smegenimis pajunta giminingą sielą – premjerą ir jo partiją taip pat knisa kalbos apie startapus, „uberius“ ir 4D spausdintuvus. Gražiai gyventi juk galima ir įsisavinant ES pinigus?
Be abejo, tai sutirštintas vaizdas. Monolitas daug kur – visai ne monolitas. Jį skaldyti mokėjo ir Viktoras Uspaskichas, ir Rolandas Paksas, o dabar štai verslininkas V. Matijošaitis ir žemvaldys R. Karbauskis, kuris Valstiečių partiją turėtų perkrikštyti į Blaivybės sąjūdį. Nes ir šita tautos dalis kartais nieko prieš turėti „savą“ gerąjį turtuolį valdžioje. Su kuriuo jie sieja slaptas asmeninio praturtėjimo svajones. Tai, kas žmogiška, nesvetima ir jiems.
Nėra jie ir tokie abejingi valdžios skandalams, kaip paišoma feisbuke. Darbiečių ministrių Virginijos Baltraitienės, Aaudronės Pitrėnienės, Algimantos Pabedinskienės ir atsistatydinusios socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės reitingai smigo kaip kirvis į dugną.
O dėl A. Butkevičiaus ir socialdemokratų, tai neturėkite iliuzijų. Savesnių nėra. O kol nėra, traukitės su tomis reformomis. Nebent iškiltų rimtas pavojus taip jaukiai prarūgusiam gyvenimėliui. Net A. Butkevičius tai žino. Todėl jis ir pirmas.