Tai – geras ėjimas. Lenkijos žiniasklaida mirga nuo reportažų ir komentarų apie „Nord Stream 2“ grėsmę Lenkijai ir Ukrainai. Lietuvos žiniasklaida – apie rusiškos bombos grėsmę Astrave. Ir viena, ir kita mina – Rusijos darbas. Regis, kas galėtų būti paprasčiau, kaip paketo „du viename“ pagrindu sujungti Lenkijos ir Lietuvos pastangas?
Prezidentės ėjimas tikrai geras. Bet ar nepavėluotas?
Lenkija ir Lietuva iki šiol veikė atskirai. Nepaisant kalbų, galima tvirtinti, kad atskirai ir tebeveikia. Nesimato nei bendriems dviejų valstybių veiksmams, o jų pagrindu – ir didesniam ES valstybių frontui būtinos Varšuvos lyderystės, nei Vilniaus pastangų išlaisvinti tai lyderystei būtiną proskyną nuo plikbajoriškų išvartų.
Prieš pat Vidurio Europos lyderių susitikimą su Trumpu Varšuvoje Lietuva gavo neeilinę štangą. Švedijos iniciatyva ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje užblokuota Lietuvos rezoliucija prieš Astravo AE statybas.
Lietuva ne šiaip prapylė balsavimą, tegu ir rekomendacinio pobūzdžio. Prieš aštuonerius metus Lietuva buvo pasiskelbusi keičianti buvusią Varšuvos kryptį į skandinavišką kaip perspektyvesnę. Seniai visi suprato, kad tai buvo iš lubų trauktas šapas.
Švediška štanga ESBO tokias iliuzijas pribaigė. Ko ir reikėjo tikėtis. Bendriems valstybių veiksmams reikia bendrų interesų. Politikoje kitaip nebūna. Todėl be reikalo Seimo konservatoriai ir valstiečiai grąžė rankas.
Ar gali nuo Astravo bombos apginti Trumpas?
„Gazprom“ žaliai pateptiems valstiečiams iš Lietuvos išvijus „Chevron“, apskritai nelabai būtų korektiška to prašyti. Kita vertus, JAV, kuri pati turi atominių jėgainių, o, Trumpui paliepus, grįžta prie šachtų ir kitų orą teršiančių dalykų, tikrai nieko nedarys, kad kažkur sustabdytų kažkokią būsimą atominę.
Bet Trumpas į Europą buvo atvykęs su kita svarbia žinia: europiečiai, pirkite dujas iš Amerikos, bet ne iš Rusijos! Bet nutiesus „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu net 80 proc. dujų ES gautų tik iš „Gazprom“. Vadinasi, mūsų, lenkų ir JAV interesai dėl „Nord Stream 2“ sutampa!
Ko dar reikia? To, kad „Nord Stream 2“ ir Astravo AE būtų „du viename“. Kas mums tai gali garantuoti? Tik Lenkija. Juolab, kad Astravo atominė bomba – ne ką toliau nuo Varšuvos.
Bet gal tai – tik dar viena užsienio politikos iliuzija? Juolab, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva jau turi suskystintų dujų terminalus, todėl yra apsaugotos nuo blogiausių „Nord Stream 2” padarinių, tarkim, energetinės blokados.
Priežasčių neleisti tiesti „Nord Stream 2” yra bent keletas. Pirmiausia, šis projektas smogs mūsų sąjungininkei ir, kas be ko, mūsų pačių laisvės gynėjai Ukrainai. Jos dujų tiekimas nediversifikuotas, be to, Ukraina gauna nemažų pajamų iš dujų tranzito. Antra, išplėtęs rinką ES, „Gazprom“ padidintų pajamas. O tai reikštų, kad Rusijos imperiniai užmojai gautų papildomų pinigų. Kaip ir Kremliaus propaganda.
Trečia, rusiškos dujos bus pigesnės už tiekiamas per Klaipėdos terminalą. Tiesiogiai Lietuvos tai nekliudo. Bet nuo „Independent“ veiklos pradžios nesiliauja tylus skardžiavimas, kad štai SGDT mums pabrangino dujas, nes, va, žiūrėkit, už kiek dabar „Grazprom“ dujas siūlo.
Nors yra priešingai. Jei neturėtume terminalo, „Gazprom“ toliau šauktų už dujas tokią kainą, kokios panorėtų Putinas. Kremliaus dujos ir jo propaganda susiję. Kuo ilgiau kapsės, tuo garsesnis lojimas šalyje ir, žinoma, Seime, bus prieš SGDT. Kas jau kas, o „Gazprom“ tuo pasirūpins.
Nukenksminti abi Rusijos bombas galima tik bendru ES sprendimu. Kaip jį pasiekti? Natūralus Vidurio Europos lyderis Lenkija turi įtemptus santykius su senąja Europa ir pirmiausia Vokietija. „Nord Stream 2“ finansuoja „Engie“ (Prancūzija), OMV (Austrija), „Shell (Nyderlandai ir D. Britanija), „Uniper“ ir „Wintershall“ (Vokietija). Tai sunkina kovą, nes su Vokietija galima kalbėtis tik argumentų ir dialogo būdu.
Pageidaujamai Lenkijos lyderystei „du viename“ trukdo ir prasti santykiai su Lietuva. Bet ir kvailiui turėtų būti aišku, kad Lietuva prakiš Astravo partiją be Lenkijos paramos. Kaip ir Lenkija – „Nord Stream 2“ partiją be Lietuvos balso.
Adamkaus ir Lecho Kaczynskio (dar anksčiau – Kwasniewskio) laikais dėl to jau būtų surengti 5-6 prezidentų vizitai. Dabar mūsų prezidentai, jei kartais ir susitinka, tai tik prabėgomis į kitus susitikimus ar kur nors Balkanuose.
Iki 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą dėl to buvo galima apgailestauti, bet tai neturėjo įtakos abiejų šalių interesams. Dabar dėl neišspręstų kelių simbolinių klausimų jau kenčia strateginiai Lenkijos ir Lietuvos interesai. Giliau žvelgiant, ir visos ES.
Dėl lenkų ir lietuvių žemažiūriškumo didėja ne tik Kremliaus įtaka regione ir visoje ES, bet ir Rusijos galimybės veikti. „Nord Stream 2“ statybos kaštai smarkiai viršija dujotiekio per Ukrainą atnaujinimo kainą. Dujotiekio statyba yra Rusijos dominavimo ES kaštai. Lėšos, kurias Rusija gauna už naftą ir dujas, naudojamos propagandai ir hibridiniams karams.
Antra, „Nord Stream 2“ apsaugai Rusija sukurts ir naudos tokius karinius dalinius, kurie gali būti pavadinti ir kaip diversantų bei sabotažo. Ar mums jų reikia? Rusų karo laivų, ypač povandeninių, gausa kelia pavojų ir laivininkystei, ir Skandinavijos bei Baltijos šalių saugumui. O kur ekologinės katastrofos pavojus? Jį didina tai, kad gali būti pažeisti cheminiai ginklai, gulintys Baltijos dugne.
Prieš kelias dienas Ukrainos parlamento primininkas Parubijus pareiškė, jog „dujotiekis per Ukrainą į Europą yra vienintelis saugiklis, atgrasantis Rusiją nuo atviro Ukrainos užpuolimo: „Kai atsiras „Nord Stream 2”, Kremlius pradės agresiją prieš Ukrainą. „Nord Stream 2“ yra Rusijos politikos įrankis Europoje.“
Ar Lietuvos prezidentė turėtų imtis iniciatyvos pagerinti Lietuvos-Lenkijos santykius tik tam, kad būtų pradėta Rusijos bombų „du viename“ išminavimo operacija?
Kitos geros išeities nėra. Kuo mažesnė šalis, tuo didesni pavojai jai tokiais atvejais kyla. Negana to, kad geopolitiškai esame įprausti tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, dar būsime įmūryti ir tarp Astravo bei dviejų „Nord Stream“. Išvengti tokių replių – Lietuvos interesas.
Prielaidų veikti – per akis. Nors lietuviams atrodo, kad lenkai abejingi Astravui, taip jau nėra. Štai BiznesAlert.pl vyr. redaktorius W. Jakóbikas dar vasarį atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkija turėtų padėti Lietuvai kovoje su Astravo atomine. Pasak Jakóbiko, Lenkija privalo remti Vilniaus siūlomą Astravo elektros embargą.
„Mes nepirksime elektros iš Astravo. Taškas. PSE (Lenkijos elektros tinklų operatorius) išmontuos elektros perdavimo liniją Bialystokas-Rosas. Remiame lietuvių protestus ten, kur galima ir reikalinga“, – kovą pareiškė Lenkijos energetinio saugumo ministras P. Naimskis.
Prieš porą mėnesių Vilniuje apsilankęs Lenkijos energijos viceministras M. Kurtyka , regis, taip pat pasisakė už bendrą Lietuvos ir Lenkijos kovą su „Nord Stream 2” ir Astravo atomine. O kaip Lietuva laikosi dėl „Nord Stream 2“?
Panašu, kad kaip ir dėl „Nord Stream“. Kai susizgribta tada, kai šaukštai buvo po pietų. Esam prieš, o ką nuveikėm? Nesusigaudome, vėluojame, ar nieko neveikiame, nes užsiciklinom su Astravo AE? Kartais atrodo, kad su Lukašenkos atomine taip pat didžiausia kova vyksta tik Lietuvoje.
Laiko mažai, bet dar liko. Būtina sujungti kovą su atominę bombą Astrave su kova prieš „Nord Stream 2”. Pirmiausia savo galvose. Kovos su Astravo atomine bomba (ne)sėkmė eina Baltijos dugnu. Apie „du viename“ nuolat turi priminti užsienio reikalų ministras ir jo pavaldiniai. Varpais turi skambinti Seimas, pirmiausia ne Lietuvoje. Apie tai turi skambėti visa žiniasklaida.
Būtina nutiesti tiesioginį tiltą tarp Vilniaus ir Varšuvos. Atidaryti prezidentų ir Ministrų pirmininkų linijas. Be viršūnių susitikimų nieko nebus. Be abiejų pusių šlėktiškų ambicijų padėjimo į stalčių nebus viršūnių susitikimų. Vėl prakišim savo ateitį. Kaip 1795, 1922, 1939 ir daug kitų kartų. Ar to norim?
Kai driokstels Astravas, ar labai svarbu bus žinoti, kad kokiuose 1075 Lietuvos pasuose pavyko išvengti „w“ ir „sz“? Kai „Nord Stream“ nuo „teroristų“ sauganti Rusijos specnazo grupė išsilaipins Šventojoje, ar džiūgausim, kad Nemenčinėje pavyko nukabinti dvikalbes lenteles?
Analogiški klausimai, tik priešingo turinio, – broliams lenkams. Šlėktiškas honoras, kuriuo jau kelis šimtus metų pasižymi tiek lietuviai, tiek lenkai, regis, yra pats geriausias Rusijos sąjungininkas Lietuvoje ir Lenkijoje, įskaičiuojant net išdavikus ir naudingus idiotus.