Druskos stulpais virtę liberalų vadai stebėjo reputacijos likučius. Auštrevičiaus siūlymo paleisti partijos valdybą jie neišgirdo.
Žaliųjų valstiečių ir nepartinių blokas trankiai verbavo žalias asmenybes. Blogi partiniai, labaaai bloogi. Dvarponiui pritariamai linksint galva amsėjo jo partijos rinktiniai kumečiai. Iš visų valstietiškos šalies pažaliavusių pašalių.
Mes nestojame į partiją – mes einame į valdžią, užvertę nosytes burbuliavo. Buvęs Pakso partijos vidaus reikalų ministras. Buvęs Butkevičiaus finansų patarėjas. Buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė. Taip negražiai atleista, och och, ajajaj. Buvęs krikščionis demokratas. Buvęs STT vadukas. Buvę kolchozų pirmininkai. Buvęs vienuolis. Samagono garais vaikystėje apnuodytas psichiatras. Poroje su garsiausiu Seimo alkoholiku ekskonservatorium.
Būsimi ministrai ir premjerai. Kaip minimum. Jie ateina garsiai. Kaip Naisių dvaro atominė bomba. Kaip ir Šustauskas, Paulauskas, Paksas, Uspaskichas, Valinskas, Venckienė. Gausdami trimitais, skelbiančiais kovą „su sistema“. Tuos aukštus veikėjus jau migdo kapai, o ji tebestovi dar vis.
Ką darys apsidirbusios partijos. Žviegia žaliūkų valstiečių nepartiniai, žviegs ir jos. Dar garsiau. Po Masiulio, įtariama, paimto kyšio buvo tik klausimas, kada Seimo raudonikiai surengs generalinį puolimą prieš kapitalizmą.
Voilà. Pirmoji iš vėsaičių bataliono į ataką pakėlė socialdemokratė Purvaneckienė: „Liberalai ir Laisvosios rinkos institutas prasimano „laisvės nuo mokesčių dieną“ ir ją nukreipia į paprastų žmonių jausmus. Absurdiškai manipuliuodami vidurkiais, lyg sąmoningai nori nutylėti faktą, kad tuo pat metu stambusis kapitalas, palyginti su pažangiomis pasaulio valstybėmis, Lietuvoje gyvena beveik komunizmo sąlygomis."
Purvaneckienė sako, kad ne Putino propaganda, o Laisvosios rinkos institutas – didžiausias blogis „ant Lietuvos“: „Jei reikėtų išrinkti įtakingiausią propagandos šaltinį Lietuvoje, juo, tikriausiai, taptų net ne Kremliaus žiniasklaida, bet panašiais metodais veikiantis minėtas „institutas“.
Ir kaip tą institutą dar šventa Lietuvos žemelė nešioja? Tiesa, gali kilti keletas klausimų.
1. Ar Lietuvą ketverius pastaruosius metus, o iš viso 16 iš 26-erių valdo Laisvosios rinkos institutas ar vis dėlto Socialdemokratų partija (LDDP)? Jei valdo socialdemokratai, tai kodėl tada stambusis kapitalas čia gyvena beveik komunizmo sąlygomis, o Lietuva taip ir netapo pažangia valstybe?
2. Ar kai socialdemokratas Bradauskas kartais paragina atimti pensijas iš tremtinių, kalta būna viso pasaulio socialdemokratija, ar tik šito pono galvoje besipjaunantys katinai?
3. Ar tuomet, kai premjeras pjauna grybą nusišnekėdamas lietuviškai Lietuvoje ir angliškai užsienyje, tai yra žingsnis į pažangią valstybę, ar atkrytis į okupacijos metus, kai tų laikų purvaneckienės kovėsi su darbo žmonių išnaudotojais, tarptautiniu imperializmu ir žydų sionizmu?
4. Kai Druskininkų meras socialdemokratas leido valstybinį laikraštį (nors tai draudžia įstatymas), o ministrai dykai naudojosi valdišku Druskininkų vandens parko viešbučiu, ar tai buvo oligarchijos apraiškos, ar darbo žmonių gynimo akcijos kovoje su Laisvosios rinkos instituto propaganda?
5. Ar tuo metu, kai premjero žentas neaišku už ką įsigijo pusę viešųjų ryšių bendrovės, tai buvo stambaus kapitalo šunybė, ar premjero vykdomas darbo žmonių gynimas nuo Laisvosios rinkos instituto propaguojamo „laukinio kapitalizmo“?
6. Ar tuo metu, kai buvusio socialdemokratų lyderio Brazausko mergina pusdykiai gavo 16 aukštų Vilniaus „Draugystės" viešbutį, tai buvo Laisvosios rinkos instituto darbelis, ar laukinio socialdemokratų siautėjimo prichvatizuojant Lietuvos turtą atvejis?
Klausimų gali kilti ir daugiau, bet geriau jau pamirškite. Jie gali kilti tik nesusipratėliams. Kurie ir po Masiulio nuopolio su kyšiu vis tiek žada balsuoti už liberalus. Būtent tokiems torpedą į pasturgalį paskui Purvaneckienę suvarė konservatorė Šimonytė.
„Štai neseniai apylinkėse vyko akcija ar performansas, vadinamas „laisvės nuo mokesčių diena“, kai po miestą tąsomas akmuo, turintis simbolizuoti gniuždančią valstybės naštą. Daug tikroviškesnis ir sąžiningesnis tas performansas atrodytų, jei vietoje to akmens iniciatoriai imtų ir patampytų susikėlę, tegul ant ratų, vieną valstybės tarnautoją ir gaisrininką, porą policininkų ir porą karių, po 3 mokytojus ir gydytojus, 5 pensininkus, porą neįgaliųjų, būrį vaikų, ligoninės lovą, asfaltuoto kelio šmotą, karvę ir fortepijoną – tai, kas iš tiesų sudaro to akmens „konsistenciją“, – megztųjų berečių pulką į kovą su Laisvosios rinkos instituto propaganda kėlė konservatorė.
Kas išdrįs po to prisiminti naktinį mokesčių perversmą, trigubai išaugusią valstybės skolą, Kreivį ir ES fondų pinigus jo mamytės įmonėlėms, konservatorių „parašiutininkus“ į uždaromą atominę jėgainę ar indus konsultantus iš Londono, samdytus už mokesčių mokėtojų už milijonus?
Suspaudžia gerklę. Dvimetrinis instituto prezidentas Šilėnas braukia ašarą. Klaikus paveikslas. Penki duonos kriaukšle besidalinantys senjorai. Būrelis vaikelių uždaromoj prieglaudoj. Gaisrininkas, lendantis į ugnį už pusę MMA. Girgždanti špitolės lova. Karvė, kurią ūkininkas veža mėsininkui, nes pinigai už pieno litrą nebeišmaitina ne tik jo, bet ir karvės.
Ir kaip alterntyva laisvosios rinkos pragarui – dosnią ranką vargšui tiesianti valdžia. Graži, miela, plačiai besišypsanti teta, kaip ir pati Šimonytė.
Čia jums ne šuns papas ir ne socialdemokratės marksistiniai paistalai. Su kuriais dar būtų leista ginčytis. Su konservatoriais nepasiginčysi, nes:
1) konservatoriai visada teisūs;
2) jei konservatoriai neteisūs, žiūrėk pirmą punktą.
Kartais nutinka keistų dalykų. Europos Komisija pareikalavo, kad Lietuva pakeistų prieš dvejus metus priimtą tautininkiškai komunistinį Žemės saugiklių įstatymą. Prieštarauja europinei teisei.
Lietuva vienoje gretoje su Orbano Vengrija. Kas tuomet, socialdemokratui Butkevičiui čiulbant, koks tai nuostabus įstatymas, sakė, kad „saugiklių“ įstatymas yra neteisingas, neteisėtas ir žalingas pirmiausia lietuviams?
Ne tik „įtakingiausias propagandos šaltinis Lietuvoje“. Ir Ūkininkų sąjungos vadovas Talmantas: „Bet labiausiai apsunkintos galimybės įsigyti žemę mums patiems, ją dirbantiems."
Tai gal ne laisvoji rinka kalta, kad kai kurie koncernai šeria partijas? Ne rinka kalta ir dėl to, kad šalyje yra sukčių.
Priešingai, kai kurie koncernai, taip pat Marxą su Leninu sau už vadovą pasiėmę politikai yra kalti, kad laisvoji rinka ir verslas daugybei lietuvių tapo keiksmažodžiais.
Ne politika yra nešvari, o žmonės politikoje – nešvarūs. Konkretūs žmonės. Su konkrečiais vardais ir pavardėmis. Kurie savo nešvarius apatinius, atsineštus į naują, neva švarią gelbėtojų gaują, kabina be išimties ant visų partijų, pačios politikos kaip užsiėmimo.
Tai jie dabar vaizduoja jums šv. jurgius, besikaunančius su Borisovu ir korupcijos hidra, tik kažkodėl darančius tai tolima atgaline data. Jie neturi ką jums pasakyti. Todėl ir baubia, kaip ten nešvaru.
Tikisi, kad taip jiems patiems liks daugiau nešvarios vietos. Prasisprausti į Seimą su savo gličiais kūnais ir dar glitesnėmis sielomis. Blogi partiniai, labaaai bloogi.