Istorikai (D. Baronas ir D. Mačiulis) seniai nustatė, kad Pilėnai – ne tai, kuo didžiuotųsi mūsų protėviai žemaičiai ir lietuviai. Ir vieni, ir kiti mokėjo ginti savo pilis. O pilį su savo žmonėmis sudeginęs Margiris buvo tiesiog nevykęs karo vadas. Kurį net pagonis Karbauskis turėtų išpeikti, nes kunigaikštis buvo įjunkęs į svaigiuosius gėrimus.
Kai kryžiuočiai apsupo pilį, įkaušęs Margiris pasimetė, susiriejo su kariauna, besimušdami užkliudė deglą, kilo gaisras, ir po Pilėnų.
Kaip ir kiekviena yda, taip ir Margirio dvasia, niekur nedingo. Ypač ji pasireiškia kas ketveri metai per rinkimus. Ištraukiant iš praeities šiknaskylės vis naujus margirius. Kurie nieko kito, kaip susideginti, prieš tai degėsiais pavertę vieną kitą pilį, daugiau nesugeba.
Jeigu ne archologams, o sociologams reikėtų ieškoti Pilėnų, tai moderniausia stovi Druskininkuose.
Ne, tai ne Vijūnėlės dvaras. 2014 m. birželį čia už 805,5 tūkst. eurų buvo pastatytas Viešbučių ir restoranų sektorinio praktinio mokymo centras. Rekonstruotos patalpos, įrengta virtuvė, patalpos kavinei. Virėjams, konditeriams, padavėjams ir barmenams moderniai mokyti.
Įsidėmėkite šį pilininką – Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras. Jis, kaip ir garsioji Anužienė su Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centru – patys tikrieji margiriai.
Pusantrų metų tviskantis mokymo centras stovėjo tuščias. Užrakintas. Štai taip: sukišo beveik milijoną, pripirko įrangos ir užrakino. Kodėl? Nes nebuvo mokinių. Nė vieno.
Kodėl nebuvo mokinių? Todėl, kad mokytojų nebuvo. O kodėl nebuvo mokytojų? Nes nebuvo mokinių. Užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios? Tik iš kur galėjo būti mokinių, jei čia pat veikė Druskininkų amatų mokykla. Kuri lyg tyčia ruošė virėjus, konditerius, padavėjus ir barmenus.
Tai kodėl jie čia įkišo 0,81 milijono? Tiksliau, jau daugiau, nes net nevažinėjantis „golfukas“ ir tas genda, o čia mokymo centras, jį saugoti reikia, dulkes valyti.
Galima spėti iš vieno karto. Žirmūnų margiriai parašė projektą, ministerija patvirtino, ir voilà, turim mokymo pilį, ant kurios galima kabinti spyną. Kur žiūrėjo asilai iš Švietimo ir mokslo ministerijos? Jie ką, nežinojo, kad Druskininkuose veikia tokia pat amatų mokykla?
Margirio dvasios esmė – susideginti, o ne rengti gynybos planą. Tą dar ministrė Pitrėnienė su podružke Anužiene visiems mums gražiai parodė.
Tik prasidėjus 2015-ųjų mokslo metams ministerija pagaliau suteikė užrakintam centrui licenziją mokyti. Jau gerai? Baikit, ne. Druskininkų amatų mokykla tai nedingo. O jos ir Žirmūnų centro filialo vadovai sako, kad jiems nepavyko susitarti dėl bendro mokinių mokymo naujose patalpose.
Einančių į virėjus, konditerius ir barmenus skaičius irgi liko toks. Iš čia – naujos „chemijos“ poreikis: kaip „apiforminti“ mokiniais tuos, kurie nė neplanavo mokytis?
Bet gal tai vienintelis atvejis? Na, kaip tie patys Pilėnai? Ko nepasitaiko šalyje, kur saulei dar nepatekėjus visi ima sukti galvą, kaip nugvelbti ES milijoną?
Ne, ne vienintelis. Tai – gerai organizuota pinigų krematoriumų sistema. Apie kurią vargšė švietimo ir mokslo ministrė Petrauskienė žalio supratimo neturi. Padėkime jai susigaudyti.
2012–2015 m. atidaryti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai. Į juos sukišta 118 mln. eurų. Sprendžiant iš Valstybės kontrolės audito, dešimtis milijonų teks grąžinti. Kaip grąžinsime 28 mln. eurų už „Lietuvos geležinkelių“ išardytą gelžkelį į Latviją.
Įvertinę 26 centrus, auditoriai nupiešė paveikslą, kiek primenantį ketvirtąjį Apokalipsės raitelį vardu Mirtis. Kuris joja ant palšo žirgo, o paskui jį seka pragaras. Europiniai pinigai čia deginami ne banknotais, kaip kartais daro mafijozai, prisidegdami cigarą. Paketais.
Nors kainavo 118 mln. eurų, 60 proc. centrų mokymas vyksta tik po 5 valandas. Nė vienas nepasiekė planuotų 16 valandų. Gal gana ir 5 valandų? Gal ir pakaktų. Bet jų kūrimo koncepcijoje įrašyta: įranga bus naudojama 16 valandų. Ir trečioji rakštis: pusėje centrų mokinių skaičius po investicijų nepadidėjo.
O ką reiškia faktas, kad įranga naudojama mažiau kaip trečdaliu apsukų? Tai, kad jei ūkiškai, tai gal būtų pakakę ir 40 milijonų. Likusius sudegino. Maždaug 80 mln. eurų. Bet ir tai dar ne visa suma.
Dar 2,8 mln. eurų įkišta į „ūkio poreikius tenkinančio profesinio mokymo turinio“ kūrimą. Už tokius pinigus sukurta 10 profesinių standartų ir 60 modulinių profesinio mokymo programų. Nesigilinkim, ką tai reiškia. Ir taip skaitant kontrolierių ataskaitą apima depresija. Bėda, kad nė vienas šių standartų dar nėra įteisintas ir nė viena programa neveikia. Tik 9 pradėtos bandyti. Ir jau aišku, kad dalį modulinių mokymo programų teks taisyti. Nebeatitinka reikalavimų.
Prieš ieškodami valerijono ar ko stipresnio, paklauskime savęs, kas yra mokykla? Ar tai yra pastatai ir įranga? Ar vis dėlto mokykla = mokiniai + mokytojai? Kaip galime kada nors turėti modernų švietimą, jei visi pinigai kišami į pastatus, kurie po to užrakinami, nes, o, Dieve, nėra mokinių?
Kai 1915 m. vokiečiai iš Lietuvos išstūmė Rusijos armiją, Lietuvoje nebuvo likę jokių mokyklų. O ir iki tol rusiškose pradžios mokyklose, kurių būta 535, mokėsi tik procentas vaikų. Tai štai: per vieną mėnesį lietuviai įsteigė per 1000 lietuviškų pradžios mokyklų. Iki metų pabaigos – ir 6 gimnazijas. Plius visokie mokytojų kursai, šaltkalvių ir santechnikų mokyklos.
Nebuvo mokytojų, vadovėlių, programų. Nebuvo ir ministerijos, rajonų švietimo skyrių. Ir etatų nebuvo. Visa tai padarė šimtas intelektualų, supratusių, kas yra edukacija ir kas yra mokykla.
Jie nepastatė nė vieno pastato. Tik rado mokytojų. Ir stebuklas: į Vasario 16-ąją Lietuva atėjo su 36 gimnazijomis, 304 mokytojais ir 6081 mokiniu. Per pustrečių metų! Nuo nulio. Vykstant baisiam karui, rusams išsivežus fabrikų įrangą, o vokiečiams apdėjus kraštą žiauriomis rekvizicijomis.
Kažkaip net nepatogu lyginti 1917-uosius su 2017-aisiais. Ūkis kyla. Pinigai upeliais plaukia iš Briuselio. Už 118 mln. eurų atidaryti net 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai. Bet jie tušti. Tai kokio velnio jūs juos statėte, jei net mokinių nesugebat suskaičiuoti?
Su kuo galim palyginti 118 mln. eurų? Už tiek 15 mėnesių visų universitetų dėstytojams algas galima padvigubinti.
42 piliakalniuose dega Margirio pilys su mūsų milijonais. Ką daro Švietimo ir mokslo ministerija? Stabdo pinigų krematoriumų – sektorinių centrų steigimą? STT dešimtimis gaudo anužienes ir kitus naujamargirius?
Nė velnio. Pilėnų pinigų pilių deginimo sistema didina pagreitį.
Nepaisant to, kad dauguma tų centrų dirba tik po 5 val. vietoj 16-os, valdžia vykdo planą iki 2020 m. (švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-380) sukišti dar 49 mln. eurų į sektorinius praktinio mokymo centrus! Plius 8 milijonai – naujiems profesiniams standartams ir modulinėms programoms.
Ant virtualaus Bilionių piliakalnio dar 57 mln. eurų dega mėlyna liepsna. O blaivininkus vaizduojantys mūsų karo vadai Margirio pavyzdžiu lyg paskutiniai alchašai šeštą mėnesį aiškinasi, kas yra valdančioji dauguma, o kas ne.
Savivaldybės štampuoja baseinus, lajų takus ir apžvalgos bokštus. Ar bent vienas meras pagalvojo, kas bus, kai tie bokštai surūdys, o juk surūdys. Kiek tie bokštai kainuos ateity?
O kaip jums patinka faktas, kad muziejinių vertybių, įkainuotų simboliniu euru, perkainavimas mūsų muziejuose užtruks iki 2020 metų? Liks ką perkainuoti? Biznio planas: pradanginau, sumokėjau eurą, ir parduodu už tikrą kainą.
O kaip faktas, kad, nepaisant to, jog kreditai seniai atpigo, „Sodra“ ir toliau Finansų ministerijai moka baisias palūkanas taip, tarsi apie perfinansavimą niekas nebūtų girdėjęs? Čia ne Pilėnai, kai Finansų ministerija uždirba iš „Sodros“, kurios skola – kone 4 mlrd. eurų? O turimas laisvas lėšas, (pasirodo, pinigų kartais nėra kur dėti), Finansų ministerija saugo Lietuvos banke, už saugojimą valstybinei įstaigai mokėdama milijonus.
Ir jau visiški Pilėnai yra, kai „Sodros“ viešieji ryšiai džiūgaudami skelbia, jog kitąmet jos pajamos viršys išlaidas 218 mln. eurų. Puiku, tik kas tie jūsų 218 milijonų, palyginti su 4 mlrd. skola? Tas pats kaip girtis, kad Druskininkuose pastatėme puikią virėjų ir konditerių mokyklą ir čia pat ją užrakinome. Jūs ne girkitės, o geležiniu vilku staukite, kaip finansų ministrai „Sodrą“ apiplėšinėja.
Tuo metu, kai Klaipėdos archologai džiaugėsi aptikę Margirio piliavietę, prezidentė atėmė ordiną iš tik kokį 100 tūkst. eurų sudeginusio valstybinio vadybininko Molio. Faktas, kad ordinai dalijami pinigų degintojams net įtariausios pasaulyje prezidentės rankomis, nebeleidžia abejoti: Pilėnų susideginimo dvasia nugalėjo.
Kaip dabar nesusirgti depresija? Vienintelį vaistą, ir tą Pilėnų apologetai valdžioje bando užraukti.
