Rugsėjo 1-osios nepastebėti tiesiog neįmanoma, net jeigu mokyklą baigėte prieš kelis dešimtmečius, o moksleiviško amžiaus vaikų dar arba jau nebeturite. Miestai ir miesteliai prisipildo pagal tėvų galimybes ir skonį išpuoštų, kardelių kotus iš susijaudinimo rankose spaudančių pirmokų.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius, I. Sadauskienės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Regione nuo Baltijos iki Juodosios jūros šiandien pirmą kartą atvedusiems vaikus į mokyklą tėvams ramybės neduoda ne tik abejonės, ar pavyks jų atžaloms pritapti naujoje aplinkoje, bet ir nerimas, kaip susipriešinimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, virtęs atviru karu Rytų Ukrainoje, pakeis visą mums įprastą ir pažįstamą pasaulį.

Mes dar mąstome ir elgiamės taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Tie balsuojantys dėl streikų pedagogai, savo vaikų ateitį už juos planuojantys tėvai ir ekonomikos augimo procentus prognozuojantys bankų analitikai. Pastarieji kitaip ir negali – kas skolinsis verslo plėtrai, jei trečiojo metų ketvirčio prognozėse įrašysime Apokalipsę.

Jeigu NATO nuspręstų suteikti karinę pagalbą, ar esame pasiruošę siųsti savo karius į Rytų Ukrainą bendrai išlaisvinimo operacijai? Ar pusė Seimo nepradėtų niurzgėti, jog tai ne mūsų reikalas, nereikia pyktis su stipresniu kaimynu? O jeigu žūtų dešimtys ir šimtai mūsų karių, ar visuomenė sugebėtų tai priimti kaip neišvengiamą auką pirmiausiai už mūsų pačių laisvę?
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Nemalonių žinių neigimo reakcija mums jau pažįstama nuo 2008 m. Pasaulinės finansų krizės. Pažįstu žmonių, tebetikinčių, kad sunkmetį mums čia, Lietuvoje, tyčia sukėlė Andrius Kubilius ir nė neketinančių prisiminti, kas tuo metu vyko visame pasaulyje.

Sugebėjimu išdrįsti aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyti apie tai kas vyksta, tokiomis dienomis, iš nerišliai mekenančių politikų minios visuomet išsiskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa,“ – sakė ji šeštadienį, atvykusi į Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimą.

Tuo metu, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar atisisako tikėti, jog Rusijos ir Ukrainos konfliktą galima išspręsti karine jėga, mūsų prezidentė drįsta pasakyti, kad Europos Sąjunga turi „padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu“. Milijardo eurų ES parama Ukrainai ir naujos sankcijos Rusijai, dėl kurių dar bus deramasi visą savaitę, yra kompromisas tarp D. Grybauskaitės pasiūlymo ir tokių prorusiškai nusiteikusių valstybių kaip Vengrija pageidavimo visiškai netrukdyti Rusijai tęsti savo agresiją.

Kol kas mes ne taip jau smarkiai skiriamės nuo tų senųjų europiečių, kuriuos taip karštai smerkiame už vangią reakciją į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Amerikiečiams dabar yra puiki proga prisiminti Antrojo pasaulinio karo metais sugalvotą Lendlizo (angl. lend-lease) programą. Taip pavadinta karinės technikos nuoma ir karinių žaliavų, degalų, šaudmenų ir kitų materialinių išteklių perdavimas Didžiajai Britanijai, Sovietų sąjungai, Kinijai, Prancūzijai ir kitoms antinacistinės koalicijos narėms padėjo nugalėti Vokietiją. Bediskutuojant apie šių dienų aktualijas, vis garsiau skamba balsai, kad Vakarų pasauliui reikia imtis naujo Lendlizo Ukrainos kovai su putiniškuoju fašizmu remti.

Jeigu NATO nuspręstų suteikti karinę pagalbą, ar esame pasiruošę siųsti savo karius į Rytų Ukrainą bendrai išlaisvinimo operacijai? Ar pusė Seimo nepradėtų niurzgėti, jog tai ne mūsų reikalas, nereikia pyktis su stipresniu kaimynu? O jeigu žūtų dešimtys ir šimtai mūsų karių, ar visuomenė sugebėtų tai priimti kaip neišvengiamą auką pirmiausiai už mūsų pačių laisvę?

Jeigu jau dabar bandysime ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus nepatogius klausimus, iš anksto ruošime visuomenę net ir pačiam blogiausiam įvykių raidos scenarijui, jai bus lengviau suprasti, jeigu kada nors teks žiemoti be rusiškų dujų ir elektros, perskirstyti biudžetą ne 2, o 20 proc. skiriant krašto apsaugai. Nes kol kas mes ne taip jau smarkiai skiriamės nuo tų senųjų europiečių, kuriuos taip karštai smerkiame už vangią reakciją į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Kol ukrainiečių pedagogai kartu su pirmokėliais ir jų tėvais kasė apkasus prie Mariupolio, jų kolegos Lietuvoje tebemąsto apie savo darbo krūvį bei algų dydį ir sunkiai pajėgia suprasti, kad tik tas vaiko rankutėms gerokai per sunkiu kastuvu išraustas griovys skiria mūsų laisvąjį pasaulį nuo atgimstančios Blogio imperijos ugninio alsavimo. Kur ta riba bus rytoj – prie rytinių ar prie vakarinių Ukrainos sienų, Latvijoje, Lenkijoje ar vėl Berlyno centre – priklausys nuo mūsų, laisvojo pasaulio piliečių, sugebėjimo susitelkti bendriems veiksmams. O pirmiausiai aiškiai įvardinti, kad tokie pasisakymai, kaip Seimo nario Zbignevo Jedinskio siūlymas bombarduoti Kijevą, peržengia visas toleruotinos nuomonių laisvės ribas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (20)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

33 metus kovoja su sunkia liga: nežinau, kad tie geradariai, bet kasdien esu jiems dėkinga už gyvybę (5)

Klaipėdietė Rima sako nė minčių neturėjusi, kad smogs liga, dėl kurios teks kas antrą dieną...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (115)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (967)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (97)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

Benamiai pasaulio miestuose – nuo prabangių viešbučių iki būsto ant vandens (5)

Socialinių prieglaudų visiems benamiams neužtenka, ir miesto vadovybėms tenka sukti galvą, kur...

D. Bostą į aikštę metęs Šaras: Eurolygai jis dar nepasiruošęs (7)

Lietuvos krepšinio čempionate (LKL) ir toliau namuose neklumpantis Kauno „Žalgiris“ be...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (208)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (60)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (67)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....