R. Sadauskas-Kvietkevičius. Referendume dėl pilietybės galėtumėm balsuoti ir dėl vienalyčių santuokų

Interneto socialiniuose tinkluose sparčiai plintanti akcija puošti savo profilio nuotraukas vaivorykštės spalvomis taip sveikinant JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą įteisinti vienalytes santuokas visose 50 valstijų. Nuo pat savo atsiradimo laisvės kelrode engiamoms pasaulio tautoms buvusi šalis dar kartą parodė lyderystę žmogaus teisių srityje, o Lietuvos politikai – savo nesugebėjimą išsivaduoti iš posovietinės informacinės erdvės, kupinos neapykantos ir baimės mitų.

Šitie amerikonai visada buvo įtartini. Iš jų ateina visokios mūsų tradicinę gyvenseną griaunančios mados. Na, ne vien iš jų, Geiropa neatsilieka. Dar XVIII – XIX a. iš ten sklido visokie leftistiniai laisvės bei lygybės šūkiai ir tik ruskis žandaras su nagaika mužikui žemaičių ir Lietuvos neleido visai iškrypti.

Dabar jau niekuo negali pasitikėti, net Katalikų Bažnyčia. Ypač, kai jai pradėjo vadovauti šitas popiežius iš Pietų Amerikos. Ten juk jie visi kairieji, po sutana gal net slapta vilki raudonus marškinėlius su beretę dėvinčio barzdoto teroristo atvaizdu ir tiki klimato kaita. Neseniai popiežius Pranciškus net ir encikliką apie tai paskelbė, tai dabar klimato kaitos neigimą reikės per išpažintį minėti kunigui drauge su geidulingomis mintimis apie anksti prisirpusią kaimyno dukrą ir prezervatyvų naudojimu. Ir apie gėjus jis kažkaip keistai kalba: „Jei kažkas yra gėjus ir gera valia ieško Viešpaties, kas aš toks, kad teisčiau?“.

Nesivarginkite, nuteis šventesni už popiežių lietuviai.

Štai ponas Vytautas Sinica rašo, kad visokias ten žmogaus teises sugalvojo marksistai ir liberalai, o Lietuva „neprivalo perimti jos visuomenei svetimų kultūrinių/moralinių pažiūrų, kad būtų Vakarų, o ne Rytų dalimi“. Ir kuo nuoširdžiausiai piktinasi, kai jam kas nors primena, kad Vladimiras Putinas irgi taip sako.

Nes vos tik mūsų valstybė nustos diskriminuoti dalį savo piliečių dėl to, ką jie veikia savo miegamajame, kokių raidžių yra jų pavardėse, iš Lietuvos liks tik kelio ženklas prie Via Baltica. Pernai tai jau girdėjome, kai šitie patys patriotai atkakliai stengėsi mus įtikinti, kad, leidus šventą Lietuvos žemelę pirkti užsieniečiams, būsim išvaryti alkani basi klaidžioti po svetimus kraštus su terba ant peties. O paskui buvo referendumas ir paaiškėjo, kad niekam tas žemės pardavimas nerūpi. Po metų paaiškėjo, kad jei kas ir griauna Lietuvą, tai tik dėl tų Žemės gynėjų spaudimo mūsų politikų priimti disponavimo savo nekilnojamuoju turtu suvaržymai.

Vengiantys ne tik spręsti tos pačios lyties asmenų partnerystės bei santuokos įteisinimo klausimus, bet ir ta tema pasisakinėti, kad, neduok Dieve, nepapiktintų homofobiškai nusiteikusios savo rinkėjų dalies, politikai nepastebėjo, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė mūsų visuomenė. Įkalinimo įstaigų stiliaus juokeliai apie antrą galą ir homoseksualų painiojimas su pedofilais liko tik pavienių posovietinėje informacinėje erdvėje užstrigusių asmenų atsilikimo ženklu. Kalbėdami prie alaus tarp savų, jie vis dar sugeba ta neapykantos ideologija didžiuotis, bet kitiems tai jau skamba tarsi pasakojimai apie skiepų žalą, savaitę neskalbtų kojinių ir kontrabandinių cigarečių naudingumą sveikatai.

Jei jau politikai neturi valios priimti beprasmius apribojimus panaikinančius sprendimus, tai galėtų bent jau leisti tai nuspręsti patiems piliečiams. 2016 m. drauge su Seimo rinkimais vis tiek jau rengsime referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tai gal prasminga būtų ta pačia proga užduoti tautai daugiau klausimų, kurių Seimas gėdingai nesugeba išspręsti: pavardžių rašymo ir vienalyčių santuokų įteisinimo? Airijos referendumo pavyzdys parodė, kad net ir tos visuomenės, kurias įpratome vadinti itin konservatyviomis, jau išsivadavo nuo neapykantos prietarų.

Tokiam pasiūlymui galėtų prieštarauti ir dalis LGBT aktyvistų, nepasitikinčių tariamai homofobiškos piliečių daugumos sprendimu. Net jeigu šį kartą paaiškės, kad nesame pribrendę tokiam sprendimui, referendumo agitacinės kampanijos laikotarpiu politikai bus priversti reikšti nuomonę šia tema ir jau negalės išsisukinėti jos išvis neturintys.

Kitą rytą po referendumo Airijoje neperskilo žemė ir neatsivėrė pragaras, heteroseksualios poros nepuolė dėl mados skirtis ir dairytis tos pačios lyties partnerių. Dauguma airių, kaip ir mes, lietuviai, tebėra geri katalikai ir nė neketina griauti savo šeimų, bet suprato, kad negali prievarta primesti savo gyvenimo pavyzdžio visiems bendrapiliečiams. Metas ir mums tai suprasti.