O ar pasimokė visa Lietuvos politinė klasė, kaskart guodžianti save viltimi, kad tautos dauguma neiškrės jai ir sau dar vienos kiaulystės.
„Valdžia neturi teisė nevykdyti ir negerbti tautos valios. O visos parlamentinės partijos, prezidentės nurodymu, net raštu įsipareigojo negerbti tautos sprendimo,"- piktinosi balandžio 3 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila, patariamąjį referendumą dėl Visagino AE pateikdamas kaip privalomą vykdyti, galutinį ir neskundžiamą sprendimą.
Dėl šeimyninių aplinkybių atisakęs prezidentinių ambicijų, Z. Vaišvila tas spaudos konferencijas rengia dažniau už daugelį Seimo frakcijų, bet jos vyksta tuščioje salėje, o ir jų vaizdo įrašų peržiūros stipriai atsilieka nuo Minedo vaizdo klipų. Bet net ir dabar, kai už lango visu gražumu skleidžiasi pavasaris, nepagailiu laiko kartais jų pasiklausyti vien todėl, kad signataras bene anksčiausiai įvardija viešai tai, ką artimiausiu metu savo kovos šūkiais pavers negausi ir susiskaldžiusi, bet garsiai rėkaujanti neparlamentinių politikų bendrija.
Pranciškaus Šliužo ir tautininkų sėkmė renkant parašus referendumui dėl žemės pardavimo apribojimų buvo netikėta visai proeuropietiškai politinei klasei. Iki pat termino pabaigos politikai nepastebėjo parašų rinkėjų palapinių miestų aikštėse, o žiniasklaidai vis pasitaikydavo įdomesnių temų. Todėl Žemės gynėjais save išdidžiai pavadinę referendumo iniciatoriai be jokio sąžinės graužimo ar baimės būti viešai demaskuotiems galėjo mulkinti už skverno pasigautus praeivius legendomis apie tai, kad užsieniečio nusipirkta žemė taps kitos šalies teritorija, o svetimšaliai netrukdomai kirs miškus ir laidos šventoje Lietuvos žemelėje radioaktyvias atliekas.
Dabar Seimas tariasi radęs sprendimą - atskyrė referendumą nuo prezidento rinkimų antrojo turo ir tikisi, kad vidurvasarį į balsavimo apylinkes neateis tiek žmonių, kiek reikia, kad referendumas būtų paskelbtas įvykusiu.
„Aš pasitikiu tauta ir puikiai žinau, kad mūsų žmonės išmintingi, jie priims sau ir valstybei naudingus sprendimus," - sakė Teisingumo ministras Juozas Bernatonis vasarį, kai VRK it karštą bulvę permetė Seimui sprendimą, ar reikia skelbti galimai prieštaraujantį Konstitucijai referendumą.
Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams atidavę visas jėgas ir išteklius parlamentarai gali tiesiog neprisiminti, kad birželį dar reikės rimtai padirbėti, aiškinant žmonėms, kuo gresia Lietuvai stojimo į ES sutarties pažeidimas. O štai neparlamentiniams gatvės politikams birželis kaip tik yra labai tinkamas metas atkreipti į save dėmesį mitinguojant ir piketuojant - lauke stovėti nešalta, o miestiečiai dar neišsivažinėję atostogauti.
Visuomenės informavimo apie eurą renginiai įgauna pagreitį. Aną savaitę Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai susitikinėjo su žmonėmis, atsakinėjo net ir į pačius kvailiausius klausimus bei kantriai paneiginėjo įvairius gandus Druskininkuose, Lazdijuose ir kituose Pietų Lietuvos miestuose. Tai jau tampa panašu į savotiškas lenktynes, kas pirmas jus aplankys - euroagitatoriai ar referendumo prieš eurą parašų rinkėjai.
Todėl VRK nariai, jaučiantys, kad dirba Lietuvai, o ne šiaip atlieka techninius parašų ir balsų skaičiavimo veiksmus, galėtų pasistengti užvilkinti referendumo procedūras taip ilgai, kad jis vyktų jau kitais metais. Tai yra tada, kai euras Lietuvoje bus įvestas ir net didžiausi skeptikai pamatys, jog jų baimės buvo nepagrįstos.