Vienas paskutinių šios valdžios užmojų – sutarta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo centralizuotai tiekiamam šildymui.
Tai ne šiaip sau PVM lengvata. Tai – ypač jautrus socialinis klausimas, šios lengvatos naikinti nedrįso „naktine mokesčių“ reforma pagarsėjusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, per krizę nušienavusi daugumą PVM lengvatų.
Seime liko tik vienas balsavimas ir nuo sausio PVM šildymui bus nebe 9 proc., o 21 proc.
Tai reiškia, kad per patį viduržiemį visų daugiabučių gyventojams pabrangs šildymas. O daugiabučiuose gyvena daugiau nei pusė šalies gyventojų, didmiesčiuose šis skaičius šokteli 76,3 proc.
Taigi džiaugsmą dėl didėsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir dėl to žadėtų papildomų eurų mažiausiai uždirbantiems nubrauks šis sprendimas.
„Tinkamesnį“ laiką šiam sprendimui būtų sunku surasti. Tai daroma Lietuvoje, kurioje vis dar absoliuti dauguma daugiabučių yra nerenovuoti, labai prastos energetinės būklės sovietmečio palikimas.
Taip pat šildymas yra tokia paslauga, kurios eilinis miestelėnas negali atsisakyti.
Daugiau mokės visų daugiabučių gyventojai – tik mažiau arba pigesnės energijos sunaudojančio būsto šeimininkui šuolis bus mažesnis, o štai prasčiausios būklės daugiabučių arba brangiausios šilumos tiekėjus turintiems gyventojams jis bus didesnis. Taip, jie galės prašyti kompensacijos ir toliau pleškinti šilumą, nes taupyti paramos sistema neskatina.
Šios lengvatos likimo klausimas kyla kone kasmet tvirtinant kitų metų biudžetą, tačiau niekas nedrįsta jos judinti ir pratęsia pusmečiui, o po to vėl pusmečiui.
Taip, vienareikšmiškai, PVM lengvatos yra blogis, nes, kaip jau senokai yra pasisakiusi Valstybės kontrolė, iš jų didžiausią naudą gauna pardavėjai.
Tačiau šiuo atveju prekės (šildymo) kaina yra reguliuojama ir valstybės sprendimas padidinti jai taikomą PVM tiesiogiai gula į šildymo kainą ir galutinę sąskaitą. Dažnai daugiabučio gyventojai negali daryti jokios įtakos savo suvartojamos energijos kiekiui, taigi ir galutiniam sąskaitos dydžiui.
Finansų ministras dar pridėjo, kad ja besinaudojantys turtingesnieji turėtų raudonuoti. Tačiau Seime atsirado valstiečių ir žaliųjų atstovų, pasipiktinusių tokiu požiūriu.
Iš pradžių netgi ir pats valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad klausimas reikalauja diskusijų. Tačiau vėliau palaikė naikinimo šalininkus.
Ką jau kalbėti apie socialdemokratus, prieš rinkimus žadėjusius savo rinkėjams palikti lengvatą ir netgi atitinkamą pataisą registravusius, o vėliau šios idėjos nebegynusius.
Galime tik įsivaizduoti, kaip raudonis išmuš visus tuos miegamųjų rajonų gyventojus, niekaip nepakliūnančius į viduriniąją klasę, kurie gaus didesnes sąskaitas už šildymą. Matematika paprasta – po šio sprendimo šildymas brangs daugiau nei dešimtadaliu.
Taip, neabejotinai yra turtingų žmonių, kurie šiek tiek sutaupo, nes moka mažesnį PVM už šildymą, bet pažvelgus, kas gyvena daugiabučiuose, pamatysime, kad dažnai didmiestyje tai yra besiformuojanti vidurinioji klasė, vaikus auginančios šeimos ir pensininkai.
Pensininkams šis klausimas neturėtų rūpėti, nes dauguma jų gauna kompensacijas iš savivaldybės. Tačiau likusieji realiai pajus sprendimo svorį savo kišenėse. Taip, jiems pateikiamas siūlymas – leidžiama laisviau kreiptis į savivaldybę pašalpos. Tokių naujų kompensacijų gavėjų bus 130 tūkst. – dvigubai daugiau nei yra dabar.
O dabar nuoširdžiai savęs paklauskite, ar Jums patiktų būnant dirbančiu miestiečiu stoti į eilę ir prašyti paramos už šildymą?
Mes tiek daug Lietuvoje kalbame apie ištisų kartų gyvenimą iš pašalpų ir būtinybę skatinti žmones uždirbti, o ne galvoti, kaip gauti pašalpą, tačiau šiuo sprendimu būsimųjų prašytojų ratas gerokai išplečiamas. Tūkstančiai žmonių bus priversti kreiptis su prašymais gauti pašalpą, eikvos savo ir valdžios administracinio aparato laiką.
Mano nuomone, visai be reikalo dalis miestiečių stumiami prie langelio su begale popierių dėl keliasdešimt eurų kompensacijos.
Šią PVM lengvatą gina ir kitas akivaizdus dalykas – energetinis skurdas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, jei šeima Didžiojoje Britanijoje būsto energetiniams ištekliams skiria dešimtadalį savo pajamų, ji laikoma gyvenančia ant energetinio skurdo ribos.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojas būsto šildymui, elektrai ir dujoms skiria 11,9 proc. visų savo išlaidų. Nemažai daliai daugiabučių gyventojų žiemą išlaidos šildymui neabejotinai yra viena svarbiausių išlaidų eilučių.
Taip pat daugiau nei dvidešimt procentų šalies piliečių gyvena ant skurdo rizikos ribos.
Lauksime naujųjų valdančiųjų reitingų po pirmųjų šildymo sąskaitų.