R. Lopata, A. Januška, A. Jokubaitis, A. Bumblauskas. Kaip Lietuvos valdžia išdavė valstybę

Astravo atominę elektrinę Vilniuje jau galima pamatyti pakilus oro balionu. Sunku įsivaizduoti, kad elektrinė taip arti ir jau tokia didelė. Jau kelinti metai iš eilės mūsų diplomatinė tarnyba ir aukščiausi pareigūnai vos ne kiekvieną savaitę kalba apie sėkmingą kovą už kuo sėkmingesnę Astravo atominės elektrinės statybos pabaigą. Nepaisant jų nenuilstamų pastangų, kaimynų atominė elektrinė sparčiai statoma ir greitai pradės veikti. Kas čia vyksta?

Atsakymas paprastas – apgaudinėjame save ir visas procesas rutuliojasi pagal scenarijų, palankų abiem mūsų kaimynams Rytuose.

Lietuvos politikų požiūris į Astravo atominės elektrinės statybą rodo ryškų valstybės intereso suvokimo nebuvimą, idėjinį pasimetimą, politinės valios nebuvimą ir demoralizaciją. Atsisakoma rimtai ir atsakingai žiūrėti į tautos ir valstybės ateitį. Sunku surasti kitą tokį rimtą paskutiniųjų metų Lietuvos politinio gyvenimo (ir ypač užsienio politikos) iššūkį, kaip Astravo AE statyba. Dėl šio reikalo buvo verta labai rimtai pakovoti, mesti visas turimas vidaus ir užsienio politikos jėgas.

Šiandien niekas rimtai nebekalba apie Astravo AE uždarymo ar statybų sustabdymo galimybę. Įvyko esminis derybinio naratyvo pakeitimas – nuo atominės elektrinės uždarymo tyliai pereita prie jos pripažinimo, derantis tik dėl techninių detalių, pavadintomis „galimai didesniu saugumu“. Tai skaudžiausias užsienio politikos pralaimėjimas, paliesiantis ne vieną mūsų piliečių kartą.

Pastebėkime, kad net po Tėvynės Sąjungos politikų kritikos skubiai kelių ministrų pasirašytas ir apie Astravo AE uždarymą kalbantis memorandumas – visiškai ignoruojamas tiek užsienio reikalų ministro, tiek Vyriausybės vadovo ir vėl su ES pareigūnais šnekamasi tik apie saugumo tobulinimą. Šis valdžios institucijų pozicijos pasikeitimas gali būti aiškinamas kaip valstybės interesų išdavimas.

Įsivaizduokite dar prieš tris dešimtmečius neįsivaizduojamą dalyką. Jeigu 1990 m. tuometinė Aukščiausioji Taryba (Akuriamasis Seimas) būtų ne skelbusi Lietuvos Nepriklausomybę ir griežtai laikiusis šios linijos, siekdama tarptautinio pripažinimo per efektyvią užsienio politiką („SSRS uždarymą“), o būtų paprašiusi Kremliaus pradėti derybas dėl išstojimo iš Sovietų Sąjungos pagal M. Gorbačiovo scenarijų („SSRS saugumo tobulinimas“)? Šis iš pirmo žvilgsnio nepalyginamų dalykų sugretinimas šiandien turi didelę prasmę. Kova su nuo Lietuvos piliečių valios nepriklausančia atomine grėsme yra plačiai suprasto kovos už tautos ir valstybės nepriklausomybę dalis. Bet kuri save gerbianti tauta nenurimtų geriausiems pasaulio atominės energetikos inžinieriams žadant tobulą projektą.

Astravo „uždarymo“ scenarijaus pakeitimas į Astravo „saugumo tobulinimo“ scenarijų visiškai atitinka Rusijos ir Baltarusijos interesus. Faktiškai „derybos“ vyksta tik dėl vadinamojo atominės elektrinės streso išbandymo. Jis su Rusijos pagalba, galima neabejoti, bus išlaikytas ir tuo derybų problema, primesta mums iš šalies dėl neleistinai aplaidžios mūsų Užsienio reikalų ministerijos politikos, bus išspręsta. Tautos ateitis kiekvieną dieną priklausys nuo kaimyninės šalies atominės elektrinės įrenginių, darbuotojų ir politikų. Atsiveria Lietuvos politikų nesėkmės vaizdas.

Visas sujudimas, specialių priemonių taikymas, vadinamųjų namų darbų darymas, reiškiamos nesuderintos, prieštaringos pozicijos yra tik dar viena veiklos imitacija. „Namų darbai“ be kitų valstybių paramos nedaug ko verti. Kodėl nesukurta užsienio politika, turėjusi suburti valstybių, pirmiausia, Skandinavijos, Baltijos ir Lenkijos bei Briuselio koaliciją prieš Astravo AE statybas? To nepadaryta, net Latvija mūsų nepalaiko, ir, veikiausia, tai padaryti prie dabartinės Lietuvos valdžios jau nebeįmanoma. Laikas prarastas, lyderystės nėra, viskas skirta tik Lietuvos vidaus politikos vartojimui.

Veikdama viena mūsų valstybė tik dar labiau blogina savo padėtį. Užuot siekusi solidarumo, „visi už vieną“ ES pozicijos, pastarųjų metų šalies diplomatija, sėkmingai skandinama ir naujosios valdžios, virsta viena prieš visus politika. Nors pastarosiomis dienomis pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas primena apie Seimo rezoliuciją, kad Astravo AE statyba turi būti sustabdyta, tačiau čia pat visus pasirašiusius prijungia prie išdavikiškos dabartinės vyriausybės programos formuluotės „jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo AE statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką“, ir tuo visus subtiliai paruošia neišvengiamai tokios valstybės diplomatijos realybei.

Ši pozicija turi ir dar vieną ydą. Sakoma, jei nesustabdysime, tada nepirksime. Turbūt turėtų būti – nepirksime ir tuo stabdysime. Neaišku, kodėl opozicija sutinka su ruošiama kapituliantiška politika, Astravo AE sprendimą susiaurinant tik iki vieno galimo – nesaugios elektros embargo – reikalingo, bet, matyt, nepakankamo instrumento, papildant jį tik parlamentinės diplomatijos sudedamąja.

Iš esmės atsisakius bekompromisinės šalies interesų gynimo politikos, kas jau šiandien padaryta ir, deja, niekada jos rimtai nevykdžius, besirūpinant tik „nešvarios“ elektros gaudymu, nesugebėjus užsitikrinti latvių ar lenkų besąlygine paramos, tampa vis labiau akivaizdu, kad 2019 m. Astravo AE pradės veikti. Bus saugesnė, bet nepakankamai saugi, kokia ji galėtų būti arba jos galėtų iš viso nebūti?

Panašu, kad niekas iš politikų uždarymo galimybe rimtai nebetiki, niekas tuo rimtai nebesirūpina, visi jaučiasi pavargę ir idėjos išseko. Veikiau suvokiama, kokioje beviltiškoje padėtyje juos įkaitais laiko ligšiolinė aplaidi, nusikalstama politika ir kurios dalyviais beveik visi jie – partiniai politikai – ir yra. Nustota mąstyti valstybiškai ir apie valstybę.

Ši pozicija turi ir dar vieną ydą, Sakoma, jei nesustabdysime, tada nepirksime. Turbūt turėtų būti – nepirksime ir tuo stabdysime.

Įvyko esminis lūžis. Kitaip nei 1990 m. politikoje, šiandienos partijų politikai ir visuomenė nebetiki savo valstybės galiomis ką nors keisti ir įtakoti tarptautinėje bendruomenėje. Slepiamės už pareiškimų, o politinės valios ir gebėjimų juos vykdyti nebeliko.

Jeigu savo laiku Lietuvos politikai būtų sugebėję integruoti Baltijos šalių elektros tinklus į Vakarų sistemą, šiandien Astravo AE net nebūtų pradėta statyti.

Per artimiausius metus keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus iškils mažiausiai pusei amžiaus Lietuvos egzistencijai grėsminga Astravo atominė elektrinė – paminklas Lietuvos atominių ambicijų bei užsienio politikos bejėgystei, dešimtmetį nevykdomiems pažadams atsijungti nuo antikonstitucinio BRELL žiedo bei visos eilės Lietuvos politinių lyderių demagogijai įrodyti.

Papildomi faktai ir komentarai, parodantys, kad Lietuvos valdžia nekalba apie Astravo AE uždarymą.

Tikroji valdžios pozicija:

* Faktas: „Lietuvos prezidentė pabrėžė, jog Baltijos šalys privalo reikalauti, kad Baltarusijos valdžia užtikrintų Astravo atominės elektrinės statybų skaidrumą ir nedelsdama įsileistų tarptautinius ekspertus“, – rašoma pranešime spaudai“. Komentaras: tie, kas prezidentės vardu rašė šį pranešimą yra kenkėjai ar tik suklydo? Tik tiek reikalauti – ginčas tik dėl skaidrumo ir ekspertų?

* Faktas: „Yra tarptautinės institucijos, tarptautinės organizacijos, kurios atsakingos už branduolinę saugą ir aplinkosaugą. Ten, kur yra tarptautiniai įsipareigojimai, jų turi laikytis visi, tų institucijų žmonės turi viską sekti, stebėti, žiūrėti ir viską aiškintis“, – sakė Lietuvos premjeras A. Butkevičius“. Komentaras: teisingai, kažkas kažkuo kažkur kažkaip kažkada turi rūpintis.

* Faktas: „Lietuva siekė ir sieks, kad Baltarusija į vadinamųjų stress-testų procesą įtrauktų ir ES ekspertus. Negali kilti jokių abejonių, kad branduolinės saugos klausimai visuomet išliks mūsų prioritetu. Čia mes tikimės atviro dialogo ir bendradarbiavimo su mūsų kaimynais“, – sakė ministras L. Linkevičius“. Komentaras: tikimės atvirame dialoge su baltarusiais pasiekti, kad testuose dalyvautų ES ekspertai - tik! – nes, Astravas kaip toks mums jau nebe problema.

* Faktas: „Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime“. Komentaras: nukritus reaktoriui, trys Lietuvos ministrai paprašė ES spręsti tik saugumo klausimus. Kokia bejėgystė – vietoj reikalavimo, pasitelkus reaktoriaus kritimo faktą, nedelsiant stabdyti statybas, atitinkamai imantis sankcijų iš ES pusės.

* Faktas: „Mes neturime duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Baltarusijai šis klausimas nerūpi – vyksta bendradarbiavimas, į visas rekomendacijas Baltarusija atsižvelgia. Visi saugumo reikalavimai bus keliami ir toliau, vyks kontrolė", – teigia eurokomisaras V. Andriukaitis. Komentaras: kaip sakoma, no comments.

* Faktas: „Nereikia populistiškai kalbėti, kad neleisime elektros srautams tekėti, tos elektros nepirksime. Iš tikrųjų Baltarusijai tai nėra labai baisu... Nemanau, kad jiems kils didelių problemų, kur parduoti tą elektrą. Jie yra vieningoje Rusijos rinkoje. Ta rinka – didžiulė. Jei tik ekonomika augs, naftos kainos didės, tai toje didžiulėje rinkoje elektros energijos reikės“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas.

Pastarųjų dienų politika:

* Faktas: „S. Skvernelis teigė, kad tiek Estijos, tiek Latvijos valdžia supranta, koks šis projektas yra pavojingas ir kodėl Lietuva taip dėl to nerimauja, – rašoma spaudoje. Komentaras: taigi Lietuva nerimauja, o estai supranta, kodėl Lietuva nerimauja. S. Skvernelis pripažįsta, kad bent sukelti nerimą estams ir latviams jam nepavyksta.

* Faktas: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Briuselyje susitikęs su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Ševčovičiumi ir Energetikos direktorato vadovu Dominique Ristori. „Kalbėjome apie konkrečius instrumentus ir vienas iš jų yra streso testai. Susitikimuose išgirdau labai aiškų Komisijos patikinimą ir užtikrinimą, kad atliekant streso testus pagal europinę metodologiją, negali būti jokių kompromisų ir Komisija darys viską, kad tie streso testai būtų atlikti kaip įmanoma greičiau“. Komentaras: t.y. ir naujas Lietuvos energetikos ministras įteisina „realybę“ ir rūpinasi tik testais.

* Faktas: „Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Estijoje pristatys, kokių prevencinių veiksmų imasi Lietuva, siekiant apsaugoti mūsų elektros energetikos sistemą nuo nesaugiose jėgainėse gaminamos elektros“. Komentaras: siūloma saugotis ne nuo nesaugios atominės, bet tik nuo „nesaugios“ elektros.

* Faktas. „Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius interviu BNS sakė, kad Astravo AE yra tapusi Lietuvos vidaus politikos klausimu, į kurį Latvija nesikiš“. Be komentarų.

Tik kai kurios Astravo atominės grėsmės:

* Faktas: „Atominės technologija yra saugi, tokia pati atominė yra statoma Suomijoje?“. Komentaras: Taip, technologija panaši, bet stato ją suomiai ir reaktoriai Suomijoje nekrinta.
* „Žinant, kad beveik visi vilniečiai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš vandenviečių, pastatytų Neries slėnyje, o gręžiniai yra gana negilūs ir siekia maždaug 45-75 metrus, yra labai svarbu užtikrinti, kad Neries vanduo būtų apsaugotas. Radioaktyvūs išmetimai gali būti nedideli, iš karto poveikio net ir nepajusime, tačiau per laiką tai gali tapti tikra ekologine bomba mūsų vaikams ir anūkams“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

* „Bet kokia tarša iš Astravo AE, patekusi į Nerį, jau po 10-12 val. pasiektų šiaurines Vilniaus miesto vandenvietes, kurios yra tik 30 km atstumu nuo AE, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse“, skelbia Aplinkos ministerija Komunikacijos skyrius.

* „Lietuvos kaimynystėje statoma Astravo atominė elektrinė aušinimui naudos Neries upės vandenį. Šis projektas neatitinka tarptautinių sau¬gumo reikalavimų. Todėl apie tai kalbėti būtina aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Upės neturi sienų, o neatsakingas vandens išteklių naudojimas gali turėti skaudžių padarinių visiems“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

* „Astravas yra vienas iš instrumentų, kuris gali būti panaudotas nekonvenciniu būdu prieš Baltijos šalis“, – teigė prezidentė D. Grybauskaitė.

Negirdimi balsai:

* „Vienintelis būdas išspręsti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problemas – uždaryti šį projektą“, – interviu BNS aiškino Baltarusijos opozicinės Jungtinės piliečių partijos atstovas ir aršus Astravo jėgainės kritikas Nikolajus Ulasevičius.

* „Praeityje esame parodę, kad mūsų valia šį tą reiškia ir jeigu darysime viską, ką galime, tai neliksime vieni, nes ir nesame vieni. Esame Europos Sąjungoje, turime pasiekti aiškios ir griežtos pozicijos kartu su visa sąjunga, galbūt ir su Šiaurės Atlanto sąjunga“, – pabrėžė V. Landsbergis.

* „Padaryti viską, kad Astravo atominės elektrinės statyba nedelsiant būtų sustabdyta“, – tarp kitų pasirašė V.Adamkus, V.Landsbergis ir kt.