Galiu nuraminti visus, kurie jau piktinasi – tokios reklamos nėra, aš ją ką tik išgalvojau. Tiesa, Džordana gali šiuo scenarijumi pasinaudoti, dovanoju. Dar liko beveik du mėnesiai iki jos koncertų didžiosiose arenose. Jei staiga bilietus nustos pirkti, gal pravers.
O šiai neegzistuojančiai Džordanos reklamai mane įkvėpė kita reklama. Egzistuojanti. Daug kam, jei tingi gilintis, ji pasirodys labai tyra ir nuostabi. Ir viskas joje irgi tiesa. Na...beveik viskas. Štai ta reklama:
“2011 metais grupė “Sel” išleido albumą “Aš kaip žąsis” (tiesa). Jis buvo pripažintas geriausiu ir perkamiausiu 2011 metų lietuvišku albumu (tiesa). Visos gautos lėšos buvo skirtos labdarai (tiesa, nepulsim gilintis, kas yra “lėšos”, kas “pelnas” ir koks tarp jų skirtumas, smulkmena čia). Iki 2014 metų jau išgelbėtos 374 vaikų gyvybės... ( Kas ir kaip tai galėjo apskaičiuoti – neįsivaizduoju... bet tarkim, kad reklamoje spalvos visada sutirštinamos ir parama vaikui vadinama “gyvybės gelbėjimu”, nors pvz. klausos aparatas, kad ir labai reikalingas, yra susijęs su gyvenimo kokybe, o ne su gyvybe).
Toliau ekrane pasirodo baltai apsirengęs Egidijus Dragūnas, apsuptas angeliškai baltų vaikučių. (Spėju, kad tai vaikai, kuriems padėjo fondas, nors gal ir ne...) Laikydamas ant rankų kūdikį jis kalba gražius žodžius apie meilę, gyvybę, paramą.
Tikrai nuostabi jo labdaros fondo reklama. Bet...palaukite, čia visai ne labdaros fondo, čia - jo artėjančių koncertų reklama.
Gal Egidijus nusprendė savo labdaros fondui uždirbti iš tiesų rimtus pinigus ir tam skirs visą koncertų didžiuosiuose miestuose pelną? O jis bus tikrai nemažas, nes “Sel” renka pilnas arenas gerbėjų. Ir to pelno nėra ką lyginti su naujo albumo pardavimo pelnu. Tai tuomet reikia aiškiai taip ir pasakyti.
Naujausias E.Dragūno labdaros projektas, kurį jis norėtų įgyvendinti, yra vaikų reabilitacijos sodyba. Jis - labai puikus ir vertas tik pagyrų, bet tai irgi yra gyvenimo kokybės, o ne gyvybės-mirties klausimas.
Jau matau, kaip mane užsipuola tūkstančiai įsiutusių Sel” gerbėjų su pačiu Egidijumi priešakyje. Ir apkaltina, kad mano širdis akmeninė ir vaikų ašaros jos nesugraudins, kad aš gyvenime nesu nieko labdarai paaukojusi, o užsipulti tuos, kurie aukoja - pirma. Arba kad esu senmergė ir neturiu vaikų, todėl nesuprantu, kaip baisu, kai jie serga. Tai užbėgdama už akių galiu pasakyti, kad vaikų turiu ir ne vieną. O aukojimas-neaukojimas yra mano asmenimis reikalas. Aš - ne žvaigždė, nematau prasmės sau darytis iš to reklamą.
Bet aš ir nemanau, kad geri darbai visada ir būtinai turi būti daromi tyliai. Roko, kino ir popžvaigždžių, sportininkų vardai labdarai pritraukia dideles pinigų sumas. Tuo pačiu gerina ir jų reputacija visuomenės akyse. Ir viskas čia yra gerai.
Tačiau iki šiol ypač vertinami poelgiai, kurie daromi be reklamos ir kai aukojami nuosavi, be jokių aliuzijų į labdarą, uždirbti, grubiai tariant “iš spintelės paimti” pinigai.
Organizacija “DoSomething.org” kasmet skelbia “Geradarių žvaigždžių TOP 20”. Jo viršūnėje jau antrus metus puikuojasi dainininkė Tylor Swift. Šį kartą apdovanojimą ji gavo už tai, kad per savo dvidešimt ketvirtą gimtadienį tyliai be jokios reklamos (sic!) paaukojo 100 000 dolerių savo santaupų (sic!) Nashvillio filharmonijai. Antroje vietoje - “One direction”, kurios du nariai paaukojo 800 000 dolerių vėžio tyrimų laboratorijai. (Kiek gyvybių išgelbėjo, nepranešama.)
Nėra nė vienos pasaulinio garso žvaigždės, kuri neaukotų labdarai. Vaikams, senukams, beglobiams gyvūnams, benamiams, žmogaus teisėms, katastrofų padariniams likviduoti, medicininiams tyrimams, menui, mokslui, edukacijai, sportui etc. Kai kurių labdaros ir paramos mąstus sunku net įsivaizduoti.
Eltonas Johnas be nuosavo AIDS aukų paramos fondo remia dar 54 labdaros organizacijas, Annie Lennox – 40, tiek pat - Paul MacCartney bei Stingas. Bono – 38, George Clooney – 34. Tiesa, jų koncertų ar filmų reklamose to nepamatysi. Ši informacija yra iš puslapio, kuriam duomenis siunčia pačios labdaros organizacijos, o ne aukojantys.
Todėl niekaip nesuprantu, kodėl Egidijus užuot leidęs apie jo gerus darbus kalbėti kitiems, daro taip pats ir dar reklamoje, kurios esminis tikslas nėra labdara? Nedrįsčiau teigti, kad jis tai daro, kad pinigų daugiau užsidirbtų. Tam visiškai nereikia tokios nesąžiningos reklamos. Bilietus į jo koncertus perka ir be jos. Ir labai gerai perka. Žmonės iš dainininko aplinkos bandė man paaiškinti, kad tai jo paties idėja, kad jam taip gražu ir jis nieko blogo tokioje reklamoje neįžvelgia.
Prieš kelerius metus reklama lyginanti moteris su kumpiais ir dešromis buvo pripažinta neetiška ir uždrausta, nors jos kūrėjai ir net nemaža dalis vartotojų joje nieko blogo iki šiol neįžvelgia. Ten esą kažkas pajuokavo, kvailos tos bobos, kurios įsižeidė.
Bet jei tikrai niekas nieko neetiško “Sel” koncertų reklamoje nemato ir nematys, o ji bus ramiai transliuojama per televiziją, tuomet aš turiu kelis dar stipresnius reklamos pasiūlymus. “Sveiki, aš - Andrius Mamontovas, o čia - kurčiųjų mokykla. Šitie vaikučiai negirdės, kiek daug garso bus mano koncerte. O jums štai pasisekė – pirkite bilietus”. ”Sveiki, aš - Marijonas Mikutavičius. Tiesiai iš vaikų su regėjimo negalia mokyklos. Ne visi mato, kokios galingos šviesos būna per mano koncertus. Bet tie, kas mato – tikrai ateis”.
Ir jei kas apkaltins A.Mamontovą ar M.Mikutavičių, kad jie tyčiojasi iš žmonių su negalia, tuomet siūlau jiems pasakyti, kad a) jie nieko blogo tokioje reklamoje neįžvelgia; b) o kur čia netiesa?