Nekviesto svečio planas
Praėjusią savaitę F. Hollande‘as viename televizijos interviu pasakė, jog Prancūzija galvoja kreiptis į karinį tribunolą dėl Sirijoje vykdomų karo nusikaltimų, ir labai aiškiai davė suprasti, jog prie jų nagus prikišusi Rusija.
„Maža, ką pasakė“, pagalvojo Maskva, ir toliau ruošėsi vizitui. Juk dar prieš keletą dienų buvo atskridęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras tartis dėl padėties Sirijoje sureguliavimo. Aiškus ženklas, kad Vakarų partneriai eilinį kartą paleido prancūzus kaip tarpininkus spręsti įstrigusių problemų su Rusija. Prisiminkime ankstesnį prezidentą Nicolas Sarkozy Maskvoje po Gruzijos užpuolimo, tą patį F. Hollande‘ą Maskvoje po įsiveržimo į Ukrainą.
V. Putinas savo vizitą į Paryžių tiesiog primetė Prancūzijos valdžiai. Jam reikėjo viešo pasidemonstravimo su F. Hollande‘u, kad suteiktų įkvėpimo saviškiams namie ir parodytų nosį Barackui Obamai ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui Borisui Johnsonui, kuris pareiškė, jog Rusija savo veiksmais suka į parijų tautos (atstumtųjų) kelią.
Planas buvo toks:
1. Paryžiuje vyks pasaulinis rusiškos spaudos kongresas, į kurį suvažiuoja rusiškų leidinių atstovai iš viso pasaulio. Renginį organizuoja valstybinė Rusijos naujienų agentūra. Maskvos žurnalistai pasakoja, jog oficialiai visi sulekia savo lėšomis, tačiau atvykę gauna solidžias kompensacijas. Pagrindinis įvykis būna didžiulis banketas. Nežinau, ar dalyvauja kas nors iš Lietuvos. Kongresui V. Putinas turėjo rėžti įkvepiančią kalbą.
2. Tolerantiški prancūzai leido rusams pasistatyti dvasinį centrą miesto centre, krantinėje šalia Eifelio bokšto. Tai ne lietuviai, kurie kabinėjasi prie Maskvos vyriausybės namų statybos Vilniuje netoli Karaliaus Mindaugo tilto. Paryžietišką projektą sudaro kultūros centras ir cerkvė. Pagal Maskvos sumanymą, V. Putinas turėjo dalyvauti centro atidaryme ir pašventinime drauge su F. Hollande‘u.
3. Be to, du esą atsiplėšti vienas nuo kito negalintys lyderiai turėjo apsilankyti Georges Pompidou meno ir kultūros centre, kur atidaroma 20 a. antrosios pusės rusų dailės paroda. Ir vėl kameros, ir vėl šampanas...
F. Holande‘as neužtrenkė durų svečiui. Jis tik apibrėžė, kokią mato prasmę galimame susitikime: kalbėsiuosi uniquement (pranc. išskirtinai) apie Siriją. Na jau ne, V. Putinas nepasiruošęs skristi tam, kad klausytųsi pamokslo apie savo negerą elgesį.
Ar bus vakarienė Berlyne?
Prieš savaitę Prancūzija buvo pateikusi JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl Sirijos, ir Rusija ją vetavo. Taip diplomatine kalba buvo pasakyta, kad karinių veiksmų neketinama nutraukti. Prancūzijos prezidentas tinka tik šampanui, kaip fonas prie V. Putino, bet ne pamokslavimui. Tai supratęs, F. Hollande‘as nebeatlaikė.
Jo nesulaikė net perspektyva atnaujinti Normandijos formatą dėl Ukrainos, apie kurio nereikalingumą V. Putinas jau yra paskelbęs. Angela Merkel, sužinojusi V. Putino planus apsilankyti Paryžiuje, sugalvojo, kad abu prezidentai galėtų perskristi į Berlyną tą pačią spalio 19 dalykiškai vakarienei, į kurią pakviestų ir Petro Porošenką.
Vokiečiai iki paskutinės minutės triūsė dėl Normandijos ketverto susitikimo, ir man rašant dar nėra informacijos, kad vakarienės nebus.
Nėra abejonių, jog Kremlius puikiai suprato, jog užsidarinėja labai svarbus diplomatinis Paryžiaus kanalas į Vakarus. Todėl Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paviešino prezidento žodžius, jog jis „pasiruošęs apsilankyti Paryžiuje, kada tai bus komfortiška prezidentui Hollande‘ui“.
O veiksmais V. Putinas parodė, jog liautis nesiruošia, pasirašydamas įsaką dėl Rusijos aviacijos laikymo Sirijoje neribotą laiką.
Be Liuterio ir be skiepų, tačiau dvasingiausi
Vietoj prezidento į Paryžių skrenda kultūros ministras Vladimiras Medinskis, kuris savo istorijos daktaro disertacijoje tvirtina, kad protestantizmas kaip kulto kalbą vartoja lotynų. Kaip žinia, Švento Rašto vertimai į gimtąsias kalbas pasirodė dėl protestantų noro priartinti Dievo žodį prie liaudies. Viešpataujanti bažnyčia tada bandė užgniaužti naują srovę. Bet Prancūzijoje hugenotų karai seniai praūžę, ir palankaus įspūdžio net katalikams nepadarysi, pasišaipydamas iš protestantų ir ištrindamas Martyno Liuterio Bibliją.
Rusijai brangiai atsieina jos keliami karai, o biudžetas jau kelinti metai traukiasi. Sprendžiama paprastai – 20 proc. sumažinta biudžeto dalis, skirta sveikatos apsaugai. Pasekmės pradeda lįsti aikštėn. Štai viena per visą Rusiją nuskambėjusi istorija:
Tolimuosiuose Rytuose pas gydytoją atveda berniuką, kurį apkandžiojo šuo. Gydytojas apžiūri, bet vaistų nuo pasiutligės nesuleidžia, nes jų tiesiog nebėra. Todėl jis pataria berniukui nueiti į cerkvę ir uždegti žvakutę, kad tas šuo nebūtų pasiutęs.
Taip skiepijamas tikrasis dvasingumas. Tačiau yra Rusijoje nesusipratusių, kurie pamažėl ima piktintis.