To nepasakysi apie Rusiją, kur politikų debatų formatas yra išnaikintas autokratinio valdymo. Todėl didelį liberalios žiniasklaidos susidomėjimą sukėlė žinia, jog Aleksejus Navalnas priėmė Igorio Strelkovo – Girkino iššūkį susitikti debatams.

Primirštas didvyris ir augantis politikas

Nors aktyvumą parodęs veikėjas I. Strelkovas šiandien kiek primirštas, dar neseniai jis buvo šlovės olimpe kaip idėjinis kovotojas su ginklu rankose prieš ukrainiečių fašistus, už persekiojamų rusakalbių teises. Buvęs KGB pulkininkas (sako, kad „buvusių“ nebūna) 2014 pasirodė Krymo parlamente su būriu „žaliųjų žmogeliukų“, kurie, kaip pasirodė, buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, ir grasindamas ginklu privertė parlamentarus balsuoti už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, taip sukurdamas formalų pagrindą Krymo okupacijai. I. Strelkovas pats apie tai viešai pasakojo, ir niekas jo kalbų nepaneigė.

Baigęs darbus pusiasalyje, jis persikėlė į Ukrainos rytus ir užvirė košę Slavianske. Vėliau tapo apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos gynybos ministru, bet dėl nežinomų aplinkybių atsistatydino ir grįžęs į Maskvą ten gyvena, kitaip nei keliolika jo bendražygių žemesnio rango vadų, kurie keistai mirė ar žuvo per neišaiškintus pasikėsinimus.

Ramūnas Bogdanas
Per dešimt metų A. Navalnas atliko ilgą žygį politikoje ir šiandien jo žinomumas Rusijoje didėja su kiekviena jo atlikta nauja akcija. Dalyvaudamas Maskvos mero rinkimuose, jis sugebėjo užimti antrą vietą. A. Navalną valdžia persekioja, sukuria jam kliūtis rinkimuose – bet nenušalina; kažkas jį žaloja – bet ne ginklu, o briliantine žaluma į veidą; jis nuteisiamas – tačiau už grotų realiai sėda jo brolis, bet ne jis.

Šiemet, parodęs filmą apie Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo valdomus turtus „Jis jums ne Dimonas“, kuris sulaukė virš 20 mln. peržiūrų „Youtube“, A. Navalnas labai padidino savo populiarumą. Po to surengęs du protesto mitingus prieš korupciją Maskvoje, A. Navalnas įsitvirtino kaip vienintelis opozicinis politikas, kuris gali išvesti žmones į gatves.

Dar prieš metus I. Strelkovas mažai žinomoje svetainėje „Novorosija“ kvietė A. Navalną debatams, kad įrodytų, jog šis nėra tikras Rusijos patriotas nacionalistas. Ir štai po metų A. Navalnas sutiko. Gana keista jau tai, kad federalinio lygio politikas kreipia dėmesį į liaudies užmarštin jau nugrimzdusio veikėjo seną pasiūlymą.

Visuomeninės higienos stoka

I. Strelkovas buvo pamirštas Rusijos žiniasklaidos ir liaudies, tačiau nepamirštas tyrėjų. Šis žmogus figūruoja tarptautinėje byloje dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing“, skridusio reisu MH17, numušimo virš Donbaso 2014 metais. Jis neslepia su ginklu rankose vertęs teisėtą valdžią kaimyninėje Ukrainoje. Būdamas ministras Donecke, pasirašinėjo įsakymus sušaudyti be teismo ir prieš televizijos kameras demonstravo nužudytų Ukrainos karių karinius bilietus maiše, taip įrodinėdamas, kad Ukrainos nuostoliai didesni, negu ši pripažįsta.
Savo cinišką požiūrį į agresiją Ukrainoje A. Navalnas per debatus atskleidė aiškinimu, jog tas karas yra brangus dalykas ir žlugdo Rusijos ekonomiką. Dėl to jį reikia nutraukti. Nei teisinių, nei moralinių aspektų net nepaminėjo.
Ramūnas Bogdanas

Nežiūrint tokio šleifo, A. Navalnas pasikvietė I. Strelkovą debatams pas save. Tik labai nedidelė save liberalia vadinančios visuomenės dalis iš principo kritikavo sprendimą susitikti su žmogumi, kuris didžiuojasi vykdęs nusikaltimus. Vieni teisino A. Navalną „informacinės vasaros pauzės“ užpildymu, kiti – nacionalistiškai nusiteikusio elektorato perėmimu. Treti apėjo sprendimo vertinimą ir samprotavo, kad I. Strelkovas turėjo užduotį iškviesti A. Navalną debatams.

Rašytojas ir publicistas Viktoras Šenderovičius pakantumą I. Strelkovui pavadino „minimalios visuomeninės higienos stoka“. Tačiau tai reta išimtis, be išlygų pasmerkusi A. Navalną, kuris viešu bendru pasirodymu legitimizavo nusikaltėlį.

Debatai buvo nuobodūs, nes abu pašnekovai nekonfrontavo, o pasirodė esą lyg vienos poros batai, vienas kitą kaltinantys panašumu į tą patį Vladimirą Putiną. Matėsi, kad kiekvienas jų savaip teisus.
Žiūrimumas nebuvo beviltiškas, tačiau ne rekordinis – 150 000 žiūrovų „Youtube“, Navalny live kanale, „Dožd“ televizijoje ir radijo stoties „Echo Moskvy“ kanale. Pagal gyventojų skaičių tai atitiktų apie 3000 žiūrovų Lietuvoje. Tačiau nereikia pamiršti, jog didžioji dauguma susidomėjusių buvo iš pagrindinių miestų Maskvos ir Peterburgo, kurie diktuoja vėjus visai Rusijai.

Abu labu tokiu

Jeigu A. Navalnas sėdo už stalo su I. Strelkovu, pastarasis iškart gavo naudos pagal klasikinę politikų taisyklę „stok greta to, kuris populiaresnis“. Iš anksto apibrėžtos debatų temos: korupcija, Ukraina, santykiai su Vakarais.

A. Navalnas išvakarėse aiškino, jog jis pasinaudos proga iškvosti apie MH17 žūtį. Tačiau klausimą apie garsiąją pašaipią I. Strelkovo žinutę iškart po tragedijos dėl numušto lėktuvo uždavė iš auditorijos ir klaidingai pavadino ją tviterio žinute. I. Strelkovas pareiškė, kad tviteryje nėra buvęs, ten nieko nerašęs, ir tai buvo tiesa. A. Navalnas nutylėjo, nors galėjo spausti dėl žinutės turinio.

Išsisukinėjančiuose I. Strelkovo atsakymuose apie MH17 praslydo tai, kas prasmingiausia visuose pusantros valandos trukusiuose debatuose. Jis patvirtino, kad turėjo penkis zenitinius kompleksus „Igla“ ir vieną „Strela“, kurie 10 km aukščio nesiekia, tad jo žmonės tikrai negalėjo numušti „Boeing“, o visa kita jis negalįs komentuoti, nes tai esanti karinė paslaptis. Kaip įdomu! A. Navalnas vėl nutylėjo, nors ruošėsi šiai temai iš anksto.

Jeigu I. Strelkovas norėtų pasakyti, kad MH17 numušė ukrainiečiai arba NATO, tai tikrai nebūtų karinė paslaptis. Atvirkščiai, tai būtų fašistų ir jų pakalikų demaskavimas, vertas pagyrimo. Tačiau gerai informuotas liudininkas prisidengė karine paslaptimi, taip netiesiogiai parodydamas, kad atsakymo reikia ieškoti Rusijos pusėje. Tai nėra atradimas tragedijos tyrėjams, kuriems jau žinoma, iš kokio Rusijos karino dalinio Kurske atgabentas MH17 numušęs „Bukas“, tačiau tai šokiruojantis pripažinimas iš įtariamųjų pusės.

Jį papildo dar viena netiesioginė detalė, atskleista rusiškame „Forbes“ žurnalo leidime. Pasirodo, prieš „Buko“ šūvį Rusija jau buvo uždariusi savo oro erdvę teritorijoje, besiribojančioje su tragedijos vieta. Kyla klausimas, iš kur radosi toks pranašiškas iki šiol nutylėtas rusų įžvalgumas? Patys ukrainiečiai, žinodami, kad separatistai veikiančių „Bukų“ neturi, virš Donbaso buvo įvedę draudimą skrydžiams iki 6 km aukščio.

Savo cinišką požiūrį į agresiją Ukrainoje A. Navalnas per debatus atskleidė aiškinimu, jog tas karas yra brangus dalykas ir žlugdo Rusijos ekonomiką. Dėl to jį reikia nutraukti. Nei teisinių, nei moralinių aspektų net nepaminėjo.

Vadinasi, jei ekonomika pajėgi, agresyvius karus prieš kaimynus galima vykdyti. Taigi, naudos iš debatų galime turėti ir mes, sužinoję, kokią Rusiją – turtingą ir agresyvią – ateityje regi šiuo metu vienintelis plačiau populiarus opozicijos politikas. Kol kas jis stengiasi tapti be konkurencijos savo lauke, lygiai kaip V. Putinas ravi bet kokią konkurenciją savajame valdžios lauke.

Skirtumas nuo V. Putino tik toks, kad dabartinis prezidentas regi Rusiją agresyvią, o turtingą mato tik save. A. Navalno atvejis valdžios piramidės viršūnėje Vakarams būtų pavojingesnis.