Pirma spektaklio dalis baigėsi daugtaškiu
Pusę savaitės A. Guoga rodė triukus su tąja kortų malka visai Lietuvai, nesuvokdamas vieno dalyko – kad ir koks sudėtingas žaidimas bebūtų pokeris, gyvenimas yra daug sudėtingesnis, jame daugiau tonų ir pustonių, skirtingų siekių ir nenuspėjamų reakcijų.
Todėl triukai visuotinio susižavėjimo nesukėlė, išskyrus paskirus ūktelėjimus. Tarp jų išsiskyrė konservatorius Žygimantas Pavilionis, atsitiktinai stebėjęs iš arti mitrų kortų pašymą per 15min.lt konferenciją ir tame įžvelgęs atsisveikinimą su sovietine nomenklatūra. Tai neįtikėtino diplomatui fantazijos skrydžio reikalaujanti įžvalga, bet, kaip sakiau, gyvenimas yra labai margas paukštis.
Visų rašančių ir viešai kalbančių mintis užvaldė politinis skandalo turinys ir galimos/negalimos sąsajos su partija. Tame fone tik Vilniaus bomondo atributu tapęs kunigas, iš Arkikatedros iškeldintas į Pilaitę, pasidžiaugė, kad A.Guoga skyrė lėšų Pilaitės bažnyčios pamatų liejimui. Net aukštesnieji hierarchai nutylėjo viešą padėką.
Galbūt šiandien nelabai dera prie krikščioniškos moralės, kai bažnyčios pamatas stovi ant pinigų, kuriuos žmonės prakišo lažindamiesi? Ypač jei apie tai pamąstome simboliškai. Tačiau bažnyčia, kadais lobusi iš parduodamų kelialapių į rojų, pavadintų indulgencijomis, ne tokių dalykų yra mačiusi ir nesipurčiusi.
A. Guogos pasitraukimas greituoju būdu, pabarsčius užuominų, įtarimų politikams ir pažadų tautai, rodo tik viena: jog paruošta aikštelė naujam žaidimui „Išgelbėtojas ateina“. Įžvalgesniųjų perprantami šulerio triukai gali net labai tikti kaip jaukas tai visuomenės daliai, kuri mėgsta valgomuosius ledus iš sraigtasparnio.
Baseine pavojinga
Antroje savaitės pusėje kolegos žurnalistai ėmė atskleisti plaukimo baseinų statymo Lietuvoje ypatybes. Scenoje pasirodo nauji veikėjai – Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės, kur merais išrinkti Liberalų sąjūdžio kandidatai. Kalbama apie „MG Baltic“ koncerno dalyvavimą daugiamilijoniniuose šių savivaldybių konkursuose.
Ar Vilniaus miesto savivaldybės specialistai sąmoningai, ar dėl apsileidimo pakišo neteisingą informaciją merui ir dabar jau laikinam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Remigijui Šimašiui? O gal jis tiesiog vengė nepatogios tiesos, sakydamas, jog pastaruoju metu jokia su „MG Baltic“ susijusi įmonė net nestovėjo arti savivaldybės konkursų? Teks galvoti naują atsakymą.
Nereikia pamiršti, kad Vilniaus savivaldybėje daug saviškių tebeturi Artūras Zuokas, kuris bando pašokti ant Liberalų sąjūdžio kapo. Kai tik vienas mitruolis guoktelėjo ir atkrito, tuoj antras zuoktelėjo su pastebėjimais. Naudojasi proga, bet nelabai sekasi, nes nei kapo nėra, nei jo šokis kam įdomus, o kas turi atmintį – tik juoką keliantis.
Liberalizmas tikrai nėra persmelktas socialiniu jautrumu. Teisingas ir vertingas tas, kuris laimi konkurencinėje kovoje. Jei dėl priemonių pergalei pasiekti užsimerkiama, su tokiu vertybiniu kelrodžiu galima nejučiomis įbristi į baseiną. O tada jau, pasak lietuviško priežodžio, „į balą kritęs, sausas nekelsi“.
Pinigai iš kepurės
Iš visų šitų peripetijų ir dėstomų nuomonių ar įžvalgų apie politinį aspektą susikuria baltas triukšmas, už kurio kai kas lieka nebepasiekiamas. Nei daug nei mažai – nebematoma antroji, verslinė šios istorijos pusė.
Niekas nesistebi, kad „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tarsi iš šalies vertina įvykius, pagiria Eligijų Masiulį, o suimtą viceprezidentą Raimondą Kurlianskį palieka įmonių valdybos nariu. Ir net nepypteli, kad be jo žinios R. Kurlianskis galimai kažkokiu būdu nukosėjo iš koncerno 100 000 eurų.
Liberalai skelbia darysiantys plačios apimties auditą partijos viduje, ar nesimato kur neapskaitytų pinigų. „MG Baltic“ tyli, lyg ne iš jų būtų išnešta. Kuris savininkas tylės, kai iš jo įmonės be jo žinios dingsta lėšos? Žmonės praturtėja versle, kada skaičiuoja kiekvieną centą, o ne laikydami pinigus neprižiūrėtus.
Aš suprantu, kad D. Mockui tai nėra dideli pinigai, bet kodėl apie atliekamą tyrimą negirdime nei iš FNTT, nei iš VMI? Kaip gali iš legaliai veikiančios įmonės iškeliauti ketvirtis milijono eurų (pagal kai kuriuos šaltinus), ir nepalikti jokio ženklo? Jei valstybinės institucijos tuo domisi, bet neskelbia, tai nėra teisinga pozicija šitokio skandalo šviesoje. Atvirumas ramintų emocijas, uždarumas kelia naujas spekuliacijas.
Galbūt su laiku paaiškės, kad tuos pinigus R. Kurlianskis sutaupė iš savo atlyginimo ir, liberalių paskatų vedinas, nunešė E. Masiuliui, kad šis padėtų į partijos kasą kaip asmeninę verslininko auką, bet kol kas apie tai nė žodžio.
Vadinasi, palikta erdvė interpretacijoms, ir įtikinamiau skamba versija apie baseiną. Suklydau nedaug, prieš savaitę rašydamas apie pirtelių kultūrą politikoje: prabangesnėse pirtyse visada yra baseinai.
Praloštų tik erkės
Tačiau valstybės mastu svarbesnis yra ne „MG Baltic“ tylėjimas, o Lietuvos verslo reakcija. Jis tūno šito skandalo šešėlyje, klausydamasis politinių komentarų, lyg antrasis skandalo herojus nebūtų susijęs su vienu iš lietuviško verslo šulų.
Tyli ne tik firmos, įmonės, bendrovės. Tyli ir visuomeninės organizacijos. Kur staiga dingo visos konfederacijos ir asociacijos, kur dingo jų prezidentai ir vykdantieji direktoriai? Kur jų pozicija dėl galimai kyšininkaujančio stambaus verslininko? Kur jų samprotavimai apie poveikio politikams ribas?
Aišku, galima dangstytis frazėmis apie nekaltumo prezumpciją ir pan., bet tūnant šešėlyje pasitikėjimas verslo skaidrumu bilda žemyn iki karvės kanopos. Jokios baltos bangos atgal lengvai neiškels. Galimą žalą visam savo daržui puikiai supranta politikai, ir jie išsako savo poziciją, nors E. Masiuliui jokie kaltinimai dar nepareikšti.
Verslo pasaulio gūdi tyla yra pakankamai iškalbinga: jei tokie dalykai yra paplitusi praktika, ką čia bekalbėsi. Juk reikia gyventi ir verstis reikia. Tačiau negi vis dar neatsibodo privalomos pirtelės vardan baseinų? Oda nusilups besiperiant. Negi reikia to sulaukti?
Yra proga kirsti ydingą praktiką, iškreipiančią konkurenciją, žalojančią moralę ir branginančią pragyvenimą: kam vaistais nuo nervų, kam padidintomis kainomis dėl sąnaudų korupcijai. Pralošusios liktų tik erkės ant valstybės ir verslo kūno. Bet - matyti iš tylos – dar nepribrendo laikas dezinfekcijai.