Susitelkti ties pokalbių turiniu reikštų pakibti ant masalo. O gal tai du klausimai: vienas subjektas įrašė, o kitas pasinaudojo ir nutekino? Tikslių atsakymų teieško atsakingi pareigūnai, kurie turi priemonių juos rasti, o mes pajėgūs daryti tik prielaidas.
Pradėkime nuo to, kur tos ilgos ausys galėjo būti. Yra du variantai: arba jos viduje, arba išorėje. Kam viduje tai gali rūpėti? Visų pirma, Lietuvoje yra tarnybos, stebinčios, kad necirkuliuotų, kur nereikia, slapta informacija. Antra, gali būti išmanūs profesionalai ar net mėgėjai, jei jiems jūra iki kelių. Trečia, tai žmonės, galintys prieiti prie įrašų su diplomatų pokalbiais. Viešintojas turėjo būti suinteresuotas asmuo ar įstaiga. Lietuviškos įstaigos gali rasti mažiau skausmingų būdų pakeisti netinkamą tarnautoją.
Su asmenimis kiek kitaip. Visais įmanomais būdais ir kanalais šiuolaikiniam žmogui kalama į galvą, jog visuotinė konkurencija yra puikus dalykas. Ji egzistuoja ir valstybės tarnyboje, kur svarių postų yra mažiau nei norinčių juos užimti. Faktas, kad Lietuva turi (ir privalo turėti) ambasadorių rezervą. Dalis jų smarkiai dirba, dalis brūžinasi ministerijos koridoriais, stebėdama, kokiose valstybėse vyks ambasadorių rotacija ir kurdama planus, kaip gauti paskyrimą į atsilaisvinančią kėdę. Visokių dalykų galima prisigalvoti vardan savo šviesios ateities.
Tačiau šis variantas, nors ir neatmestinas, mažiau tikėtinas nei prielaida, jog ilgos ausys yra išorėje. Visų pirma todėl, kad išviešinti ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje pokalbiai turi vieną bendrą vardiklį – abu siejasi su Azerbaidžanu. Nors youtube juos įdėję esą skirtingi asmenys, lietuvis ir turkmėnas, abu pavadinimai ir vaizdinis apipavidalinimas – nuo vieno kurpalio. Labai panašu, vertinant filologiškai, kad subtitrai anglų kalba daryti to paties žmogaus. Pokalbiai buvo įdėti į youtube liepos 8 dieną. Jie tapo žinomi liepos pabaigoje.
Rusijos siekiai Baku
Liepos 4 d. Baku apsilankė galingas Rusijos jėgos struktūrų atstovas „silovikas“ Igoris Sečinas, kuris dabar vadovauja valstybinei naftos kompanijai „Rosneft“. Vizitas jį nuteikė optimistiškai: „Rosneft“ atsivėrė perspektyva gauti 20 proc. naujo dujų telkinio Kaspijos jūroje „Apšeron“. Nežiūrint to, kad „Lukoil“ vadovas yra azerų kilmės, Azerbaidžane įsitvirtinę ne Gazpromas su Lukoilu, o British Petroleum, Statoil, Exxon Mobil ir Total. Neseniai Azerbaidžanas įsipareigojo nuo 2019 tiekti Europai pusę savo dujų nauju vamzdynu.
Rusija pietų Kaukaze yra netekusi Gruzijos, turi savo įtakoje Armėniją, tačiau stipriausia valstybė yra Azerbaidžanas, kurį Vakarai naudoja kaip atramos tašką ne tik regione, bet ir Vidurinėje Azijoje. Rusija visai nesuinteresuota kaip nors išspręsti Kalnų Karabacho (Arcacho) klausimą, ne juo galima laikyti armėnus ir vilioti azerus.
2012 pabaigoje baigėsi 10 metų sutartis tarp Rusijos ir Azerbaidžiano dėl Gabala radiolokacinės stoties nuomos rusų karinėms pajėgoms. Azerai nuomos kainą metams pakėlė nuo 15 mln JAV dolerių iki 300 mln., ir rusai išsikraustė. Nors Rusija sustiprino savo karinę bazę Giumri Armėnijoje, po I.Sečino vizito pasklidus informacijai, jog Azerbaidžanas pirks iš Rusijos ginklų už 1.6 mlrd. JAV dolerių, Jerevano spaudoje jautėsi nerimas, ypač dėl puolamosios ginkluotės.
Irano spaudos duomenimis, būtent optimizmo apimtas I.Sečinas organizavo Vladimiro Putino vizitą į Baku, kuris įvyko rugpjūčio 13d. Tai buvo iš viso trečias V.Putino vizitas į šią šalį. Su juo atvyko I.Sečinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu. Tačiau nei ginklų pirkimo kontraktas, nei sutartis dėl Apšerono įsisavinimo nebuvo pasirašyta. Vizitą liūdnai vainikavo dvimetė humanitarinio bendradarbiavimo programa.
Manoma, kad V.Putinas išvažiavo be nieko, nes per daug spaudė prezidentą Ilhamą Alijevą pasirašyti Muitų sąjungą ir dalyvauti Eurazijos sąjungoje. Baku turi tam alternatyvą, kuri gali būti įgyvendinta šį rudenį Vilniuje. Tai asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. Rusija kaip įmanydama stengiasi pajungti Azerbaidžaną sau. Neseniai ji sugriovė Baku planus dėl dujotiekio tiesimo Kaspijos dugnu: esą jūros statusas neapibrėžtas, todėl reikalingas visų pakrantės šalių sutikimas.
Subliūško V.Putino vizito viltys Baku, bet nesubliūško Vilniuje sukeltas skandalas. Kada į „Wikileaks“ buvo nutekintos oficialios JAV diplomatų depešos iš Maskvos, kur V.Putinas apibūdinamas kaip alfa patinas (dominuojantis patinas gyvūnų gaujoje), iš Vašingtono nesigirdėjo viešų pasibaisėjimų savo diplomatų neprofesionalumu. Jei kas ir buvo padaryta, tai atlikta tyliai.
Ar ne geriau tokiais atvejais imti pavyzdį iš teismų praktikos, kur neteisėtu keliu gauti įrodymai yra tiesiog atmetami? Baku atsispyrė pagrindinei paviešinimo paskirčiai I.Alijevo dirginimui, o ramesni šiauriečiai lietuviai įvykdys šalutinę provokacijos paskirtį ir patys paretins savo diplomatų getas?
Menka subtitrų autoriaus maskuotė
Įdėmiai išklausiau abu įrašus. Nieko tragiško juose neradau. Nieko baisesnio piktavaliai nesugebėjo rasti, nors turbūt rinkosi pokalbius viešinimui ne vieną iš vieno.
Lengvai pasikėlę, kas yra įprastas „urmiečių“ bruožas, bet vartojantys rusišką žargoną; besijaučiantys nematomo fronto riteriais, bet pamirštantys, kad kalbasi nesaugia linija. Girdėjau, kad yra įrašų su žavingesniais perliukais. Bet toks jau mūsų diplomatinis korpusas. Turtingi esame tiek, kiek turime. Esu kartą Vilniaus gatvėje supažindintas su skustagalviu, pasipuošusiu geltona grandine, vos ne per pirštą storio. Kol nepasakė, kad tai atostogaujantis Lietuvos ambasadorius, maniau, pusbanditis.
Palyginus pokalbius ir jų vertimus, ryškėja kai kurie vertėjo bruožai. Jis nežino Renato Juškos žargonizmo gruzilina (krauna, verčia) ir verčia Georgia (Gruzija). Tačiau kai paminimas Edma, vertime jau iššifruota: „Edminas Bagdonus“. Kadangi mudviejų su Edminu pavardės panašios, gerai žinau, kad taip iš klausos kartais užrašo anglakalbiai diplomatai – parašyta „-us“ ištariama kaip „-as“. Labai primityvus būdas apsimesti vertėju iš Vakarų. Tekste kyšo tokie angliški sakiniai, kurių padoriau kalbą mokantis nesuraitytų.
Ir jeigu vertėjui užtenka sutrumpinto vardo, kad identifikuotų dabar aktyviai Rytų partnerystės programoje veikiantį diplomatą, tai jis net neverčia, kada R.Juška su pašnekovu mini papa. Vertėjas nežino, kad taip neoficialiai kartais už akių vadinamas Vytautas Landsbergis, pastaraisiais metai dirbantis Europos parlamente. Tą pravardę Lietuvoje turbūt žino kiekvienas, pabuvęs prie valdžios, ir dar plačiau. Bet neseniai tokių vertimų srityje dirbantis užsienietis nežinos.
Ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko (rašoma Jurauskas, o reiktų Zhurauskas) pokalbyje besimaskuojant tekste išdarkomas Kęstučio vardas į Kyastitus, antrasis pokalbio dalyvis, ministerijos tarnautojas, identifikuotas neteisingai. Kada A.Žurauskas įterpia kelis rusiškus sakinius apie Turkmėniją, jie demonstratyviai neišverčiami: suprask, vertėjas nemoka tos kalbos. Norint kiršinti Turkmėnijos prezidentą, tai tinkamiausias tekstas, bet taikinys šiuo atveju yra Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane. Todėl kai ambasadorius lėtų apsisukimų turkmėnų biurokratus pavadina „čiudikai absoliutūs“ (lietuviškai būtų „visiški keistuoliai“) vertėjas pariebina būsimam skaitytojui: „total morons“ (visiški debilai).
Nevykę ambasadorių skydai
Be vertėjo, didžiai nustebina pats A.Žurauskas, kuris baigia pokalbį apie darbus ir artimuosius: „Tai gerai, Kęstai“(12:43). Viskas būtų gerai, jei pašnekovas nebūtų Gediminas. Matyt, ir ambasadorius turi priežasčių dangstyti pašnekovo tapatybę. Turbūt numano galįs būti pasiklausomas?
O gal taip elgiasi todėl, kad jo pašnekovas G.Šiaudvytis yra vadovavęs ministerijos konsuliniam departamentui, bet turėjo palikti postą, kai VSD atkleidė kyšių ėmimą už vizas konsulate Peterburge. Dabar G.Šiaudvytis dirba Avia Solutions Group, kuri išsiperėjo iš FlyLal, kai ši bankrutavo, ir Lietuva liko be nacionalinio vežėjo. Grupės grynasis pelnas pirmą 2013 pusmetį siekė 23,508 mln.lt. Valdybos pirmininkas yra kitas Gediminas – Žiemelis. Tas pats, iš bankrutavusio FlyLal.
Visa ši istorija, kurią laikas baigti, akivaizdžiai rodo, jog turi būti pasirūpinta vyriausybinių ryšių saugumu, antraip tarnausime kitiems kaip korta dideliuose žaidimuose. Visas mūsų valstybės paslaptis nedraugai susirūšiuos, o draugai vengs pasakyti ką nors neviešintino, kad nenutekėtų.
Be reikalo R.Juška dengiasi Konstitucijos 22 str. dėl privatumo ir asmeninio gyvenimo apsaugos, pakalbėjęs iš darbo kabineto Budapešte su ministerija darbiniu telefonu darbo klausimais.
Klaidinga nuomonė, kad Lietuva yra nereikšminga, ir saugios turi būti tik kelios kryptys. Ambasadoriai turi ne tik kalbėti, bet ir galvoti. Puolama ne tik tiesiai, bet ir aplinkiniais keliais.
Rudenį Vilniuje ES valstybių vadovai lauks ne tik Azerbaidžano. Didysis prizas yra Ukrainos apsisprendimas dėl asociacijos sutarties – galima tikėtis nuotykių su Kijevu. Mes dalyvaujame tarptautinėje politikoje kaip ES dalis, o užkulisiuose po kiekvienos valytojos chalatu gali slėptis pulkininko antpečiai.