Jau bene du dešimtmečius Lietuvos viešojoje ekonominės minties erdvėje dominuojantis, JAV ultrakonservatyvių jėgų iniciatyva įkurtas ir dalies vietos inteligentų palaikytas Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) mums kala į galvą , kad nėra geresnio vaisto nuo ekonominių negandų kaip laisva rinka. Tokiu pamaldžiu įsitikinimu persmegtas vos ne kiekvienas šio instituto žmonių pasisakymas.
Jų leitmotyvas yra nuostata, jog rinka yra totalus gėris, o pagrindinė kliūtis tam gėriui reikštis yra valstybė. Jeigu ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o jis praktiškai visada yra blogis, nes joje veikia neprotingi, korumpuoti žmonės( į tai galima būtų atsakyti, jog korumpuotų ir nekompetentingų žmonių galima atrasti tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose), tai rinka užtikrintų šaliai visišką gerovę.

Susipažinus su laisvos rinkos propaguotojų pasisakymais ir publikacijomis susidarai nuomonę, jog jie nelabai suvokia ne tik valstybės vaidmenį ekonomikoje (už tai galima būtų bent iš dalies atleisti, nes jeigu esi antivalstybininkas, tai per daug nesigilini į tą negatyviai vertinamo reiškinio prigimtį) , bet ir laisvos rinkos sąvokos esmę.

Jeigu LLRI atstovai pasigilintų į mikroekonomikos pradmenis, jie turėtų progos sužinoti, kad laisva rinka – tai tobulos konkurencijos rinka. Kitaip ją galima būtų pavadinti grynąją rinka. Šiame grynosios rinkos modelyje geriausiai matyti esminiai rinkos bruožai – nematoma ekonominius procesus reguliuojanti ranka, neutralus konkurencinis spaudimas rinkos dalyviams, automatinis ribotų išteklių pasiskirstymas tarp įvairių veiklos sričių ir pan.

Jeigu Laisvos rinkos institutas būtų nuoširdus laisvos rinkos šalininkas, jis didelę savo energijos dalį skirtų kartelių ir kitų monopolinių darinių išaiškinimui ir demaskavimui.
Povilas Gylys:

Tačiau mikroekonomikos pradmenyse kartu pasakoma – laisva, tobulos konkurencijos rinka galima tik tada, kai joje veikia daug ir nedidelių vienas kitam ir visai rinkai savo valios negalinčių primesti rinkos dalyvių. Tik tada, kai tarpusavyje konkuruoja daugybė daugmaž lygių subjektų, rinka yra laisva. Jeigu atsiranda vienas ar daugiau „didžkių“, jie, o ne nematoma rinkos ranka, ima diktuoti savo sąlygas. Tada konkurencija tarp rinkos dalyvių tampa netobula, neteisinga, o tokios rinkos negalima vadinti laisva.

Kita labai svarbi laisvos rinkos egzistavimo sąlyga yra visiškas rinkos dalyvių informuotumas. Čia visą informaciją apie perkamą produktą turintis pirkėjas kontroliuoja galimai netobulą ir nekokybiškus produktus bandantį parduoti pardavėją. Kadangi kiekvienos rinkos dalyvis yra ir pirkėjas, ir pardavėjas, visiškas jų informuotumas pagal tobulos konkurencijos idėją užtikrina tai, kad rinkoje įsigaliotų teisingumas, kad būtų parduodamos geros kokybės prekės, nes pirkėjas perkamą produktą „mato kiaurai“.

Rinka yra laisva, jeigu ji tenkina dar dvi sąlygas: pirma, jeigu ištekliai iš vienos ūkio šakos į kitas gali judėti be jokių – ekonominių, teisinių, administracinių ir pan. – kliūčių ir, antra, jeigu visi tos rinkos dalyviai gamina homogeniškas, ar paprasčiau tariant, visiškai identiškas, vienodas prekes ir nepradeda „žaisti prekių specifika“.

Iš to, kas pasakyta, aišku, kad tobulos konkurencijos rinka yra geras teorinis modelis rinkos esmei nusakyti, tačiau tikrovėje gali reikštis tik išimtiniais atvejais. Realiame gyvenime rinka yra persipynusi su viešuoju sektoriumi. Taip pat ji yra pripildyta monopolinių, monopsoninių (kai yra tik vienas pirkėjas) reiškinių, kurie rinką daro nelaisvą, netobulą ir ne tokią teisingą. Pasidairykime po Lietuvą ir pamatysime, kiek joje yra vietinių ir šalies masto monopolijų, monopsonijų, kurios turi galią diktuoti savo valią kitiems rinkos dalyviams - pirkėjams, tiekėjams ir t.t. Dažnai šios galingos firmos turi didesnę galią nei tikroji, laisvoji rinka. Kitaip sakant, matoma savų interesų turinti monopolinių darinių ranka neretai turi didesnę galią nei nematoma ir neutrali tikros rinkos ranka.

Vadinasi, jeigu Laisvos rinkos institutas būtų nuoširdus laisvos rinkos šalininkas, jis didelę savo energijos dalį skirtų kartelių ir kitų monopolinių darinių išaiškinimui ir demaskavimui. Tačiau antimonopolinis balsas iš šio instituto praktiškai nėra girdimas. Užtat antivalstybinė retorika yra stipri.

Nelabai pasitikiu šio instituto žmonių ekonomine kvalifikacija – labai jau supaprastintai jie traktuoja ekonominį gyvenimą – tačiau nedrįstu manyti, jog jie nežino, jog laisva rinka ir monopolija yra nesuderinami dalykai. Jeigu yra laisva rinka, nėra monopolijos ir atvirkščiai. O jeigu taip, tas institutas nėra sąžiningas tyrėjas ir ekspertas, nes iš tiesų nekovoja už tai, ką skelbia žodžiais. Jis savo kritikos smaigalį yra nukreipęs ne prieš monopolijas, o prieš valstybę, kuri visuomenės, viešojo intereso vardu turi, kaip sako mūsų šalies konstitucija, riboti monopolijų įtaką. Tiesa, tenka pripažinti, kad Lietuvos valstybė šią misiją vykdo silpnai. Tačiau viena iš svarbiausių tokios padėties priežasčių yra galinga LLRI ir kitų galios centrų vykdoma antivalstybinė retorika.

Tuomet kyla klausimas, kokie yra tikrieji šio instituto veiklos motyvai. Galbūt atsakymą galėtume gauti pažvelgę į LLRI rėmėjų sąrašą? Tad atsiverskime internetinį šio instituto puslapį ir pasmalsaukime, kas mūsų šalyje yra taip suinteresuotas, kad laisvos rinkos nebūtų, tačiau visuomenės ir valstybės nevaržomos mūsų ūkį galėtų valdyti monopolijos. Aš su LLRI rėmėjų sąrašu jau susipažinau. O jūs?

Kol jūs susipažinsite su sąrašu, pateiksiu pasiūlymą pakeisti dabartinį instituto pavadinimą į kitą, atitinkanti jo veiklos kryptį – Valstybės likvidavimo institutas. Kitas galimas pavadinimo variantas - Monopolijų išlaisvinimo institutas.

P.S. Apskritai LLRI rėmėjų sąrašas manęs nenustebino – jame dauguma didžiųjų lietuviškų ir užsienietiškų firmų, bankų. Tačiau keleto rėmėjų buvimas tame sąraše mane pribloškė. Pirmiausia tai britų ambasada. Nuo kada kitos šalies diplomatai tampa šališki mūsų vidinės politinės ir ideologinės kovos dalyviai remdami radikalų libertarizmą ir rinkos fundamentalizmą? Įdomu, ar Jungtinės Karalystės ambasada įsirašytų į marksizmo instituto, jei toks Lietuvoje atsikurtų, rėmėjų sąrašą?

Antra, negaliu atsistebėti, kaip tame sąraše, net ir socialdemokratų (jie pagal apibrėžimą neturėtų būti rinkos fundamentalistai) buvimo valdžioje laikais, galėjo puikuotis Aplinkos ministerijos pavadinimas? Juk ji yra valstybinė struktūra, o LLRI laikosi tvirtos pozicijos, jog valstybė, vadinasi ir ta ministerija, yra blogis, nes, instituto nuomone, tik dėl valstybės institucijų kaltės rinka nėra laisva.

Autorius yra ekonomistas, VU profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (20)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (54)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (6)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (69)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (275)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (3)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (402)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (6)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...

Aristokratė, kurią pamilo pats Voltaire’as: aistringa matematikė paviliojo ne tik grožiu, bet ir protu (13)

Emilie du Chatelet buvo talentinga matematikė ir Voltaire’o meilužė. Kartu jie vadovavo Isaaco...

7 vertingi stiliaus patarimai žemo ūgio moterims (10)

„Esu žemaūgė, taigi parduotuvių persirengimo kambariuose neretai atsiduriu su per dideliais...