aA
Vos tik laimėjau konkursą Prezidento memuaristo vietai užimti, iš karto ją užėmiau ir sutūpėm su Jo Ekscelencija rudenėjančiame rūmų kieme, kur maloniai šildė saulutė, šiureno vienas kitas nukritęs metų lapelis, karksėjo varnelės, ir aš užsirašiau pirmą memuarų frazę: „Lyginant su manimi mano pirmtakai buvo pasyvūs.“
Paulius Konradas. Prezidento rūmuose vėl klausomės Čiurlionio
© DELFI / Josvydas Elinskas

Genialus pastebėjimas! Jis turi likti pastebėtas amžininkų.

Todėl šį teiginį buvo verta pranešti nė nelaukiant visų memuarų, kurie bus pavadinti „Kaip aš nekrūpčiojau“, tad abu taip ir padarėme, ją atidavę viešiesiems ryšiams. Pasėdėjome, gurkšnodami tai, kas duota, kol sulaukėme reakcijos.

Iš karto paskambino vienintelis nuoseklus Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas, paklausdamas:

– Ar jūs mane priskiriate tai pirmtakų gretai, Ekscelencija, ar ne? Pasakykite.

Prezidentas jam atsakė:

– Jūs mane spaudžiate, profesoriau.

– O aš visada taip darau, – ir tyrinėtojas išsijungė.

Prezidentas pasijuto prislėgtas:

– Taigi dar vasarą prie rūmų, ten, už tvoros, sutarėm, kad profesorius daugiau aikštėje nestovės ir dėl nieko manęs nespaus, o ypač dėl Baltarusijos, nes pats Lukašenka man pasakė: „Minske jau yra ir Čiurlionio gatvė, ir paminklėlis, ko tu dar nori – pas save tvarkykis.“ Tikrai – Skorinai paminklo neturim, – apgailestavo Ekscelencija.

Nutariau Prezidentą nuraminti, kad jis ne pirmas patiria spaudimą ir papasakojau, kad dar Valdas savo memuaruose verkė, kaip jo asmeninis faksas vidurnaktį imdavo griežti Čiurlionio „Jūrą“, todėl jis jausdavosi vis labiau ir labiau spaudžiamas miegoti.

Tada jo Alma sumanė triuką: vieną vakarą išvirė cepelinų ir pakvietė žurnalistus, kad tie užsibūtų iki nakties ir įsitikintų stebuklingo fakso galia, o paskui ją aprašytų. Tačiau žurnalistai, patys prisilupę kaip didžkukuliai, užmigo, tad nė nepastebėjo, kaip įsijungęs faksas staiga ištarė „Pax Melior“, o tada virto niekam nežinomu žmogumi, kuris rytą išvijo Valdą iš rūmų su visais jo bičiuliais rašeivomis.

– Ir jis tikrai nebuvo pasyvas, – pasakojau, – todėl, kad nusprendė aktyviai veikti ir drąsiai sugrįžo į rūmus pats vienas net su tom pačiom šlepetėm, su kuriom buvo išmestas. Ir laimėjo prieš tą Nežinomąjį.

Prezidentas pasižiūrėjo į mano planšetę, atsiduso:

– Juk tokia patraukli ta pirma frazė. Ar parafrazė. Viskas pasakyta dėl Lietuvos.

– Matote, kaip čia dėl Lietuvos išeina... Dėl jos su Algirdu Mykolu jau net nepasiginčysit, – ėmiau lementi Prezidentui, – pasakė kartą: „Dirbome Lietuvai“ ir kaip kuolą įkalė. Net keliose knygose citata įdėta, negalim kartot. Jis net Čiurlionio galeriją Kaune atidarė – ką bepridurti.

Prezidentas žvilgtelėjo į mane labai net iš aukšto. Virptelėjau. Vis dėlto nenorėdamas prarasti memuaristo vietos ir toliau vystyti projektą, mąsčiau balsu:

– Jeigu jau jums tyrėjas paskambino dėl Čiurlionio, tai dėl bendros politikos gal geriau pakeiskime šios patrauklios frazės dėmenis? – pasiūliau. – Tarkime, kad būtų galima ją perskaityti iš galo

Prezidentas sutiko argumentuodamas:

– Juoba kad aš pirmą kartą daviau interviu pačiam BBC!

Ir tada lyg tyčia vyriausioji Prezidento edukacijos patarėja įnešė tulpių puokštę, net nustėrom:

– Tulpės – rudenį?

– Taip, Tulipa tarda, – patikslino rūšį Prezidento edukatorė, – ponas Macronas iš Prancūzijos atsiuntė ir dėkoja už pasimatymą Paryžiuje prieš dvejus metus.

Prezidentas sutriko:

– Nebuvau dar Paryžiuje.

– Bet juk kažkas buvo?_– bandė jo atmintį gaivinti edukatorė, kaip visada naiviai šypsodamasi. – Dar iki viruso. Turbūt pamiršot.

– Kaip galima prisiminti kažką, jei pati tuo metu tupėjai Valdovų rūmuose, o aš – banko televizijoj? – Ekscelencija pašoko susinervinęs ir, stvėręs gėlęs, iščiupinėjo kiekvieną žiedą:

– Mane seka. Ir klausosi.

– Kas? – spėliojau, skubiai užsirašinėdamas visa, ką matau, – Putinas, Lukašenka, o gal latviai?

– Ne, blogiau: kažkas čia, vidaus politikoje!

Užrašiau naują pastraipą: „Prezidentas atsigėrė arbatos, lėtai pakilo ir solidžiu, jam vienam būdingu lygiu išdidžiu žingsniu išmatavo kiemą gilyn ir atgal, svarstydamas apie gerovės valstybę taip, kaip niekas kitas iki jo nesvarstė, tada vėl grįžo prie krėslo ir ištarė: „Kursim.“

Pasigirdo žingsniai. Čia vyriausioji edukacijos patarėja išgąstingai ištarė:

– Virusas.

– Bet apsauga juk nebūtų galėjusi jo praleisti nepatikrindama? – genialiai įgarsino mintį Prezidentas.

Prasivėrė rūmų durys, tačiau nieko ir neišvydom – padvelkė vėjo šuoras.

Parašiau: ,,Tada padvelkė Istorija, kurią norėjome išvysti didelę, iškilmingą, o ji mums pasirodė visiškai nuoga, kad net susigėdome, jog niekuo neprisidengusi, bet užtat atsiverianti ir gundanti įeiti“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.9545

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)

„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...

Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (8)

Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...

Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...

Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai

Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...

Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertus jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su kariuomenės pareigūnais

Apie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su...

Verslas PliusMark Ellwood

Verslininko, aplankiusio visas šalis Žemėje – ir pabuvojusio kosmose, kelionių patarimai

Jimas Kitchenas išmano keliones . 57-erių metų verslininkas ir investuotojas tvirtina esąs...

Delfi PliusDailius Dargis

Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis

Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...

Šeimos atostogos jau ne už kalnų: išdavė, kur driekiasi idiliški paplūdimiai ir stebina vis dar puikios kainos

Kelionės su šeima neretai gali tapti rimtu iššūkiu: mažiesiems tikrai ne visuomet įdomu tai,...