Po nuodėmingosios Stambulo konvencijos erezijos šią savaitę turėjome naują – „Astra Zeneca“ vakcinos stabdymo ereziją. Šįsyk raganiaus-eretiko vaidmuo teko sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Kuo nusidėjo ministras? Išsiasfaltavo kelią link sodybos? Įtaisė žmoną į šiltą kėdę? Nuskrido į Emyratus alaus išgerti? Pasiūlė margariną skelbti lietuvių sveikatai tinkamu produktu? Uždraudė sūrelius su šokolado glaistu?
Dulkio nuodėmė žymiai sunkesnė. Nes ideologinė: ne į tą pusę žiūrėjo. Ministras dairėsi link Berlyno, Paryžiaus ir Romos – štai! Na, ir žinoma, tas populiarus kaltės aksesuaras, prisegamas visais patogiais atvejais – nenuosekli komunikacija. Ryte sakė vienaip, o po pietų kitaip. Visokių įtarimų žaibiškai pasklido. Gal ministras nekompetentingas? Gal pavargęs? Gal vyno siurbtelėjo?
Lietuva buvo paskutinė valstybė, kuri antradienį vakare nusprendė: laikinai, iki ketvirtadienio Europos Vaistų agentūros EVA išvadų, nutraukiamas skiepijimas anglų-švedų vakcina. Nors ne! Suklydau! Po Lietuvos prie „Astra Zeneca“ stabdymo prisidėjo... Švedija. Taip! Vakciną, sukėlusią abejonių kone visai Europai, sustabdė netgi ta valstybė, kuri pati ją sukūrė!
Na ir kas! Mes po pasaulį be reikalo nesidairome, nebent Baltarusijos pusėn kartais pasižiūrime. Tuo metu, Europa beveik vieningai skelbė laikiną „stop“, vienas Lietuvos apžvalgininkas jau sėdėjo inkvizicijos suole ir dėstė erezijos esmę: „Užtenka kažkokių papildomų virpesių ore, bangelių žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje, galbūt net socialiniuose tinkluose ir sprendimas, kuris vieną valandą būna labai kategoriškas ir aiškus, staiga pakeičiamas į kitą.“
Virpesiai, bangelės, feisbuko bajeriai – štai kaip Vilniuje interpretuojama globali epideminė-politinė krizė, kurioje savo nuomonę pareiškė ES šalių ministrai, premjerai, prezidentai! Kol apie kraujo krešulių atvejus ir pavojų sveikatai pakalbėjo tik Norvegija ir Austrija – tai buvo Oslo ir Vienos problema, kurią galimai sukėlė rusų špionai. Bet paskui – 7 ypač reti smegenų sinusų trombozės atvejai ir 2 mirtys Vokietijoje, nauji atvejai Danijoje, Italijoje ir kitur. O tada Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jens Georg Spahnas pakelia ragelį ir pasidalina nerimą keliančia statistika su kolega Paryžiuje, kolega Romoje, kolega Madride.
Toliau: Italijos premjeras Mario Draghis pirmadienį skambina Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Abu nusprendžia: padėtis rimta, reikia papildomos informacijos iš EVA. EVA šaukia skubų posėdį ir žada pateikti galutinį verdiktą ketvirtadienį. Draghis ir Macronas sutaria: iki ketvirtadienio porai dienų stabdome „Astra Zeneca“, o paskui, jeigu EVA pateikia teigiamą sprendimą, tęsiame vakcinaciją. Per kelias dienas susidarė įtakingas laikinai „Astra Zeneca“ vakciną stabdančių 15 ES valstybių frontas.
Tuo metu mūsiškis apžvalgininkas žvalgėsi nuo Švenčionių iki Kretingos ir regėjo „feisbuko bangeles“, girdėjo „lokalius virpesius“. Viskas aišku: Dulkį – ant prezidentinės kritikos ešafoto! Pabaigai – maloninga apžvalgininko išvada: per mažai ministrui kliuvo! Sunku įsivaizduoti, kas būtų įvykę Marijos žemėje, jeigu Lietuva būtų pirmoji sustabdžiusi vakcinavimą „Astra Zeneca“. Arba antroji, trečioji, ketvirtoji?
Štai taip savi žmonės per vieną vakarą Lietuvos ministrą pavertė visos Europos atpirkimo ožiu. O juk galėjo šiek tiek plačiau užgriebti, galėjo greta Dulkio ant kritikos ešafoto pasiųsti herr Jensą Georgą Spahną. Nes vakcinos stabdymo iniciatorius Europoje buvo ne Dulkys, o jis – 41 metų Vokietijos sveikatos apsaugos ministras – vienas įtakingiausių šalies politikų, pretendentas į reichskanclerio postą.
Atidžiau pasidairę, pastebėsime, kad tarp Dulkio ir Spahno yra tam tikrų panašumų. Pirmasis: vokietis gavo „Paul Ehrlich Institute“ federalinės vaistų agentūros teikimą stabdyti vakcinavimą. Ir sustabdė. Lietuvis padarė tą patį: gavo Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos rekomendaciją ir laikinai, iki ketvirtadienio vakaro sustabdė. Antrasis sutapimas: 41 metų vokiečių ministras neturi medicininio išsilavinimo, jis baigė finansų ir politikos mokslus. Panašiai kaip ir mūsų ministras Dulkys.
Teisybės dėlei reikėtų paminėti ir vieną neesminį Vokietijos bei Lietuvos vyriausybės narių neatitikimą: Dulkio žmona – moteris, ponia Dalia. Vokietijos ministro žmona – vyras, ponas Daniel. Na, bet čia jau rizikuojame vėl nukrypti link Stambulo erezijų. Tiek to: tai, kas galima Berlyne, kažin ar įmanoma Vilniuje.
Populistiniame ministro taršymo mače, kaip ir Stambulo konvencijos šaršalo atveju, energingai sudalyvavo Prezidentas. Ir vėl – prisiėmęs emocingo tifozo vaidmenį. Tifozas – tai toks specifinis italų futbolo terminas, jo reikšmė – karštakraujis sirgalius. Tas, kuris švilpia priešininko komandai bei kitais neverbalinės komunikacijos būdais rodo asmenines simpatijas arba antipatijas. Tifozui leidžiama tai, kas neleidžiama mačo arbitrui, fiksuojančiam abiejų komandų pražangas.
Lietuvos Prezidentas, kritikavęs savo valstybės sveikatos apsaugos ministrą, tuo pačiu veiksmu kritikavo Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Austrijos, Slovėnijos, Airijos, Bulgarijos, Kipro, Liuksemburgo, Rumunijos sveikatos apsaugos ministrus. Prezidentas barė už nenuoseklią komunikaciją Dulkį, tačiau jo priekaištai puikiai tiko kolegoms iš Europos Vadovų tarybos – premjerams ir prezidentams, kurie lygiai taip pat nenuosekliai komunikavo, tarpusavyje dėl kažko tarėsi, skambinėjo vienas kitam, keitėsi informacija.
Pamatėme: Nausėda galiausiai pasigailėjo ministro. Nes juk galėjo nieko nelaukdamas inicijuoti Dulkio atstatydinimą už nenuoseklią komunikaciją. Proga pasitaikė auksinė. Būtume išgarsėję: ES valstybės prezidentas sudorojo savo ministrą, kurio vienintelė kaltė – bendros ES valstybių pozicijos neatmetimas.
Kita vertus, Prezidentas galėjo pasinaudoti savo asmeniniais ryšiais Europos Vadovų taryboje. Galėjo pasiskambinti kolegai Macronui, pasitarti su Merkel, padiskutuoti su Draghiu: „Alio, kolegos premjerai ir prezidentai, ką jūs šiuo slidžiu „Astra Zeneca“ klausimu galvojate?“ Arba tartis su Čekija, Vengrija, Slovėnija ir kitais puidokinės Europos satelitais.
Dvi dienos abejonių sergančio pasaulio nesugriovė. Abejojantys vakcina daugiau nebeturi galimybių abejoti, o Šalčininkų rajoną turbūt tik „Sputnik“ išgydys. Gerai, kas gerai baigiasi. Nors kažin ar baigiasi. Keturios mūsų beveik kaimynės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija taip ir neuždegė žalios šviesos „Astra Zeneca“ vakcinai, nes ten miršta jaunos moterys. Šveicarija jos turbūt niekada taip ir neuždegs. Mūsiškės skandalų, priekaištų ir kaltųjų ieškojimo žarijos teberusena. Laukia kito preteksto įsidegti. Pasmerksime, sutriuškinsime, nuteisime. Marš! Marš! Tra-ta-ta!
