Jis ten atsidūrė, nes neatostogauja. Tokia yra šios šlapios vasaros tendencija, viso lyderių penketo patikimumo ir gražumo gyventojams konstanta: eini atostogų – nebūsi geras prezidentas. Zelenskis irgi neatostogauja. Kaip ir Bidenas, Macronas, Draghis, kiti pasaulio galingieji.
Iš kur mes žinome, kad pakankamai gražus Vėgėlė neatostogauja? „Delfi“ portale pasirodė profesoriaus surašyta anatema valdantiesiems. Kalbant kariškais terminais tai buvo galinga „Himars“ ataka plačiu frontu: nuo matematikos egzamino iki neįregistruotos labdaros bei kitų praktinių valstybės negerovių. Ten nebuvo tik „prêt-à-porter“ aspekto – apie ministrių sukneles, kostiumėlius ir šukuosenas. Ši vertinimų erdvė išmintingai palikta Juozui Statkevičiui. Aplodismentai!
Jeigu kūno suverenitetui tiesioginis pavojus negresia antivakserių lyderiai tyliai budi. Uodžia orą. Oras šiomis dienomis va toks: pritvinkęs ne tiek grybų, kiek eksponentiškai kylančių užsikrėtimų aromato. Vėl cikliškai artėja pandeminės pilnaties piko valanda, todėl kandidatas nr. 5 Vėgėlė džiugiai grįžta prie to, ką gerai išmano. „Tebeskelbiame apie artėjantį Covid marą rudenį ir būtinumą visiems ketvirtą kartą (iš)įsidurti“ – rašo antivakserių advokatas.
Tai ne gaiži ironija. Tai nelabai moksline, bet pakankamai buitine kalba pateiktas perspėjimas: nebūkite durniai, nesiskiepykite. Nors Europoje daugiau ar mažiau visos sveikatos ministerijos jau pradėjo ketvirtosios dozės masinę skiepų kampaniją šešiasdešimtmečiams ir vyresniems.
Kandidatas į prezidento postą nr. 5 iš viso paleido 18 galingų kritikos salvių vyriausybei ir Seimo daugumai. Tik viena aktualija liko nepaminėta – nei ironiškai, nei dramatiškai, nei šiaip, nei kitaip. Niekaip: karas Ukrainoje. Artėjantį „Covid marą“ profesorius nujaučia, užtat sprogstančių raketų Ukrainoje nemato, negirdi. Fantastika: nevyksta netgi „specialioji karinė operacija“, netgi pateikiant karą šlykščia putinistinio feiko forma.
Vėgėlės memorandume apie susikaupusį šios vasaros blogį Ukrainos vietovardis paminėtas tris kartus. Vieną kartą pateiktas kabutėse kaip „pagalba Ukrainai“, du kartus be kabučių. Pasaulis pagal advokatą Igną yra taikus. Be mūšių dėl Chersono, be subombarduotų daugiabučių, be aukų ir be išlieto kraujo.
Atsakymas: todėl! Visoje Europoje kovido ir skiepų neigėjai išsižioję laukia naujo pandemijos protrūkio, kad galėtų vėl išeiti į gatves. Karas Ukrainoje jiems trukdo. Užstoja aktualijų horizontą. Frontininkė Marine Le Pen Prancūzijoje noriai kalba apie kovidą, bet apie Rusijos agresiją Ukrainoje – nelabai.
Populistų lyderis, Vėgėlės kolega advokatas Giuseppe Conte Italijoje aptaria pašalpų skirstymą bei taksistų licencijų reikalus, o apie karą Ukrainoje užsimena nebent priremtas prie sienos. O jeigu ir užsimena – tai tik per dujų ir naftos tiekimo problematiką. Panašiai mūsiškis advokatas Ignas postringauja apie Kaliningrado tranzitą, bet gudriai atsiedamas pasekmę nuo priežasties.
Kas atsitiko? Lietuvos geidžiamiausias nr.5 suklydo? Jį apniko politinė demencija?
Kažin. 18 salvių memorandumas vyriausybei kruopščiai išvengiant žodžių junginio „karas Ukrainoje“ yra strategija, o ne šventas užuomaršumas. Prabudome ir kelkimės! Pavargome nuo karo Ukrainoje, tai ir pailsėkime. Nukreipkime mintis, dėmesį ir emocijas į tai, kas arčiau savo kiemo, savo daržo, savo virtuvės. Tai visiškai normali, apgalvota priešrinkiminė strategija. Imam antivakserius, prijungiame vis dar bijančius Stambulo konvencijos, viliojam išsikvėpusį šeimų sąjūdį, pridedame jau pavargusius nuo karo ir tuos, kurie bus pavargę vėliau, kai grįš iš atostogų, tada pasaldinam statuso Landsbergiui priešininkais ir štai – kažką jau ir turime!
Vėgėlė teisus: Šimonytė turėtų uždrausti atostogas savo ministrams. Tie vyriausybės nariai, kurie ramiai atsipalaidavę pamiškėse renka voveraites arba ežeruose žvejoja aukšles turėtų tuoj pat sugrįžti į kabinetus. Nes elektoratui šitai nepatinka. O tai, kas nepatinka elektoratui labai patinka antivakserių ir nepartinių blokui!
Dabar papasakosiu smagų anekdotą, kurį mums – užsienio žurnalistams vakarienės metu priminė vėliau apie atsistatydinimą pranešęs Italijos premjeras Mario Draghis. Pacientas laukia širdies persodinimo operacijos, chirurgas jam pateikia dviejų donorų galimus naujos širdies variantus. Pirmoji širdis: jauno, sportiško 28 metų vyro. Antroji širdis: pagyvenusio 85 metų centrinio banko valdytojo. Pacientas renkasi antrąją. Chirurgas nustebęs domisi kodėl. Pacientas atsako: „Kaip tai kodėl? Juk centrinio banko valdytojas savo širdies niekada nenaudojo!”
Buvęs „beširdis“ Europos Centrinio banko ECB valdytojas yra jis – Mario Draghis. Ir jis save be gailesčio traukia per dantį. Bet dabar jis – jau nebe bankininkas, ne balansų skaičiuotojas, o vyriausybės vadovas. Autoironiškas bankininkas gal ir nėra gerai. Bet autokritikos žurnalistų draugijoje nebijantis premjeras yra labai gerai. Buvęs centrinio banko valdytojas suprato: dabar jis privalo ne tik matyti ir galvoti apie valstybės biudžeto skyles, bet ir pademonstruoti valstybininko empatiją, parodyti širdį, žmogišką pažeidžiamumą.
Priešingu atveju laimės tie, kurie empatiją semia iš kovido, iš antivakserizmo, iš žmonių baimės, o paskui išmaino į postą, į reitingus, į populiarumą.
Taigi: kam skambina mūsų penktojo geidžiamiausio pretendento į prezidento postą reitingo varpai? Skambina jums, konservatoriai – liberalai!
Ką turėtų išgąsdinti iškreiptas pasaulis pagal advokatą Igną - be karo Ukrainoje? Išgąsdinti turėtų jus, valdantieji! Na, bet jeigu nebijote, tai ramių jums atostogų!
