Vis tik kalbame ne apie Dakaro ralį ir netgi ne apie pasaulio futbolo pajėgumo reitingą. Vyksta planetos skiepų čempionatas! Pirmasis toks istorijoje ir kažin ar paskutinis. Valstybės skirstomos į tvarkingai savo piliečius skiepijančias ir į vakcinavimo betvarkę. Į pirmaujančias ir į vėluojančias. Į pasiruošusias ir į neprisiruošiančias.
Gniaužiame kumščius, nes Europa kol kas gauna į kaulus, – pirmauja Izraelis, naftą išgaunantys arabai, JAV ir atsiskyrę britai. ES garbę šiuo metu gina gyventojų skiepijimo lyderių trejetas – Danija, Italija ir Airija. Sausio 15 dienos duomenimis šiose valstybėse 100 gyventojų teko 1,57-2,23 dozės.
Nors intriga – didžiulė, bet pasaulio skiepų čempionato nugalėtojas aiškus dar jam nepasibaigus, netgi neįpusėjus. Tai Izraelis, skiepijantis 11 kartų greičiau už ES lyderę Daniją, 20 kartų greičiau už mus (paskiepyti 24,96 gyventojai iš 100). Mūsų (ir Briuselio) baltas pavydas, susižavėjimo šūksniai, aplodismentai skirti Tel Avivui!
Lietuva yra fantastiškoje šeštoje Europos skiepų čempionato pozicijoje su 1,16 dozių 100 gyventojų. Valio! Nes priekyje yra tik Kopenhaga, Roma, Dublinas, Madridas ir Liubliana. O Talinas, mūsų nuolatinis, istorinis savivertės stimuliatorius lieka laipteliu žemiau! Kaimynai latviai rikiuojasi ties viduriu, tarp Graikijos ir Rusijos.
Smarkiai džiūgauti, žinoma, dar anksti, vis tik užtektų žvilgtelėti į save iš toliau ir įvertinti kuklias, tačiau šioje pandemijos nežinomybėje neblogas vakcinavimo pozicijas. Gaila: užuot ramiai apsidairiusi, Lietuva draskosi iš vidaus. Kuria skandalus iš trijų komponentų. Arba iš penkių. Štai jis – armagedonas prie ledinės Baltijos: keli itin gudrūs provincialai prasprūdo prie švirkšto be eilės. Koks siaubas! Kokia panika! Barstomės pelenais ir skelbiamės visai Europai, kad išgirstų! Kad pareikštų gilų susirūpinimą vakcinavimo kampanijos sutrikimais. Bet Europa kažkodėl jų nei mato, nei girdi, nei domisi. O jeigu ir domisi, tai nebent tokio Viktoro įžvalgomis apie pimpalus ir sijonus.
Mums daug kas pavydi. Daug kas norėtų taip, kaip mes. Amsterdamas, pavyzdžiui, svajotų apie tokią audrą stiklinėje kaip mūsiškė! Olandai pirmą švirkštą su kovido vakcina pamatė tik sausio 7 dieną, lygiai dešimt dienų po to, kai Europoje praūžė „Vax Day“, ir prasidėjo skiepų kampanija. Lėtai, bet prasidėjo. Olandai sugebėjo paskiepyti šiek tiek daugiau nei nulį gyventojų iš šimto – 0,27. Aplenkė Bulgariją. Nors Nyderlanduose užsikrėtimų dinamika keturis kartus blogesnė negu bulgarų.
Bet tai, žinoma, anaiptol ne visa olandiško skandalo sudėtis. Vėliausiai skiepų kampaniją pradėjusioje ir vangiausiai ją vykdančioje Europos valstybėje įsikūrusi EMA – Europos vaistų agentūra. Tai tokia ES kontora, kuri rūpinasi vaistais ir vakcinomis: tiria, vertina, aprobuoja, nepraleidžia. Mano pažįstamas olandų žurnalistas liūdnai juokavo: „Jeigu mes būtume pirmi pagal paskiepytus gyventojus, Europa mus įtartų EMA protegavimu. Gal todėl esame paskutiniai.“
Arba imkime situaciją Paryžiuje. Prancūzai turėtų būti ramūs ir saugūs dėl vakcinavimo, nes turi farmacijos gigantą „Sanofi“. Tai valstybė valstybėje: 110.000 darbuotojų, filialai 100 šalių, 1,384 milijardo eurų apyvarta. Prancūzai ramūs? Nė velnio, prancūzai – gerokai susijaudinę. Iki sausio pirmos dienos galo Prancūzija sugebėjo paskiepyti 516 asmenų. Per tą patį laiką Didžioji Britanija paskiepijo 944.549, Vokietija 238.809, Italija 114.349 asmenis. Paryžiaus „Le Figaro“ rašo: „Tai visos mūsų valstybės skandalas“. Prezidentas E. Macronas pajuodęs iš pykčio.“
Kita didžiulė Prancūzijos problema – antivakseriai. Jų čia tiek daug: kone 60 proc. prancūzų nė nemano skiepytis. Ne todėl, kad įsivaizduotų žemę blyno formos. Ir ne todėl, kad bijo mikroschemų po oda. Jie nekenčia savo valstybės medicininės biurokratijos, kuri 2009 metais už beveik milijardą eurų nupirko vakciną nuo kiaulių maro, o paskui 20 milijonų dozių sunaikino. Nes nuo viruso mirė iš viso 6 pacientai. Prancūzai išmoko dėsnį: antivakserių skaičius tiesiog proporcingas sveikatos apsaugos skandalų intensyvumui.
Apie belgus geriau nė neužsiminti. Karalystės vyriausias epidemiologas, vakcinavimo komisaras Marc Van Ranst į gatvę nebegali išeiti be ginkluotos apsaugos – antivakseriai jam grasina mirtimi. Nors grasinti kol kas nelabai yra už ką: Briuselis, Belgijos sostinė buvo ta Europos vieta, kurioje buvo pasirašytos sutartys su Big Pharma gigantais dėl vakcinų tiekimo. Ir būtent Belgija kol kas velkasi vakcinavimo kampanijos uodegoje – vos 0,48 iš 100 paskiepytų. Šiek tiek blogiau negu Rusija. Beveik tris kartus blogiau negu Lietuva.
Įdomūs dalykai dedasi 2021-ųjų pradžioje. Valstybės viena su kita lenktyniauja skiepų trasoje. Valstybių vadovai taip pat lenktyniauja, bet lekia į priešingas distancijos puses.
Yra prezidentų, premjerų, kurie pasistengė gauti švirkšto dūrį kuo anksčiau. Ir yra prezidentų, premjerų, kurie stengsis skiepytis kuo vėliau, paskutiniai. Abi vadovų grupės – pažeidžiamos. Pasiskiepiję pirmieji stipriai rizikuoja: vyriausybės rūmų valytoja gali apkaltinti vyriausybės vadovą pasinaudojus tarnybine padėtimi. Ir tai, žinoma, pakenktų reputacijai.
Bet rizikuoja ir tie, kurie bijo skiepytis anksčiau už vyriausybės rūmų valytoją. Pirmiausiai rizikuoja sveikata. Premjero arba prezidento sveikata nėra jų asmeninis reikalas, tai visos valstybės veiksnumo garantas. Taip, eilutėje kantriai laukiantis premjeras etikos prasme lieka švarus. Bėda ta, kad virusas kerta neatsižvelgdamas į etiką. Pavojaus susirgti mirtina liga nepaisantis premjeras yra tam tikra populizmo atmaina ir tiek. Nelabai ji gera valstybei kritiniu metu.
Ingrida Šimonytė yra Lietuvos respublikos premjerė. Andrejus Babišas yra Čekijos respublikos premjeras. I. Šimonytė vadovauja valstybės ūkiui, kurio BVP vienam gyventojui sudaro 82 proc. ES vidurkio. A. Babišo valstybė šiek tiek turtingesnė, nes siekia 92 proc. ES vidurkio. Kuo skiriasi lietuvių premjerė nuo čekų vyriausybės vadovo? Babišas jau yra paskiepytas nuo COVID–19. Šimonytė dar nėra paskiepyta nuo COVID–19. Galima būtų apkaltinti čeką, kad jis pasinaudojo tarnybine padėtimi ir gavo injekciją be eilės. Bet toks kaltinimas pakimba ore, nes Babišo turtas siekia 4 milijardus eurų. Kažin ar toks turtingas politikas rizikuos įvaizdžiu dėl skiepų dozės, kiek ji bekainuotų.
Čekų premjeras – milijardierius, atsisėdo į skiepų kėdę greta pensininkės, 95 metų sulaukusios Emilie Repikovos, ir abu pasiskiepijo prieš televizijos kameras. Šios propagandinės akcijos turinys buvo šis: vakcinuota bus visa valstybė – nuo pensininko iki premjero. Nuo premjero iki pensininko.
Taigi, klausimas būtų šis: neskiepyta Šimonytė geriau už skiepytą Babišą? Už Graikijos prezidentę Sakellaropoulou? Už išrinktąjį JAV prezidentą Bideną? Už Izraelio premjerą Netanyahu, kuris pasiskiepijo vienas pirmųjų ir išdidžiai pareiškė: „Aš tikiu šia vakcina. Iš pandemijos išsivaduosime drauge. Visi turės pasiskiepyti, aš savo pavyzdžiu tai patvirtinu.“
Vakarietiško, krikščioniškojo dorovingumo simbolis yra Romos popiežius. Ar milijardui katalikų reikia koronavirusu sergančio Šventojo Tėvo? Atsakymas: Pranciškus šią savaitę pasiskiepijo. Vienas pirmųjų Vatikane.
Man būtų ramiau, jeigu Lietuvos premjerė pasiskiepytų ir kuo greičiau. Padrąsinkime ją.