aA
Jeigu netgi koronavirusas išsikvepia, tai ir nacionalinė smėlio dėžės pandemija anksčiau ar vėliau baigsis. Kas toliau? Nejaugi taip ir gyvensime – be ekstremalių situacijų, ribojimų, baimės, smėlio audrų? Tiesiog sunku patikėti, kad pagaliau galėsime atsipūsti.
Paulius Jurkevičius
Paulius Jurkevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Apsižvalgome. Įvairios nuojautos tvyro, tam tikrų ženklų esama. Tarkime, mielas, baravykais ir atostogomis kvepiantis draudimas grybauti šalia svetimos sodybos. Tarsi Gogolio „Baube“ bus apibrėžtas balta kreidele ratas ir pabandyk pažeisti 100 metrų atstumo valstiečio sugalvotą įstatymą. Nufilmuos, išsiųs baudą, nurašys pinigus. Gal dar ir baravykus konfiskuos.

Linksmasis grybų karas rodo, kad procesas vyksta. Kol kas – „valstiečių“ įstatymų projektuose ir miško paklotėje. Bet jeigu, tarkime, virusai paliktų mus ramybėje, tada galėsime sugrįžti į draudimų politikos kasdienybę. Į tą masinių ribojimų ir draudimų vagą, kuri buvo sėkmingai pradėta arti. Tiems kas pamiršo: žurnalų plėšymas, sekmadienio blaivinimas, „merlot“ aromatinių savybių aprašymo ir visos vyno žurnalistikos kriminalizavimas.

Prieš keletą dienų „Delfi“ portale buvo skelbtas išsamus tyrimas apie alkoholio vartojimą šeimose ir poveikį vaikams, gyvenantiems nesaikingo vartojimo aplinkoje. VDU mokslininkai aptarė „Lietuvos atvejį“: kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose „bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį“. Ten dar tokia diagrama buvo pateikta su dviejų spalvų stulpeliais: mėlyname – suaugusiųjų, kurie vaikystėje gyveno su nesaikingai vartojančiu asmeniu, procentinė reikšmė, juodame – vaikų, kurie šiandien gyvena su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu.

„Lietuvos atvejis“, be abejo, yra mėlynas ir juodas siaubo filmas. Atsistokime ir giedokime: we are the champions! Mes – čempionai, mes pirmi, mes nugalėjome. Lietuvoje net 37,3 proc. piliečių augo ir užaugo pijokų šeimose. Ir kas baisiausia – šiandien net 35,23 proc. vaikų auga pijokų šeimose. Kas trečias!

Žiūrėdami į VDU mokslininkų pateiktą diagramą iš pradžių raunamės plaukus, o paskui atrandame truputį paguodos: esame geroje kompanijoje! Pakliuvome į ekonomiškai stiprių, turtingų valstybių į kurias kultūriškai orientuojamės grupę, bet mes, žinoma, gerokai atsiplėšėme į priekį, esame lyderių lyderiai. Taigi: Islandijoje – 34, Švedijoje – 30, Didžiojoje Britanijoje – 25, Estijoje – 24, Norvegijoje – 22, Danijoje – 19 procentų vaikų auga nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų šeimose. Bendras tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkis – 16,81 proc., Lietuva vidurkį lenkia daugiau nei dvigubai!

Neketinu kvestionuoti šio tyrimo rezultatų, nemanau, kad VDU mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė norėjo tais mėlynais ir juodais skaičiais apšmeižti ar tyčia pateikti liūdnoje beviltiškai prasigėrusios valstybės šviesoje. Galvoju, kad jie sąžiningai atliko tyrimą, nors vienas esminis metodologijos klausimas taip ir liko neaiškus. Todėl aš jį dabar užduosiu, nes manau, kad daugelis skaitytojų jį sau taip pat uždavė: kas yra „nesaikingas-probleminis“ alkoholio vartojimas? Ir kas yra „saikingas-neprobleminis“ alkoholio vartojimas?

Kadangi tyrimo autoriai tiesiogiai į jį neatsako, bandykime interpretuoti pateiktą informaciją. Tyrime išskirtos „blogo“ šeimų vartojimo šalys – „Lietuvos atvejo“ grupė: Lietuva, Islandija, Švedija, Didžioji Britanija, Estija, Danija. Bet yra ir „gerieji“ lyderiai: Prancūzijoje 10 proc. vaikų auga nesaikingo vartojimo šeimose, Graikijoje ir Ispanijoje apie 11 proc., Vengrijoje – 9 proc., Portugalijoje – 7 proc. Saikingo vartojimo grupės lyderė – Italija, nes čia tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Išeitų, kad lietuviai italus lenkia 6,3 karto!

Dabar užduokime kitą klausimą: ką vartoja Šiaurės šalys su jų blogais skaičiais ir ką vartojai pietiečiai su jų gerais skaičiais? Atsakymą, manau, visi žino. Todėl dabar suformuluokime tyrimo rezultatą, kuris išvadose dėl įvairių priežasčių neminimas: mažiausiai vaikų augančių nesaikingai alkoholį vartojančiose šeimose yra vyno kultūros šalyse.

Prisiminkime Lietuvos – „nesaikingiausiųjų“ lyderės – oficialią poziciją: vyno kultūros neigimas, teiginiai „vynas ar degtinė – jokio skirtumo“, arši vyno žurnalistikos, edukacinių renginių kontrolė. „Nesaikingų“ šalių grupėje suaugusius smarkiai auklėja valdžia – riboja ir draudžia, bet suaugusieji blogai auklėja vaikus, nors tu ką. „Saikingų“ grupėje – atvirkščiai: vaikai auga teisingoje aplinkoje, kita vertus, valdžia nelabai auklėja suaugusius, menkai riboja ir draudžia.

Italijos atvejis turėtų tapti išskirtinių studijų objektu. 1970 metais statistinis šios valstybės gyventojas išgerdavo 120 litrų vyno per metus. 1980 metais – 100 litrų. 1990 metais – 80 litrų, 2010 – 50, 2018 – 45 litrus. Kitaip tariant, per beveik 50 metų vyno suvartojimas sumažėjo maždaug 280 proc.! Stipraus alkoholio suvartojimas sumažėjo drastiškai – iki 0,7 litro vienam gyventojui!

Kadangi gyvenu Italijoje nuo 1995 metų turėjau progos iš arti stebėti alkoholio vartojimo evoliuciją. Vyno reklamos daugėjo, vyno leidinių, specializuotų portalų skaitomumas stipriai augo, susidomėjimas šiuo produktu buvo visaip skatinamas ir remiamas. Rezultatas? Didysis itališkas paradoksas, kurio nepripažįsta nesaikingiausiųjų lyderė Lietuva: daugiausiai pasaulyje pagaminanti vyno valstybė tuo pat metu yra ir saikingiausiai alkoholį vartojanti Vakarų valstybė!
Paulius Jurkevičius

Kas atsitiko, kodėl italai pradėjo gerokai mažiau gerti vyno? Valstybė energingai vystė reklamos draudimų paketą? Ribojo prekybos laiką? Uždraudė vyno žurnalus? Pakėlė amžiaus cenzą? Kadangi gyvenu Italijoje nuo 1995 metų turėjau progos iš arti stebėti alkoholio vartojimo evoliuciją. Nieko panašaus! Sakyčiau, netgi atvirkščiai: vyno reklamos daugėjo, vyno leidinių, specializuotų portalų skaitomumas stipriai augo, susidomėjimas šiuo produktu buvo visaip skatinamas ir remiamas.

Rezultatas? Didysis itališkas paradoksas, kurio nepripažįsta nesaikingiausiųjų lyderė Lietuva: daugiausiai pasaulyje pagaminanti vyno valstybė tuo pat metu yra ir saikingiausiai alkoholį vartojanti Vakarų valstybė!

Italijos pavyzdys sako: alkoholio vartojimą galima suvaldyti per vyno kultūrą. Bet ne per pusmetį. Ne per dvejus metus ir ne vieną parlamento kadenciją. Tai ilgas, bet užtikrintas, negrįžtamas procesas. Kas yra vyno kultūra? Tai – pirmiausia saiko ir pažinimo dalykai. Saugiausia vaikams alkoholio srityje valstybė turi ir kitą paradoksą: 78 proc. nepilnamečių italų pirmąjį vyno lašą paragavo sekmadienį prie pietų stalo drauge su tėvais ir seneliais.

Grįžkime prie draudimo grybauti šalia kaimyno sodybos. Ar tuo viskas ir baigsis, jeigu baigsis pandemija?

Ar ta diagrama, tie skaičiai, ta Lietuvos lyderystė nesaikingų Europos šeimų čempionate kažkam, kažkaip bus naudinga? Šito mes kol kas nežinome. Bet, manau, greitai sužinosime. Nurims smėlio audros, o tada atlėks antroji banga – viruso arba draudimų absurdo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(132 žmonės įvertino)
4.3788

Top naujienos

Nebeištvėrė: rinkosi vieną elektros tiekėją, o susimokėti reikalauja net trys – ką daryti? (11)

„Delfi“ skaitytojai Danguolei nusviro rankos – pernai tėčiui parinko nepriklausomą elektros...

Kaip galėtume išvengti karantino Lietuvoje: iš visų taikytų priemonių ši būtų pati švelniausia (151)

Seimo narė Jurgita Sejonienė sako tikinti, kad pandemijos plitimo šalyje suvaldymui neteks...

Kubilius: dvi šios Vyriausybės kadencijos būtų didelė sėkmė Lietuvai (449)

Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius teigia, kad premjerė Ingrida Šimonytė ir jos...

Kada sulauksime vaistų nuo COVID-19: prabilo apie sunkiai suvokiamą paradoksą dėl šalutinio poveikio (161)

Kone kasdien Lietuvoje nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, neguodžia ir tai, kad dar...

Šimonytė – apie partnerystę: rėmiau, remiu ir remsiu (659)

Pagrindo kol kas stoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) narių...

Raisos Šarkienės gimtadienyje – mini suknele pasipuošusi jubiliatė, žinomi svečiai ir netikėtos dovanos

Rugsėjo 26-ąją dieną, sekmadienį, savo gimtadienį švenčia Raisa Šarkienė . Kaip didžiausia...

Prancūzė aktorė ir dainininkė Paryžių iškeitė į Vilnių: daug kas nesuprato, kodėl taip pamilau Lietuvą (5)

Prancūzė aktorė ir dainininkė Clotilde Solange Rigaud Vilniuje gyvena jau 13 metų ir sako...

TS-LKD suvažiavime priimtos trys rezoliucijos dėl strateginės partijos laikysenos, reaguojant į kylančius iššūkius (1)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) sekmadienį Vilniuje...

Greta Lebedeva suspindo žinomos draugės vestuvėse: dviejų vaikų mamą aplinkiniai užliejo komplimentais (13)

Dviejų vaikų mama Greta Lebedeva -Kazakevič vis dažniau sulaukia komplimentų dėl savo valios,...

Navickienė: neramumai Rukloje su vaiko mirtimi nesusiję, jis labai sunkiai sirgo situaciją pakomentavo ir Bilotaitė (262)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika...