aA
Sausio 20-ąją Vašingtone prisiekė 46-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Jis ateina su pažadu sugrąžinti Ameriką į normalybę. Į kokią normalybę JAV nori sugrąžinti J. Bidenas ir ar tai perspektyvi kryptis?
Paulius Gritėnas
Paulius Gritėnas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Inauguraciją stebėję apžvalgininkai pabrėžė akivaizdų skirtumą tarp naujojo ir buvusio Amerikos prezidentų. Joe Bidenas – mandagus, nuosaikus katalikas, intelektualas, siunčiantis susitaikymo ir vienybės žinią. Tai ryškus pokytis po neišsilavinusio, agresyvaus, į žemiausius minios instinktus apeliuojančio ir skambiais, bet tuščiais šūkiais besimėčiusio Donaldo Trumpo.

J. Bidenas žada „suvienyti“, „pagydyti“, „sugrąžinti“, „atgaivinti“. Tai neatsitiktinai pasirinkti terminai, demonstruojantys siekį sugrąžinti tvarkos ir taikos jausmus į nuo pilietinio karo laikų labiausiai suskilusią šalį, siekį atsiriboti nuo konfliktiškos ir neapykanta persmelktos D.Trumpo retorikos.

Joe Bidenas – mandagus, nuosaikus katalikas, intelektualas, siunčiantis susitaikymo ir vienybės žinią. Tai ryškus pokytis po neišsilavinusio, agresyvaus, į žemiausius minios instinktus apeliuojančio ir skambiais, bet tuščiais šūkiais besimėčiusio Donaldo Trumpo.

Neatsitiktinai pirmaisiais išrinktojo prezidento dekretais atšaukiami D.Trumpo administracijos sprendimai – JAV sugrįžta į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, grąžina savo indėlį Pasaulio sveikatos organizacijai, keičia griežtą, ksenofobija paremtą migracijos politiką, įveda griežtesnes sveikatos sistemą ir ekonomiką itin paveikusios pandemijos suvaldymo priemones.

Atrodo, kad J. Bideno ir D.Trumpo valdymo periodai turėtų skirtis kaip diena nuo nakties. Bet tie, kurie atidžiau klausėsi išrinktojo prezidento inauguracinės kalbos, galėjo surasti ir panašumų. Panašumų, kurie rodo tam tikrus Amerikos politikos simptomus ir kryptis, galinčias paveikti ir demokratijos ateitį bei mūsų likimą.

Ryškiausias bendras kalbų motyvas – nostalgija. Plačiai aptarinėtas ir kraštutinės dešinės simpatijų sulaukęs D. Trumpo šūkis-pažadas „Make America Great Again“ („Paverskime Ameriką vėl didžia“) savotiškai atsispindėjo ir J. Bideno kalboje.

Tiesa, J. Bidenas kalbėjo ne apie didybę (kurios manija tokia artima blogiausius amerikiečio stereotipus įkūnijusiam D. Trumpui), bet apie „Amerikos dvasią“. Bet visoje kalboje buvo daug motyvų, pabrėžiančių sugrįžimo prie amerikietiškumo ištakų svarbą. Sugrįžimas prie valstybės idėjos, sugrįžimas prie tvarkos, prie taikaus bendravimo.

J. Bideno kalboje buvo galima išgirsti ir nemažai Amerikos išskirtinumo, mesianizmo motyvų. Nepaisant to, kad toks motyvas JAV politikoje vyrauja dar nuo Woodrow Wilsono laikų, bet jo sustiprėjimas ir atsikartojimai leidžia kalbėti apie tam tikras tendencijas ir užsienio politikos srityje.

Galima spėti, kad D.Trumpas išskirtinį Amerikos vaidmenį suprato kaip pagrindą reikalauti didesnio indėlio iš partnerių bei užimti galios poziciją su priešais (bent jau Kinija). J. Bidenas grįžta prie išskirtinio JAV vaidmens bendrame veikime su partneriais ir diplomatijoje bei aiškių raudonų linijų brėžime santykyje su priešiškomis jėgomis. Visgi, tai Amerikos išskirtinumo politikos atspindžiai.

J.Bidenas grįžta prie išskirtinio JAV vaidmens bendrame veikime su partneriais ir diplomatijoje bei aiškių raudonų linijų brėžime santykyje su priešiškomis jėgomis.

Kokį tikslą sau kelią J. Bidenas? Politiniame kontekste sugrįžimas į normalybę reiškia sugrįžimas prie liberalios demokratijos pagrindų ir prie demokratijos skatinimo, palaikymo ir gynybos visame pasaulyje. Formuluojant dar paprasčiau, tai grįžimas prie 2017 metų sausį nutrūkusios Baracko Obamos politikos tąsos.

D. Trumpas naudojosi dalies amerikiečių sentimentu socialine ir ekonomine prasme paprastesniems laikams, kai JAV didžiąją daugumą sudarė baltaodžiai, viešojoje erdvėje ir politikoje dominavo vyrai, darbo vietas užtikrindavo didžiulius eksporto mastus išvystę fabrikai ir iškastinio kuro kasyklos bei perdirbimo įmonės. Amerikietišką svajonę tuomet įprasmino idiliškas gyvenimas priemiestyje, savas namas, keli automobiliai, keli vaikai, šuo ir namuose su vakariene laukianti žmona.

J. Bidenas naudojasi tuo pačiu sugrįžimo motyvu. Žinoma, jis pritaikytas labiau sofistikuotai publikai, didžiųjų miestų demokratų rinkėjui, kuris, viena vertus, reikalauja socialinio progreso, tačiau, kita vertus, rinkimų metu akcentavo sugrįžimą prie politinio ir viešosios erdvės retorikos normalumo.

Bėda čia ta, kad jokie pažadai ar vienybės kvietimas neatšaukia to, kas sausio 6-ąją dėjosi Kapitolijuje. Neatšaukia jie ir to, kad milijonai D.Trumpo rėmėjų J. Bideno net ir po inauguracijos bei visų išnagrinėtų ir atmestų teisinių ieškinių nelaiko teisėtų JAV prezidentu.

Bėda čia ta, kad jokie pažadai ar vienybės kvietimas neatšaukia to, kas sausio 6-ąją dėjosi Kapitolijuje. Neatšaukia jie ir to, kad milijonai D.Trumpo rėmėjų J.Bideno net ir po inauguracijos bei visų išnagrinėtų ir atmestų teisinių ieškinių nelaiko teisėtų JAV prezidentu.

Liberaliai demokratijai visame pasaulyje kyla vis daugiau iššūkių. Antidemokratiškumas įgyja vis daugiau modernių formų, skverbiasi į viešąją erdvę, yra nuolat palaikomas ir skatinamas autokratinių Rusijos, Kinijos režimų. Jam reikalinga nauja viltis, žvilgsnis į ateitį, utopijos atgaivinimas, o ne melancholiškas sugrįžimo motyvas.

Rašydamas apie didžiuosius J.Bideno iššūkius Linas Kojala labai teisingai pastebėjo, kad išrinktajam prezidentui vykdant savo vienybės misiją teks atlikti savotišką špagatą tarp demokratų gretose įtampą nuolat kurstančių progresyvistų ir labai įvairių tapatybių vienijamos, bet iš esmės į kraštutinę dešinę linkstančios trumpistų publikos respublikonų gretose.

„O Bidenui nebus lengva. Trumpo kritikai gali žvelgti į jį kaip panacėją, bet „medaus mėnuo“ ilgai netruks. Jam klius tiek nuo Respublikonų (kitaip ir negali būti), tiek nuo Demokratų (ypač progresyviojo partijos flango, kuris Bideno anaiptol nemato kaip geriausio pasirinkimo – tiesiog reikėjo nugalėti Trumpą). Antrasis flangas gali būti netgi agresyvesnis, jei Bidenas kryptingai laikysis savo pažado būti „per vidurį“, ieškoti konsensuso ir parodyti, jog šalies poliarizacija (bet retkarčiais) gali būti įveikta“, – pastebėjo L.Kojala.

Prie šios įžvalgos pridurčiau tai, kad J.Bideno laukia toks pats sudėtingas špagatas, kurį jis turės atlikti bandydamas išgelbėti tikėjimą liberalios demokratijos galimybe skleistis ir modifikuotis įvairiose pasaulio vietose, atsakant į jai kylančius iššūkius ir diktatorių viliones. Tiesa, dabartinis pasirinktas „sugrįžimo“ motyvas nieko gero nežada.

Demokratijai net ir tokiose jos tvirtovėse kaip Europos Sąjunga kyla vis daugiau problemų. Jai reikalingi vis stipresni argumentai ir išmanesni įrankiai, norint spręsti tiek vidines problemas, tiek nuolatinius išorės iššūkius ir provokacijas. Situaciją tik dar labiau apsunkina pandeminis kontekstas ir būsimi ekonominiai sunkumai.

JAV lyderystė ir geriausi jos pavyzdžiai visada tapdavo tikrove žengimo vienu žingsniu priekyje atvejais, kai amerikiečiai siūlydavo naujus projektus, naujas ambicijas, suteikdami viltį ir kitoms dėl demokratijos kovojančioms valstybėms, tautoms.

Parama išsilaisvinimo norinčiai Baltarusijos politinei tautai, pakeliui įstrigusiai ir krypties nepamesti bandančiai Ukrainai, griežtos sankcijos Kremliui, ilgalaikė strategija kovoje su itin išmaniu antidemokratiniu Kinijos režimu. Tai tik kelios dėlionės detalės sudėtingoje J.Bidenui teksiančioje mozaikoje. JAV čia turės ne sugrįžti, o žengti mažiausiai kelis žingsnius į priekį, kad pateisintų savo išskirtinumo deklaracijas.

Uždavinys labai sudėtingas, o laikas liberalios demokratijos savęs pateisinimui jau baigia ištiksėti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
2.7869

Top naujienos

Bidenui ruošia spąstus, kurių bijojo Grybauskaitė: vėl siūlo tartis su Rusija (120)

Jokio naujo „reseto“ su Rusija nebus. Tokie naujosios JAV prezidento administracijos pažadai...

Sostinę palikusi pora įsikūrė regione: namui gavo paramą iš valstybės ir sprendimu nė kiek nesigaili

Senjorų miestu tampantis Panevėžys sulaukė galimybės pasijauninti. Po dvejų metų pertraukos...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip keitėsi požiūris į netradicinę seksualinę orientaciją kariuomenėje: nuo laikymo norma iki pasmerkiančių „žydrųjų bilietų“

Spėju, vien už pavadinimą tam tikra dalis skaitytojų panorės mane sudeginti ant laužo...

Šiose salose galima pasijausti pasaulio valdovu: jeigu esate kuklūs po viešnagės čia tikrai pasikeisite (7)

Rojus žemėje – taip dažniausiai žmonės vadina Indijos vandenyne esančias Maldyvų salas....

Policijai įkliuvo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (122)

Vakar užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui buvo surašytas protokolas dėl Kelių...

Naujausi pokyčiai dėl COVID-19 kelia susirūpinimą ekspertams: įvykių kryptis gali tapti nebenuspėjama (117)

Kai pirmoji „Astra Zeneaca“ COVID-19 vakcinų siunta vasarį atvyko į Pietų Afriką,...

Patvoryje auganti piktžolė – tikras sveikatos eliksyras, tačiau kai kam jos reikėtų vengti (8)

Šių metų lietuviškiausiu vaistiniu augalu buvo išrinkta didžioji dilgėlė . Nors neretai ją...

Rimvydas Valatka. Egzorcistai iš velnio malonės (308)

Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris iki karantino pabaigos privalo padaryti tris darbus. Perskaityti...

Neryje pajudėjo ledai, bet blogiausias scenarijus dar nesipildo (79)

Gausus sniegas ir staiga atšilę orai Kauno rajono gyventojams sukėlė nemažai baimės, jog...

Žurnalas „Tavo vaikas“ | D+

Pasitikrinkite, ar sukuriate pakankamą ryšį su savo vaiku? Pasakos ir pokalbiai važiuojant į darželį nesiskaito

Norite gero ryšio su vaiku? Kad visada galėtumėte susikalbėti, būti išgirstas ir suprastas bet...