aA
Visuomenės nuomonės apklausos dažnai pateikiamos kaip savotiškas koziris sudėtingų klausimų sprendime. Bet ar daugumos nuomonė yra pakankamas argumentas teigti, kad politinė valia turi būti pakreipta į kažkurią pusę?
Paulius Gritėnas
Paulius Gritėnas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šią savaitę išplatinti, prezidento kanceliarijos užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai. Respondentų buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“.

Konvencijos ratifikavimui apklausoje pritarė ar greičiau pritarė 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigė tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Taip pat buvo klausiama ir dėl pritarimo tam, kad Seimas priimtų tos pačios lyties porų civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą. Pritarimą tam išreiškė 19,5 proc. apklausos dalyvių, griežtą nepritarimą – 54,8 proc., nepritarimą su abejone dar 15,5 proc.

Prezidentūros spaudos tarnyba teigė, kad tokios apklausos užsakomos periodiškai ir jos „šalia tiesioginių kontaktų yra papildomas šaltinis prezidentui sužinoti žmonių, kuriems jis tarnauja, nuomones“.

Pirmiausia atskirkime, ką parodo ir ko neparodo visuomenės nuomonės apklausos. Jos neparodo visuomenės susipažinimo su tam tikru klausimu ar kompetencijos. Jos neparodo ir to, kokius sprendimų būdus pasirinktai problemai derėtų taikyti.

Klausimo forma „ar pritariate?“ nereikalauja išmanymo ar susipažinimo, ji reikalauja paprasčiausio vertinimo. Dar daugiau, ji net neatsako, ką konkrečiai savo galvoje vertindamas turi žmogus. Pavyzdžiui, kokiems Stambulo konvencijos teiginiams jis prieštarauja.

Visuomenės nuomonės apklausos ir jose formuluojami teiginiai dažniausiai išreiškia žmonių pritarimą ar nepritarimą, t.y. emocinį foną. Klausimo forma „ar pritariate?“ nereikalauja išmanymo ar susipažinimo, ji reikalauja paprasčiausio vertinimo. Dar daugiau, ji net neatsako, ką konkrečiai savo galvoje vertindamas turi žmogus. Pavyzdžiui, kokiems Stambulo konvencijos teiginiams jis prieštarauja.

Taigi bet kokį apklausos rezultatą derėtų traktuoti ne kaip racionalų argumentą, o kaip emocinį kontekstą priimamam politiniam sprendimui.

Problema čia ta, kad Lietuvos viešojoje erdvėje apklausa labai dažnai paverčiama argumentu, pagrindžiančiu vieno ar kito sprendimo tinkamumą ir racionalumą. Apklausos rezultatai konvertuojami į tokius metafizinius terminus kaip „tautos valia“ ar „tautos sąmonė“.

Bet galbūt prezidentūra tokius apklausos klausimus pateikė būtent norėdama sužinoti emocinį kontekstą ir neturėdama galvoje jų rezultatų kaip pagrindo vienam ar kitam politiniam sprendimui? Abejoti verčia paties prezidento Gitano Nausėdos reakcija į apklausos dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) rezultatus.

Reaguodamas į tai, kad tos pačios bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 56,1 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad Lietuvą EVT toliau turėtų atstovauti prezidentas, G.Nausėda ištarė, jog „žmonės supratimo turi daugiau nei politikai“.

Suprantama, prezidentas šį procesą mato kaip savo galių išsaugojimą ir savotišką konkurencinę kovą su jį iš politinės arenos stumiančiais konservatoriais. Bet ši normali politinė kova nepateisina visuomenės nuomonės iškėlimo virš sudėtingų demokratinių procesų ir jų formuojamos politinės atsakomybės lauko.

Nepaisant to, kad Lietuva jau tris dešimtmečius gyvena demokratijos sąlygomis ir turi pakankamai išvystytus demokratinius institutus, mūsų politiniame gyvenime išlieka tendencija pažaisti ochlokratiją.

Skaitytojui priminsiu, kad ochlokratija arba minios, prastuomenės valdžia, yra tų pačių senovės graikų įvardinta valdymo forma. Didžioji paslaptis ta, kad bendruoju principu ji kartais gali būti maskuojama kaip demokratijos tąsa ar natūrali jos atšaka.

Skaitytojui priminsiu, kad ochlokratija arba minios, prastuomenės valdžia, yra tų pačių senovės graikų įvardinta valdymo forma. Didžioji paslaptis ta, kad bendruoju principu ji kartais gali būti maskuojama kaip demokratijos tąsa ar natūrali jos atšaka.

Visgi skirtumai yra ir jie labai ryškūs. Ochlokratijoje neegzistuoja pagarba įstatymui, susirinkimams ar intelektualioms diskusijoms. Čia vyrauja minios ir jos emocijų teisė. Viskas įgyvendinama minios pritarimu, neužklausiant nei sprendžiančiųjų kompetencijos, nei racionalumo, nei atsakomybės po sprendimo. Vienintelis kriterijus – daugumos pritarimas ir paklusimas daugumos kuriamai nuotaikai.

Turbūt daugelis dar prisimenate praėjusios kadencijos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ištarmę apie tai, kad „demokratija yra tada, kai mažuma klauso daugumos“. Iš esmės šis apibendrinimas tinka būtent ochlokratijai.

Kuo tuomet skiriasi demokratija? Demokratijoje sprendimo galią turi visuomenės rinkti, mandatą turintys ir tam tikrą atsakomybę už savo sprendimus prisiimantys atstovai, politikai. Politikai ne aklai įgyvendina visuomenės valią, o nuolat diskutuoja ir bando atrinkti tinkamiausius sprendimus.

Šių sprendimų priėmimo procese jie pasitelkia žinojimo, protingumo, teisėtumo kriterijus. Taip, ir demokratijoje egzistuoja balsuojančioji dauguma, tačiau balsuojančiųjų sprendimai lemiami ne emocinio konteksto, o susipažinimo su problema, kompetencijos ir įvairių interesų įvertinimo.

Jei demokratija būtų tiesiog tautos valios įgyvendinimo procesas, tuomet galėtume atsisakyti parlamento ir visus šalies klausimus spręsti tiesiog visuomenės nuomonės apklausų formatu. Deja, bet moderni demokratija atsižvelgia į tai, kad visuomenė negali atsakyti į visus klausimus teisingai, o savaime teisinga metafizinė tautos valia neegzistuoja.

Juk mes deleguojame politikams sprendimo priėmimo atsakomybę ne dėl paties dalyvavimo fakto, bet ir tikėdamiesi, kad šį procesą lydės jų susipažinimas su klausimais, kompetencijos ugdymas, įvairių interesų grupių įtraukimas ir išklausymas bei vėlesnis sprendimo paaiškinimas visuomenei.

Visuomenės nuomonė turi būti šių sprendimų priėmimo kontekste, bet ji neturi tapti atsvara priimant racionaliai pagrįstus sprendimus. Daugumos nuomonė nėra pakankamas argumentas nesvarstyti ar teisiškai neapibrėžti mažumų statuso. Daugumos nuomonė nėra pakankamas argumentas atmesti tarptautinius susitarimus, neįtraukti tam tikrų apibrėžimų ar nesvarstyti tam tikrų problemų.

Visuomenės nuomonė turi būti šių sprendimų priėmimo kontekste, bet ji neturi tapti atsvara priimant racionaliai pagrįstus sprendimus. Daugumos nuomonė nėra pakankamas argumentas nesvarstyti ar teisiškai neapibrėžti mažumų statuso. Daugumos nuomonė nėra pakankamas argumentas atmesti tarptautinius susitarimus, neįtraukti tam tikrų apibrėžimų ar nesvarstyti tam tikrų problemų.

Dauguma klysta. Ji klysta tiek atlikdama etinius ar estetinius sprendimus, klysta ir priimdama politinius sprendimus. Ji nebūtinai klysta visada, bet visada egzistuoja tokios klaidos galimybė. Būtent todėl mes sukūrėmė ir priėmėme daugiasluoksnius ir daug saugiklių turinčius demokratijos mechanizmus, kuriuose įvertinamas sprendimų tikslingumas, poveikis ir teisėtumas.

Flirtuodami su ochlokratija neturėtume pamiršti, kad už minios balso dažniausiai neegzistuoja minios atsakomybė. Atsakomybė galiausiai nugula ant minios balsu manipuliuojančiųjų pečių. Nebijokime būti demokratiški.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(150 žmonių įvertino)
2.5667

Top naujienos

Pateikė daugiau detalių apie Kauno klinikose mirusią COVID-19 sirgusią 23 metų gimdyvę: dukrytė gimė sveika

Kauno klinikose trečiadienį tragiškai pasibaigė COVID-19 sirgusios gimdyvės gimdymas. 23...

Lietuva – Kinijos ir Taivano kovos epicentre: tokių dalykų jau seniai niekas nematė (176)

Ryšius su Lietuva siekiantis plėsti Taivanas gali pasiūlyti savų privalumų, tačiau sudaryti...

Registrų centras sureagavo į COVID-19 sertifikatų duomenų nutekėjimą ir galimybių pasų saugumą: esame pasiruošę reaguoti (38)

Europoje nutekėjus ES COVID-19 sertifikatų QR kodų generavimo duomenims programišiai ėmė kurti...

Pirma sankryža, nubraižyta pagal Vilniaus naujus 12 standartų, vairuotojams jau spėjo užkliūti (1)

Chaosas , neįmanomai siaura, niekas nepaiso ženklų – taip apie pokyčius Vilniaus Vytenio ir...

Armonaitė: ribojimai gali griežtėti išvardijo, kokie būtini ribojimai tikrai išliks, o kurie gali griežtėti (814)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, jog koronaviruso pandemija...

LGBT atstovų artimieji jungiasi bendriems veiksmams: sulaukia daug priešiškumo (380)

Trys LGBTQ+ atstovų šeimų narės ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, pristatydamos savo...

D+ Viktorija Vilcanaitė

Po skyrybų su Erica Jennings Jurgis Didžiulis kelia sparnus ir verčia naują lapą: kraustymasis iš bendrų namų veikė kaip terapija (14)

Pastaruoju metu dainų ir muzikos autorius Jurgis Didžiulis patyrė nemažai pokyčių. Skyrybos...

D+Arūnas Marcinkevičius

Archeologas Gintautas Zabiela apie savojo renesanso tebelaukiančią Klaipėdos pilį: tai milžiniška būsimų tyrimų bazė

Archeologas Gintautas Zabiela pasakoja, su kokiais sunkumais vis susiduriama, norint atstatyti...

D+Ernestas Naprys

Šiemet pasaulyje brangsta beveik viskas: dalies žaliavų kaina pašoko kelis kartus, o atsargos sparčiai senka (4)

Gamtinės dujos šiemet yra labiausiai pabrangusi žaliava – Europoje dujų kaina nuo metų...

Grasina, kad 2025-aisiais laukia naujoji pasaulio tvarka: teiginiai suklastotame dokumente neįtikėtini (1)

Portale „Laisvas laikraštis“ skelbiamas vaizdo įrašas, kuriame rusų autorius pasakoja apie...