Pagal vieno populiariausių šių dienų rašytojo George‘o R.R.Martino knygų serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ pirmąją knygą „Sostų žaidimai“ pavadintame seriale išskiriami du politinio veikimo modeliai. Šie tame pačiame lauke vykstantys politinio veikimo modeliai parodo du skirtingus tikslus.

„Chaosas nėra duobė. Chaosas yra kopėčios. Daugeliui, kurie bandė jomis lipti, nepavyko ir jie nebandys daugiau niekada – kritimas juos palaužė. Kai kuriems suteikiama galimybė kopti, bet jie atsisako. Jie kabinasi už karalystės, dievų, meilės iliuzijų. Bet tik kopėčios yra tikros, kopimas yra viskas, kas yra“.

Tokį savo pasaulio supratimą serialo septintajame sezone dėsto lordas Petyras Baelishas, kalbėdamas su kitu užkulisinių politinių žaidimų dalyviu lordu Varysu. Kaip suprasti šią formulę ir ką ji bendro turi su šia neramia Lietuvos politikos savaite?

Lordas Baelishas „Sostų žaidime“ atstovauja tuos politinės kovos dalyvius, kurie geriausiai jaučiasi chaoso, netvarkos, suirutės situacijoje. Būtent tokioje situacijoje jiems lengviausia manipuliacijų būdu užkopti ant aukštesnės kopėčių atramos, sukaupti daugiau galios, dar tvirčiau įsikabinti galios struktūroje.

Visos vertybės, visi susitarimai ar taisyklės siekiant didesnės galios ir matant ją kaip galutinį tikslą atrodo tik silpnųjų susikurtos iliuzijos. Nei valstybė, nei religija, nei meilė ar draugystė – joks žmogiškasis ar metafizinis konstruktas negali sutrukdyti kopti kopėčiomis iki aukščiausio valdžios laiptelio.

Šis ketvirtadienis Lietuvos politiniame gyvenime buvo kupinas sukrėtimų ir netikėtų naujienų. Jų kontekste pasirodė tie, kurių politinis veikimas gali būti gretintinas su suktojo „Sostų žaidimo“ veikėjo lordo Baelisho pažiūromis.

Šis ketvirtadienis Lietuvos politiniame gyvenime buvo kupinas sukrėtimų ir netikėtų naujienų. Jų kontekste pasirodė tie, kurių politinis veikimas gali būti gretintinas su suktojo „Sostų žaidimo“ veikėjo lordo Baelisho pažiūromis.

Kol valdančioji dauguma laukė premjerės teikimo ir buvo užsiėmusi komitetų dalybomis, opozicija sugebėjo perimti iniciatyvą ir patraukti naujienų srautą į savo pusę. Didžiausios opozicijos frakcijos, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis paskelbė apie pasitraukimą.

Paskelbdamas apie pasitraukimą, kartu jis įspėjo, kad traukiasi iš parlamento tik tam, kad galėtų dar aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime ir oponuoti valdančiųjų veiksmams.

Tą pačią valandą, kai R.Karbauskis pranešė visą žiniasklaidos dėmesį sugėrusią naujieną, Darbo partijos atstovas Antanas Guoga pasidalino nuotrauka su iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusiu politikos veteranu Kęstučiu Glavecku. Nuotrauką lydėjo kandus komentaras: „Politikos mohikanai palieka Liberalų sąjūdį. <...> Kas pas Jus vyksta, liberalai?“.

Politikos užkulisiuose kalbama, kad tai tik pirmoji pažado išdraskyti Liberalų sąjūdžio gretas dalis, o prie pasitraukusio K. Glavecko laikui bėgant gali prisijungti ir kiti dėl per menko savo statuso valdančiųjų gretose įsižeidę frakcijos nariai, vadinamieji agroliberalai.

Opozicija ignoravo kandidatę į premjero postą Ingridą Šimonytę ir tiek jos kalbą Seimo salėje, tiek apsilankymą LVŽS frakcijoje pasitiko be klausimų, simboline tyla. Žadėtas konstruktyvus opozicijos darbas jau pirmomis dienomis pavirto įsižeidusiųjų maištu.

Žadėtas konstruktyvus opozicijos darbas jau pirmomis dienomis pavirto įsižeidusiųjų maištu.

Rinkimų naktį, ryškėjant politinių oponentų pranašumui R. Karbauskis pripažino jų pergalę, tačiau sarkastiškai šyptelėjęs pabrėžė: „Lengva nebus.“ Šis pažadas įgyvendinamas nuo pat pirmųjų valdžios perdavimo dienų.

Daugelis tikriausiai oponuotų, teigdami, kad politinė kova, intrigos ir manipuliacijos yra natūrali politinio žaidimo dalis. Opozicija renkasi tokį būdą, kuris leidžia jiems efektyviausiai pademonstruoti save ir užgožti valdančiųjų veiksmus, diskredituoti jų veiklą.

Visgi, juos skiria konceptualus chaoso supratimas. Jei lordui Baelishui „Sostų žaidime“ chaosas yra galimybė susigrąžinti, sukaupti ar perimti daugiau galios, tai jo konkurentui lordui Varysui chaosas yra duobė, iš kurios reikia išsiropšti į didesnę tvarką, labiau struktūruotą ir aiškiau suvaldomą tikrovę.

Ši savaitė parlamente pademonstravo, kad mūsų politikoje kovoja būtent šie du politikos supratimo modeliai. Vienas chaosą supranta kaip kažką, ką reikia suvaldyti dėl valstybės, didesnės ir svarbesnės institucijos intereso. Kitam chaosas – kopėčios į didesnę galią ar galios susigrąžinimą.

Ši savaitė parlamente pademonstravo, kad mūsų politikoje kovoja būtent šie du politikos supratimo modeliai. Vienas chaosą supranta kaip kažką, ką reikia suvaldyti dėl valstybės, didesnės ir svarbesnės institucijos intereso. Kitam chaosas – kopėčios į didesnę galią ar galios susigrąžinimą.

Daugelis per rinkimų savo lūkesčius reiškusių žmonių (nepriklausomai nuo to, už ką jie balsavo) tikėjosi mažiau politinių intrigų, rietenų, mažiau triukšmo ir kovos. Jau pirmosios dienos parlamente parodė, kad net ir pakitę galios svertai nekeičia dviejų skirtingų politikos modelių susidūrimo.
Kol politika bus suprantama kaip galios žaidimai, kuriuose yra tik laimėtojai ir tie, kurie laukia savo eilės perimti galią, tol tikėtis susitarimo, ramybės ar tvarkingesnio bei aiškesnio politinio vaizdinio neįmanoma.

Mūsų laukia keturi metai stebint užprogramuotą konfliktą tarp tų, kurie bando išsiropšti iš chaoso duobės, ir tų, kurie kopia juo į viršų kaip kopėčiomis.