aA
Lapkričio 9-ąją sueis trisdešimt metų nuo vieno simboliškiausių praėjusio amžiaus įvykių – Berlyno sienos griūties. Vakarų Europos ir iš Maskvos gniaužtų besilaisvinančių Rytų bloko valstybių sugrįžimas prie bendrystės, sovietinės sistemos žlugimas tapo neišvengiami. Bet ar sienos griūtis tapo istorijos pabaiga? Ar nugriauta siena reiškė neišvengiamus pokyčius?
Paulius Gritėnas
Paulius Gritėnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Berlyno siena arba geležinė uždanga buvo atskyrusi Sovietų Sąjungos įtakoje ar tiesioginėje okupacijoje buvusias valstybes nuo Vakarų. Skirtis buvo ne tik fizinė, bet ir kultūrinė, socialinė ir net psichologinė. Siena ne tik buvo neperžengiama fizinė kliūtis, saugoma pasieniečių, bet ir simbolinė dviejų pasaulių skirtis.

Tai, kad geležinė uždanga fizine savo esme nebuvo tokia įspūdinga, pastebėjo ir praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje po Europą keliavęs garsusis Lotynų Amerikos rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis Garcia Marquezas.

Didžioji Berlyno sienos paslaptis ir už šio istorinio relikto glūdintis paradoksas buvo tai, kad siena turėjo atskirti ne tik teritorijas, ne konkrečius fizinius objektus. Siena turėjo skirti du pasaulius ir du žmonių tipus.
Paulius Gritėnas

Po Rytų Vokietiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vengriją keliavęs jaunas reporteris pastebėjo, kad labiausiai jį nustebinę dalykas buvo tai, kad „geležinė uždanga buvo nei uždanga, nei geležinė“. Daugelyje perėjimo punktų tai buvo tiesiog raudonai baltas šlagbaumas, saugomas ginkluotų pasienio pareigūnų.

Didžioji Berlyno sienos paslaptis ir už šio istorinio relikto glūdintis paradoksas buvo tai, kad siena turėjo atskirti ne tik teritorijas, ne konkrečius fizinius objektus. Siena turėjo skirti du pasaulius ir du žmonių tipus.

Didelę dalį Europos po Antrojo pasaulinio karo atsiplėšusi Stalino Sovietų Sąjunga kėlė sau tikslą sukurti sovietinį žmogų. Pirmasis šio proceso žingsnis – atskyrimas nuo Vakarų. Atskyrimas ne tik laisvo judėjimo, bet ir mąstymo, pasaulio suvokimo prasme.

Lenkų filosofas ir puikus komunizmo kaip totalitarinio režimo kritikas Leszekas Kolakowskis yra apibrėžęs trumpą sovietinio žmogaus „gaminimo“ schemą.

Totalitarinė komunizmo mašina siekė įdiegti savo principus, vadovaudamasi primityvia socialine filosofija. Jos esmė tokia – liaudies interesas visada svarbesnis už individo, o pats individas gali funkcionuoti tik visiškai atsiduodamas liaudies intereso išpildymui. Kitaip sakant, individui ir jo raiškai sovietinėje visuomenėje vietos nėra.

Didelei daliai už sienos gyvenusių žmonių, mūsų tėvų ir senelių kartos atstovų buvo nuolat teigiama baimė, nerimas, nepasitikėjimas, abejojimas savimi ir kitu. Asmeninė iniciatyva, laisva raiška ar pasitikėjimas visuomene buvo gniaužiami ir už juos net baudžiama.
Paulius Gritėnas

Kita svarbi schemos detalė – įtvirtinimas, kad nėra nieko tikra, o vienintelis tikrovės matas yra politiškai „teisingas“ partijos sprendimas. Tikrovė yra tai, ką patvirtina galią ar jam deleguotą autoritetą turintis asmuo. Sovietinis žmogus turėjo atmesti kultūrinę, istorinę tapatybę ir gyventi pagal naują visuomenės modelį, atsisakydamas bet kokių valios apraiškų ar savarankiškų moralinių sprendimų.

Tokią sovietinio žmogaus būklę vaizdingiausia būtų perteikti legendinės britų roko grupės Pink Floyd dainos žodžiais, lydimais širdį veriančios Davido Gilmouro gitaros partijos: „Aš tapau patogiai apmiręs“.

Jei Pink Floydai savo garsiajame albume ir filme „The Wall“ dainavo apie už vidinės sienos tūnantį ir „eiline jos plyta“ tapusį lyrinį herojų, tai Sovietų Sąjungoje šis socialinės ir psichologinės inžinerijos projektas buvo vykdomas plačiu mastu.

Didelei daliai už sienos gyvenusių žmonių, mūsų tėvų ir senelių kartos atstovų buvo nuolat teigiama baimė, nerimas, nepasitikėjimas, abejojimas savimi ir kitu. Asmeninė iniciatyva, laisva raiška ar pasitikėjimas visuomene buvo gniaužiami ir už juos net baudžiama. Vienintelis atsakymas glūdėjo „geriausioje iš geriausių“ sovietinėje sistemoje ir jos aparatui tarnaujančiuose (bei tokiems patiems aukštesniems įsakams paklūstančiuose) biurokratuose.

Sovietų Sąjungos žlugimas panaikino šį atsakymą ir kai kam sukėlė nemažai nerimo bei baimės. Posovietiniai žmonės vis dar ilgisi to totalitarinės sistemos pažado pasirūpinti jais, jei tik šie atsisakys savo individualumo, valios ir pajungs asmeninę moralę „aukštesniam tikslui“. Tai tie patys žmonės, kurie ilgisi valstybės dalinamų butų, kelionių į Krymą ar tiesiog gabalo dešros.

Dalis visuomenės prisitaikė prie naujų sąlygų, tačiau sovietinio žmogaus mąstymo nepakeitė. Jie tapo puikia medžiaga naujiems totalitarianiams ar autoritariniams projektams.
Paulius Gritėnas

Jų nostalgija totalitariniam pažadui ne kartą per šiuos tris dešimtmečius naudojosi tiek atskiri populistiniai politikai, tiek lengvo kelio į valdžią ieškančios partijos, politiniai judėjimai.

Po Berlyno sienos griūties buvo nemažai optimistinių intelektualų, kurie manė, kad laisvas judėjimas, prekyba ir informaciniai bei kultūriniai mainai savaime sulygins viena kitai atsiveriančias visuomenes.

Deja, bet pasirodė, kad pokyčiai turėjo vykti gerokai sudėtingiau ir skausmingiau. Dalis visuomenės prisitaikė prie naujų sąlygų, tačiau sovietinio žmogaus mąstymo nepakeitė. Jie tapo puikia medžiaga naujiems totalitariniams ar autoritariniams projektams.

Už sienos augusio žmogaus mentalitetą išnaudoti bando ir tas pačias sovietines rusiškosios imperijos tradicijas tęsianti Vladimiro Putino Rusija. Savo formą pakeitusi, bet vis dar taip pat savo interesų zoną suprantanti Rusijos valdžia išnaudoja nostalgiją ir į liberalios demokratijos sąlygas staiga įmestų žmonių pažeidžiamumą.

Kremliui sunkiai sekasi stumti naująją Berlyno sieną teritorine prasme. Ukrainos Katalikiškojo universiteto filosofijos dėstytojas Yevhenijus Hlibovitskis „The New York Times“ teigė, kad Naujoji Berlyno siena atsirado Kijeve. Lietuviai galėtų pagrįstai teigti, kad energetinio saugumo ir net fizinio saugumo prasme tokia naujoji siena yra Astrave.

Estai galėtų teigti, kad jų naujosios Berlyno sienos variantas yra Narva. Latviams tokia zona tikriausiai taptų Daugpilis ar ekonomine prasme Jūrmalos uostas. Nustatyti naująsias ribas tarp Rusijos imperializmo tikslų ir vakarietiškų vertybių forpostų yra sudėtinga.

Berlyno sienos griūtis suvienijo penkiems dešimtmečiams atskirtus žmones fiziškai, tačiau nepajėgė sugriauti sistemos statytų sienų mūsų pačių galvose. Išsilaisvinimas iš šių sienų trunka jau tris dešimtmečius ir, panašu, pareikalaus dar labai daug pastangų ir socialinių pokyčių.
Paulius Gritėnas

Bet akivaizdu, kad pažeidžiamiausia vieta posovietinėse valstybėse ir jų visuomenėse lieka sovietinio totalitarizmo suformuota sąmonė. Susidūrusios su jai nepatinkančiais ar neįprastais reiškiniais, procesais, šios visuomenės vis dar reaguoja taip, kaip yra išmokytos elgtis su svetimu, nauju ar vakarietišku sovietinėje aplinkoje. Jos užsidaro, atstumia ar tyliai smerkia, pasitraukdamos į savo patogią vietą už sienos.

Kremliaus režimas tai išnaudoja ir toliau išnaudos. Taip, kaip išnaudojamas politinis amerikiečių susiskaldymas ar nacionalistiniai Vidurio Europos sentimentai, taip taikomasi ir į mūsų silpniausias vietas. Viena iš jų – per penkis dešimtmečius įdiegta baimės ir nepasitikėjimo nuojauta, kartais pavirstanti pykčiu ir panika.

Kintančios socialinės, kultūrinės normos Vakaruose buvo priimtos kur kas lengviau ir greičiau, bet mūsų visuomenė vejasi palengva, vis sukiodamasi į būtuosius laikus ir užstrigdama sovietinio mentaliteto pinklėse.

Problema čia ir ta, kad tą sovietinį žmogų vis pakursto ar jo daigus iš naujo pasėja tie, kuriems naudingi totalitarinio režimo užslopinto asmens mąstymo principai. Tie, kurie nebūtinai nori sugrąžinti sovietinius laikus, bet mielai užsidarytų nuo, jų manymu, kenksmingos Vakarų pasaulio įtakos.

Berlyno sienos griūtis suvienijo penkiems dešimtmečiams atskirtus žmones fiziškai, tačiau nepajėgė sugriauti sistemos statytų sienų mūsų pačių galvose.

Išsilaisvinimas iš šių sienų trunka jau tris dešimtmečius ir, panašu, pareikalaus dar labai daug pastangų ir socialinių pokyčių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.7895

Top naujienos

Šis faktorius lems vis daugiau: ką mokslas jau žino apie imunitetą koronavirusui persirgus arba pasiskiepijus? (258)

Savo gyvenimą vis labiau turėsime adaptuoti pagal tai, ar žmonės turi imunitetą koronavirusui (...

Lietuvoje – 717 naujų koronaviruso atvejų, 18 mirčių praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 40–89 metų žmonės (128)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 21 žmogus,...

Vežėjai nerimauja dėl nustatytų kvotų vairuotojams: pritrūkus darbuotojų, verslas išsikeltų iš Lietuvos (253)

Vežėjų sektorius sako netrukus galimai susidursiantis su darbuotojų trūkumu, kurį šiemet gali...

Šimonytė: iki sausio 31 dienos jokių radikalių karantino pasikeitimų nebus liks ribojimai kelionėms tarp savivaldybių (234)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad visą sausį karantinas ryškiai nebus...

Lietuvių ramybės oaze laikyta vietovė pajūryje virsta tikru kurortu: neprireiks ir dvejų metų, kol NT kainos čia pasieks Palangos lygį (155)

Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į...

Sprendimą dėl pasaulio čempionato sveikinęs Kasparaitis Baltarusiją lygino su Čečėnija (65)

Pirmadienį Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) paskelbtas sprendimas atimti teisę Minske...

Melania Trump paskelbė atsisveikinimo vaizdo įrašą (44)

JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį, po Kapitolijaus šturmo praėjus beveik dviem...

Rado išmestas nugaišusias vištas – bijo dėl paukščių gripo (1)

Paukščių gripui artinantis prie Šilutės rajono, Rudynų miške buvo aptiktas šiurpus radinys –...

Į Peterboro kalėjimą narkotikų atnešęs lietuvis teigė vykdęs nepažįstamo grasintojo nurodymus

Narkotikų į Rytų Anglijos kalėjimą įnešti bandęs jaunas lietuvis nesugebėjo įvykdyti...

„Garso“ era baigiasi: išdovanojo kėdes, kitą savaitę prasidės griovimo darbai uždaryta automobilių stovėjimo aikštelė (2)

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna paskelbė, kad...